Ar partneriui sakyti visą tiesą? (4)

„Melas“ ir „meilė“ skamba taip panašiai, kad gali įtarti, jog kažkada tai buvo giminiški žodžiai. Jei esate linkęs sakyti tiesą, tik tiesą ir nieko daugiau, išskyrus tiesą, ši mintis jums gali pasirodyti atgrasi. Sakyti tiesą labai gražu. Tik ar esame pasiruošę ją girdėti? 

Jei visi sakytų tik tiesą, daugiau kaip pusė seksualinių kontaktų tiesiog neįvyktų, o pusė įvykusiųjų niekada nepasikartotų. Gili, visa apimanti ir visa atleidžianti Meilė gal ir gali atlaikyti akistatą su tiesa, bet įnoringasis ponaitis Seksas yra gerokai jautresnis. Tik iš pirmo žvilgsnio jis atrodo agresyvus, plėšrus ir galingas, tačiau vos kelios karčios tiesos strėlytės gali paversti jį bejėgiu inkščiančiu padaru, kurio atgaivinti neįstengs net saldžiausio melo kompresai.

Pradžių pradžia

Flirtas yra tobula melo mokykla. Be melo jis tiesiog negalėtų egzistuoti. Įsivaizduokite – sėdite naktiniame bare, vakaras artėja ryto link, erotinės viltys blėsta, tik staiga pasirodo jis – gal ir ne svajonių princas, bet dar visai tinkamas vartoti. Štai prieina ir pareiškia: „Pasakysiu tau atvirai. Šį vakarą man žiauriai nesiseka: visos moterys, kurias kabinau, atstūmė, kitas išgraibstė apsukresni vyrukai... Likai tik tu. Nesi mano skonio, bet žiauriai noriu pasimylėti – sekso neturėjau jau porą mėnesių. Tu, matau, irgi neturi didelio pasirinkimo. Gal susibėkim vienai nakčiai?“ Jūs, kaip tikra tiesos mėgėja, susižavite tokiu atvirumu ir atsakote: „Šiandien jaučiuosi tokia beviltiška, kad galėčiau pasimylėti net su tavimi.“

Vyrai tikrai gana atvirai gali įvardyti savo tikslus, bet vis tiek apvelka juos bent kiek padoresniu drabužiu: „Pradėjau geisti tavęs tą pačią akimirką, kai pamačiau, tačiau atrodai tokia nepasiekiama, kad tik dabar išdrįsau prieiti. Esi kitokia nei visos. Labai norėčiau pažinti tave geriau.“ Aišku, puikiai suprantate, ką reiškia tas „pažinti geriau“, bet leidžiate sau įsivaizduoti, kad vyruką sudomino jūsų dvasinis pasaulis. Todėl sutinkate pasivaikščioti kartu auštančio miesto gatvėmis. Paskui užeinate pas jį puodelio kavos... O po poros valandų išeinate jausdamasi fatališkos aistros objektu, bet ne atsitiktinio sekso auka. Svarbiausia – neduoti telefono numerio. Visai ne todėl, kad gali įkyrėti savo skambučiais, priešingai – kad išvaduotumėte save nuo beviltiško ir tuščio laukimo. Galėsite įsivaizduoti, kaip jis, apimtas aistros, blaškosi miesto gatvėmis ir viltingai žvelgia į kiekvieną praeivę tikėdamasis išvysti jūsų veidą. Nors iš tikrųjų po kelių dienų net neatpažintų, bet argi tai svarbu? Melas kiekvienam padėjo pasiekti savo tikslą – jis pagaliau numalšino sekso troškulį, o pati pasijutote geidžiama ir pastatėte ant kojų žlungančią savimeilę.

Ir tai viskas?

Būkime atviros – pirmas kartas retai kada būna vykęs. Bent jau moterims. Esame sudėtingesnės už kompiuterio procesorių – mums neužtenka banalaus stumk-trauk proceso, kad pasiektume orgazmą. Ką jau ten orgazmą – pirmą kartą užtektų bent jau malonumo, tačiau ir tai ne visada patiriame. Moterims svarbu viskas: jauki aplinka, tinkamas apšvietimas, komplimentai, įžanginės glamonės... Viena mano draugė nutraukė visai perspektyvius santykius, kai vyriškis, jai nusirengus, pareiškė: „Turi puikų skonį – su drabužiais atrodai gerokai lieknesnė nei nuoga.“ Tada ta greit įsliuogė atgal į drabužius ir, žvilgterėjusi į jo daikčiuką, atsakė: „O aš žaviuosi savo pasitikėjimu savimi. Su tokiais parametrais ir tokia erekcija apskritai nedrįsčiau vestis moterų į lovą.“

