Erotinių fantazijų glėbyje

Jos gali būti neišsenkantis malonumų šaltinis. Arba nuolatinis priminimas apie praleistas progas. Bet dažniausiai jos suteikia optimizmo ir laukimo nerimo.

Konsultavo seksologas Anatolijus Gainovskis

Mintyse įsivaizduojamas meilės scenas, kai užplūsta neaiškūs romantiniai vaizdiniai ar gana tiksliai apibrėžti realistiški išgyvenimai, mokslininkai vadina erotinėmis fantazijomis. Jos atspindi mūsų troškimų ir nerimo pasaulį, tai labai asmeniniai, žavingi ir niekam nepavojingi pojūčiai. Jų prasmė nėra tokia įslaptinta, kaip sapnų, tačiau tiesiogine prasme ir vienareikšmiai jas suvokti taip pat nesistengiame... Dažniau fantazijos sklando žmonių su turtinga emocine vaizduote galvose. Dar jas gali sukelti alkoholis ar narkotikai. Seksualinės fantazijos yra neatskiriamas lytinio brendimo, jaunystės dienų hiperseksualumo atributas. Jos kyla masturbuojantis ar net mylintis su partneriu. O jei šis negeidžiamas, tuomet įsivaizduojamas atvaizdas padeda jį pakęsti.

Ko nori moterys...

Mokslininkai tvirtina, kad erotinės fantazijos yra nekontroliuojamos lytinio elgesio būsenos. Daugumai žmonių jos atsiranda nevalingai. Ir išreikšti žodžiais jas nėra lengva. Tačiau tai netrukdo specialistams jas surūšiuoti... 

Pasak apklausų, fantazijų temos dažniausiai būna tokios: seksas su nepažįstamuoju, homoseksualūs ryšiai, meilės žaidimai su keliais partneriais, sadistiniai ar mazochistiniai santykiai, seksas su įžymybėmis, seksualiniai veiksmai, kurių niekada gyvenime nerealizuotume - įvairiomis pozomis ir visose įmanomose vietose.

Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas apklausiant 19 tūkstančių žmonių apie jų erotines fantazijas. Paaiškėjo, kad 28 proc. moterų svajoja, jog vyras į namus atsivestų draugą ir jie trise mėgautųsi meilės malonumais. Dar moterys svajoja atsidurti gamtoje su nepažįstamu vyriškiu ir užsiimti su juo „laukiniu seksu". Bet dažniau moterys savo fantazijose mėgaujasi romantiška meile (skirtingai nuo vyrų). Pasak tyrimo, tik 4 proc. apklaustųjų savo fantazijose buvo ištikimi partneriui. Mat seksas su savo antrąja puse, daugelio nuomone, negali suteikti laukiamą pojūčių... Ir net kas ketvirtas apklaustas žmogus labai dažnai įsivaizduoja save garsaus dainininko, aktoriaus, sportininko kailyje. Beje, tyrimas atskleidė, kad silpnoji lytis biseksualių fantazijų turi daugiau nei vyrai, ir tai lemia seksualinis smalsumas.

Įsivaizduojame - vadinasi, gyvename

Erotines fantazijas nagrinėti pirmasis ėmėsi psichoanalizės „tėvas" Sigmund Freud. Jis nustatė, kad jos atskleidžia daug pasąmonėje glūdinčių poreikių. Fantazijų įvairovė priklauso nuo amžiaus, lyties, išprusimo, temperamento, nuo pasitenkinimo lytiniu gyvenimu laipsnio, nuo sutrikimų bei ligų. Jų turinys be galo įvairus, dažnai jis apima įsivaizduojamą lytinį aktyvumą, įsivaizduojamus sekso objektus ar niekada nepatirtas situacijas.

Kadaise puritoniška moralė bet kokius erotinius vaizdinius laikė nemoraliais ir ydingais. Buvo manoma, kad seksualinės svajonės liudija apie nepasitenkinimą lovoje, o „normalūs", seksualiai sėkmingi žmonės, apie „tai" negalvoja. Dabar tvirtinama, kad be vaizduotės ir kūrybiškumo, pažabojančių realybę, neišsiverčia nė viena žmogiškoji veikla. Tad ir seksualinė nėra išimtis.