Tarkim, bėdų dėl kalbėjimo jis neturi. Ir aplinką sugebėjo parinkti tinkamą, tačiau tuo viskas tik prasideda – jis turi žinoti ne tik, ką derėtų liesti, bet ir kokia eilės tvarka bei intensyvumu tai daryti. Juk visos esame skirtingos: tai, kas patinka vienai, kitą gali erzinti. Visa tai taip sudėtinga, kad kartais stebiuosi, kaip vyrai apskritai ryžtasi užsiiminėti seksu su moterimis. Ypač su tomis, kurios yra seksualiai patyrusios ir gali lyginti. Tai – viena iš priežasčių, kodėl stiprioji lytis taip žavisi jaunutėmis merginomis. Tikra laimė, kad dauguma mūsų geba laikyti liežuvį už dantų. O jei ir atveria burną, tai ne tam, kad pasakytų tiesą: „Ir tai viskas?“, o tam, kad pagirtų: „Buvo nuostabu. Nesu turėjusi geresnio meilužio.“ Ir kas gi čia bloga? Šis melas bent jau suteikia vyrui prielaidą kada nors tokiam tapti. Jei ne jis, antro karto tiesiog nebūtų, o kartu neliktų ir galimybės tobulėti. Vyro seksualinė savimeilė (kaip ir erekcija) jautri it mimoza. Seksologas Pragiedrulis Velička siūlo prilaikyti liežuvį, jei nenorite, kad ne itin tobulas meilužis taptų visišku impotentu: „Vyrai į pastabas dėl savo pajėgumo, seksualinių gebėjimų reaguoja gerokai jautriau nei moterys. Tiesą reikia sakyti itin taktiškai, akcentuojant ne tai, ko trūksta, o tai, kas buvo tiesiog puiku.“ Dėl kilnaus tikslo galima suvaidinti ir orgazmą. Svarbu neperspausti. Sunku rasti moterį, kuri bent kartą nebūtų jo vaidinusi. Kas kita, jei tokia vaidyba tampa įpročiu. Seksopatologo Viktoro Šapurovo manymu, orgazmo imitavimas kelia rimtą pavojų intymiems santykiams. Jis pats tai toleruotų nebent vienu atveju: „Reikia pripratinti vyrą priimti tiesą. Kai kurioms moterims orgazmo nebuvimas yra norma, tad ji jaučiasi laiminga ir be jo. O kitos, užuot lavinusios vaidybinius gebėjimus, geriau pasistengtų labiau pažinti savo kūną, kad ir masturbuodamosi.“ Neverta ir vyrams lengvinti gyvenimo – negi jie ieškos jautrių vietelių ir tobulins savo techniką, jei ir taip, vos jam prisilietus, leipstate iš malonumo?

Maži paklydimai

Dar sudėtingiau išvengti melo, kai kalba pakrypsta apie seksualinius santykius su kitais. Nesvarbu, ar tai vyko praeityje, tik fantazijose ir sapnuose, ar neduokdie – dabar ir iš tikrųjų. Statistika rodo, kad, kalbėdami apie seksualinę praeitį, meluoti linkę ir vyrai, ir moterys, tačiau skirtingai – stiprioji lytis kontaktų skaičių paprastai didina, o silpnoji mažina. Taip yra todėl, kad patriarchalinė mąstysena partneres keičiantį vyrą traktuoja kaip šaunuolį, o taip besielgiančią moterį – kaip paleistuvę. Tik ir šiuo atveju nederėtų persistengti – jei jums jau gerokai per trisdešimt, ištekėjusi nebuvote, o seksualinių kontaktų turėjote vos du, vyrams kyla pagrįstas įtarimas: ar jūsų niekas nenorėjo, ar esate frigidiška? Į klausimą: „Kiek?“, stipriąją lytį tenkintų atsakymas: „4, 5 kartai.“ Sunkiau atsakyti į klausimą: „Kaip?“ Čia meluokite drąsiai. Dauguma vyrų visai nepasirengę girdėti panegirikų buvusiems jūsų meilužiams. Klausdami apie savo pirmtakų gebėjimus, jie tenori patvirtinimo, kad yra gerokai pranašesni. Ir tai galima suprasti – juk ir mes nenorėtume klausytis apie neprilygstamus jo buvusios meilužės piruetus lovoje. Tai neskatina tobulėti. Tai žlugdo. Nuogas sąžiningumas suprantamas tik tuo atveju, jei ta praeitis velkasi iš paskos ir trukdo dabartiniams santykiams. Tarkim, žinodamas, kad anksčiau patyrėte seksualinę prievartą, partneris geriau supras, kodėl jums taip sunku atsipalaiduoti, ir nekaltins dėl to savęs.

Žinodamos, kad dauguma vyrų pavyduliauja, turime elgtis itin atsargiai. Net jei tai tik nekaltas flirtas. Tai nereiškia, kad jiems nepatinka manyti, jog jų moteris yra geidžiama. Geidulingi kitų stipriosios lyties atstovų į jus nukreipti žvilgsniai kaitina partnerio savimeilę, tačiau ginkdie – jokio atsako! Kitaip tariant, turime būti lyg princesės, sėdinčios dramblio kaulo bokšte ir manikiūrinėmis žirklutėmis karpančios visų aukštyn besiropščiančiųjų virvelines kopėčias. Nesame tokios naivios – puikiai nutuokiame, kad ledinis žvilgsnis tokių drąsuolių skaičių gerokai sumažina: nesulaukę atsako, šių laikų riteriai ramiai susivynioja savo kopėčias ir traukia kitų bokštų link. Užtat turime išmokti flirtuoti taip, kad tai pastebėtų tik tas, kuriam šis meilės žaismas skiriamas. Nebent norite sužadinti mylimojo pavydą. Kalifornijos (JAV) institute atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė žmonių meluoja flirtavę su priešingos lyties asmeniu. „Žmogus iš principo realybės nesuvokia, jis gyvena pojūčiais ir mintimis, – teigia psichologas Tomas Lagūnavičius. – Atviravimas apie seksualinius nuotykius ar net nekaltą flirtą partneriui sukelia neigiamų pojūčių, ir prie to jo mintys nuolat grįžta. Taigi taip santykių tikrai nepagerinsite. Vyrai klausinėja apie praeitį, nes nori palyginti. Jei tas palyginimas ne jo naudai, krimstis dėl to nesiliaus.”

Didelės nuodėmės

„Nejaugi tu tikrai tiki tuo, ką matai?“ – paklausė vienas miuziklo „Čikaga“ herojus žmonos, kai ta užtiko jį lovoje su dviem moterimis. Už savo įžūlumą vyrukas sulaukė kulkos į kaktą, tačiau taip būna tik kino filmuose. Gyvenime dažniau esame baudžiami už tiesą. Dėl to, pasakoti savo partneriui apie neištikimybę ar ne, ginčijasi ne tik paprasti žmogeliai, bet ir psichologai. Ko gero, kiekvienas atvejis yra individualus, jį lemia daugybė faktorių. Siūloma išsiaiškinti, ar tai buvo vienos nakties nuotykis, ar ilgalaikis romanas. Dažniausiai laikomasi nuostatos, kad tai, kas nepadarė lemiamos įtakos santykiams ir nereikalauja priimti sprendimo, gali būti nutylėta. Psichologės Aurelijos Markevičienės manymu, ilgai trunkantis meilės romanas paprastai rodo, kad šeimoje nėra gerai. Atviras pokalbis neretai priverčia iš naujo įvertinti santykius ir suteikia galimybę viską pradėti iš naujo. Be to, slaptas meilės romanas beveik niekada nepraeina be padarinių: kaltės jausmas ir nuolatinis apsimetinėjimas melagį slegia.

Ne mažiau svarbu ir tai, ar partneris yra pasirengęs priimti tiesą. Dauguma žmonių vis dėlto nenori jos žinoti ar bent jau visos. Todėl, net prisipažinus turėjus meilės romaną, reikėtų atsispirti kamantinėjimams ir nepasakoti visų detalių. Požiūrį į tiesą derėtų išsiaiškinti santykių pradžioje – kai kurie atvirai prisipažįsta nenorintys jos girdėti. Tada kam apie tai pasakojate? Norite įskaudinti? O gal trokštate apsivalyti? Jei taip, elgiatės šiek tiek egoistiškai – sukraunate visas savo dvasios šiukšles į svetimą sielą. Geriau išpažinkite tai kunigui ar psichologui. Jei nutylėdami vis dėlto jaučiate diskomfortą, o tiesa tiesiog lipa lauk kaip nesuvirškinti pusryčiai, neišpilkite jos vienu ypu – pasistenkite bent jau dozuoti. Psichologas T. Lagūnavičius siūlo stebėti, kiek kitas žmogus gali jos priimti. Pametėji nedidelę tiesos dozę ir stebi, kaip tas reaguoja, ar gali sakyti daugiau.