Manoma, kad žmonės, gyvenantys intensyvų lytinį gyvenimą, išsiskiria ir stipresne erotine vaizduote. Ir dar, pasak seksologo Anatolijaus Gainovskio, kuo didesnis žmogaus intelekto koeficientas, tuo turtingesnės jo fantazijos. „Juk jos atkeliauja iš skaitytų knygų, matytų kino filmų. Šie neįmanomi be meilės scenų. Jei tik turime fantazijos - jas įsivaizduojame, o kai įsijaučiame, tos scenos ir vėliau mintyse vienokiu ar kitokiu pavidalu sugrįžta. Tokia jau mūsų psichika, kad smegenys atkartoja tai, ką matėme, skaitėme, girdėjome. Ir nieko bloga, jei bandome tai įgyvendinti - būtų puiku, jei bent 10 proc. fantazijų išsipildytų. Pastangos fantazijas realizuoti - tai postūmis siekti savo svajonės. Juk tai, kas vyksta vaizduotėje, paskatina mus vienokiems ar kitokiems veiksmams ir poelgiams. Galbūt daugiau flirtuoti, koketuoti, gal klubus erotiškiau kraipyti, gal gilesne iškirpte pasipuošti - ir tai puiku. Tuomet neįkalinate savęs nykiame be jokio polėkio kasdieniame gyvenime. Fantazijos skatina išbandyti naujus mylėjimosi būdus, rasti naujų spalvų tarpusavio santykiuose ir galbūt juos sutvirtinti," - paaiškina seksologas.

Skirtingi ar panašūs?

Mokslininkai tvirtina, kad apie 60 proc. moterų turi slaptų erotinių fantazijų. O tiriant vyrus duomenys labai svyruoja - nuo 35 iki 80 proc. Ir pačios fantazijos skiriasi: vyriškos labiau panašios į pornografinį filmą, o moteriškos - į meksikietišką serialą...

Vyras dažniau save įsivaizduoja ne atlikėjo, o stebėtojo vaidmenyje: tarsi iš šono ar iš viršaus stebėtų meilės žaidimus. Vyro fantazijose svarbiausia procesas: mylėjimasis pačiomis įmantriausiomis pozomis ir įvairiausiais būdais. Moteris, priešingai, pati jaučiasi esanti dalyvė. Jos vaizduotė sukuria ištisą siužetą su tikra intriga, kulminacija, tęsiniu, su spalvingu fonu. Šiuos lyčių skirtumus iš dalies lemia fiziologija. „Vyras su žiūronais - tai įprastas vaizdelis. O ar daug matėte moterų, besižvalgančių pro žiūronus? Vargu... Vyrui stebėjimas - o moksliškai tariant vizualinis stimuliavimas, labai svarbus. Ir fantazijose jį domina tik siužetas: jis „dulkina" ją, arba atvirkščiai. O moteris visai kitokia: fiziologija lemia, kad meilės guolyje ji ne visuomet būna patenkina, o ir psichologija jos daug sudėtingesnė. Tad jos fantazijos - tarsi teatras, ten gausybė subtiliausių detalių turi sukurti romantišką aplinką. Tarkim, dažna moterų svajonė tokia: „Esu paplūdimyje viena. Ošia jūra, šildo saulė, vėjas bučiuoja mano nuogą kūną. Kartu su vėju kažkieno rankos ima mane glamonėti, aš suprantu, kad rankos yra keturios, tačiau man gera, nesinori atmerkti akių, ir nejaučiu jokios gėdos. Man daro tai, apie ką slapčia visuomet svajojau. Negaliu ir visiškai nenoriu priešintis, nes man labai gera: mano kūnui, mano odai, mano krūtims, mano...", - pastebi Anatolijus Gainovskis.

Apie praktinę fantazijų naudą

Ne vien malonų svaigulį žada saldžios erotinės svajos. Kartais nuo netikėtų fantazijų apima gėda ir baimė. Jos kamuoja todėl, kad vaizduotės pasaulyje mes lengvai peržengiame ribą ir leidžiame sau tai, ko niekada gyvenime neišdrįstume. Netgi artimiausiems žmonėms apie tai neužsimename - bijodami jų reakcijos, paniekos, nesupratimo. Ir vis tiek seksologai vienu balsu tvirtina, kad fantazijos naudingos. Jos padeda įveikti stresą, lavina vaizduotę. Tik pažodžiui jų nereikėtų vertinti. Erotinės fantazijos su neištikimybės prieskoniu nėra instrukcija susirasti meilužį, o greičiausiai kužda apie norą paįvairinti seksualinį gyvenimą. Svajos, kuriose meilės žaidimus žaidžia vien moterys, galbūt atskleidžia švelnumo stygių.

Mūsų vaizduotės žaidimų privalumai (jų sąrašas gerokai ilgesnis nei trūkumų):

* Tai nepavojinga lytinio elgesio repeticija (ypač ji svarbi paauglystėje).

* Fantazijos yra labai paprastai pasiekiamas būdas patirti situacijas, kuriose niekuomet neatsidursite.

* Jos puikiai lavina mūsų jausmingumą. Kai pasineriame į erotinius vaizdinius, tai stiprina aistrą ir moko kūną aktyviau mėgautis seksu.

* Fantazijos padeda atsikratyti kompleksų. Kadangi jose viskas leidžiama, net tai, ko niekada neišdrįstume padaryti realiame gyvenime, tokie vaizdai padeda įveikti psichologinius draudimus, kurie trukdo paįvairinti seksą.

* Erotinės fantazijos padeda atsipalaiduoti. Jose mus visada lydi sėkmė, jos klostosi taip, kaip mums norisi, todėl niekuomet nenukenčia savimeilė. Ne veltui jos kartais vadinamos sielos masturbacija.

* Fantazijos gali apkartinti gyvenimą tuomet, kai jos tampa pernelyg įkyrios ir pradeda kėsintis į realybę. Arba kai jų įgyvendinimas sukelia mylimo žmogaus nepasitenkinimą.

Dalinamės vaidmenis

Seksologai tvirtina, kad moteris savo slapčiausiose fantazijose gana dažnai pasirenka vieną iš šių vaidmenų:

„Miegančioji gražuolė" - pasyvi moteris, kieno nors aistringų troškimų objektas. Ji be proto žavi ir nepakartojama - tikras tradicinis meilės romanų personažas.

„Auka" - seksualinio pažeminimo ar prievartos objektas. Įsivaizduodama save šiame vaidmenyje moteris taip gali patenkinti savo smalsumą apie pavojingą seksą nepatekdama į realų pavojų.

„Medžiotoja"- persekiotoja ir seksualinių žaidimų, kuriems pati sukuria taisykles, iniciatorė. Ji mėgaujasi įsivaizduodama save besimylinčią su keliais partneriais ar viešoje vietoje.

„Valdovė" - patiria malonumą priversdama partnerį paklūsti, demonstruodama kitiems savo valdžią.

„Stebėtoja" - susijaudina įsivaizduodama, kaip slapčia stebi besimylinčius žmones. Erotinė įtampa auga, jeigu fantazijose yra rizikos būti užkluptai.

Kodėl jis nežino?

Kad erotinė vaizduotė nesisuktų tuščia eiga, o dirbtų mūsų labui, reikia laiks nuo laiko dalintis savo fantazijomis su partneriu. Tai suartina. Bet kelias link to suartėjimo daugeliui mūsų toks sudėtingas... Kodėl? Pasak seksologo Anatolijaus Gainovskio, daug lemia tai, kaip pora elgiasi nuo pirmų bendro gyvenimo dienų. Dviem jauniems žmonėms, neturintiems seksualinės patirties visi meilės žaidimai atrodo įdomūs, nauji. (Beje, jei moteris tos patirties jau turi sukaupusi, ji baiminasi ją parodyti ir saugo kaip švenčiausią paslaptį). Taigi jis nesiryžta siūlyti, ji - klausti ar prašyti. Arba atvirkščiai. Vos du žmonės spėja „apsitrinti", gimsta vaikas. Nebelieka laiko ir jėgų erotiniams žaidimams ir atradimams. Taip, rodos, nespėjus mirktelėti, prabėga kokie septyneri ar dešimt metų. O fantazijos lieka. Tik kaip jas, tokias netikėtas ar net gąsdinančias, dabar nei iš šio, nei iš to papasakosi savo brangiausiajam... „Kai klausiu moters, kodėl ji gali savo fantazijas pasakoti pribloškiančiai drąsiame skelbime internete ir tiki, jog koks nors nepažįstamasis padės jas įgyvendinti, bet nesiryžta atvirai pakalbėti su vyru, nors su juo augina vaikus, tikisi sulaukti ramios senatvės, ji tvirtina, kad nuo jos vaizduotės žaidimų vyrą gali ištikti geriausiu atveju šokas, o blogiausiu - infarktas... Toks slapukavimas jokios naudos poros santykiams neduoda. Nauda yra tik tuomet, kai du žmonės bent kartais papasakoja viens kitam savo fantazijas ir norus. Tada labiau suartėjame, praplečiame paslapčių ribas. Kai poroje vyksta pokalbiai „be tabu", susidaro tam tikras seksualinio elgesio stereotipas. Jis netenka griežtų rėmų, ir dviejų žmonių intymiems santykiams apibūdinti tinka seksologijos principas: „viskas, kas vyksta miegamajame tarp vienas kitą mylinčių vyro ir moters - leidžiama". Jei seksualinių fantazijų nėra ar jos visai skurdžios, tai menkina intymų partnerių gyvenimą, smukdo jį iki fiziologinių poreikių tenkinimo, o galų gale ir jų išnykimo," - pastebi Anatolijus Gainovskis.