Yra žmonių, kuriems karti tiesa priimtinesnė nei saldus melas. Tokius labiau skaudina ne jūsų romanas su kitu, o mulkinamo kvailio padėtis. Jie pasirengę praryti šią karčią piliulę, kad išgydytų santykius arba juos nutrauktų. Tai stiprių ir brandžių asmenybių bruožas. „Melas trukdo užmegzti gilų, intymų, artimą ir patikimą ryšį. Nuoširdumas ir atvirumas yra geriausia išeitis, bet žmonės ne visada renkasi geriausią išeitį, nes tam reikia drąsos“, – teigia psichologė A. Markevičienė.

Tiesa reikalauja priimti sprendimus. Ir tai yra bene svarbiausias dalykas, kurį turite suvokti. Pasakius tiesą, jau niekada nebebus taip, kaip buvo. Bet gal bus geriau?

Tas nelemtas galvos skausmas

Būna dienų, kai sekso, net ir darniai gyvenant, tiesiog nesinori. Ką daryti? Neseniai su draugėmis kaip tik ta tema diskutavome. Dvi pareiškė, kad mylėtis nejaučiant aistros tolygu prostitucijai, nes toks savęs prievartavimas nieko gero neduoda, tik priverčia bjaurėtis savimi, vyru ir seksu apskritai. Kitos dvi pareiškė pasimylinčios visada, ir jokia čia prostitucija, tai – paprasčiausia moters pareiga. Jei žmogų myli, gerai jautiesi ne tik patirdama malonumą, bet ir jį suteikdama. Penktoji diskusijoje nedalyvavo, o paklausta tik gūžtelėjo pečiais – esą nesupranta, apie ką mes čia... Mat ji nori visada. Patologiška melagė – apgaudinėja ne tik savo vyrą (tai dar galima suprasti), bet ir drauges!

Vyrai – ne maži vaikai. Laikiną mūsų nenorą mylėtis jie gali suprasti ir išgyventi. Kas kita, jei tai tęsiasi savaites, mėnesius ar net metus. Vienos, mėgindamos nuslėpti dingusią aistrą, pasineria į darbus, kitos iki vėlumos kuičiasi vonioje – laukia, kol vyras užmigs, trečias ima kamuoti nesiliaujantis galvos skausmas. Gal ir būtų paprasčiau pasakyti tiesą: „Mielasis, man patinka tavo uždirbami pinigai ir humoro jausmas, bet seksualinės traukos, deja, nejaučiu“, tik bėda, kad vyrai netiki meile be sekso. Tokį atviravimą psichologas T. Lagūnavičius vertina atsargiai. „Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo scenarijų, – sako jis. – Vieni kuria šeimą, kad išspręstų materialines problemas, kiti – savivertės, treti svajoja apie vaikus, o kai kuriems svarbiausia – aistra ir seksualinis ryšys. Interesai gali nesutapti. Jei jam svarbiausia aistra, o jums – saugioje aplinkoje užauginti vaikus, pasakiusi tiesą, sugriausite partnerio susikurtą gyvenimo scenarijų. Tenka meluoti, kad apgintumėte savo interesus ir nepažeistumėte jo.“

Seksologo P. Veličkos manymu, melas imituojant aistrą labiau būdingas moterims. „Vyrai yra sąžiningesni: jie nelinkę tęsti santykių, jei šie neteikia pasitenkinimo. Be to, nuslėpti tiesą stipriosios lyties atstovams sunkiau – jei moteris netraukia, tai paprastai matyti...“ Vaidinti aistrą moteris verčia dvi pagrindinės priežastys: išskaičiavimas arba nenoras įskaudinti artimo žmogaus. Ar galima tokį melą pateisinti? Tai, anot seksologo, lemia labiau ne jo priežastis, o padariniai. Jei moteris nejaučia diskomforto, o vyras nejaučia netiesos, visa tai gali tęstis gana ilgai. Jei kuris nors dėl tokių santykių kenčia, melas nėra pateisinamas. Atsargiai išsakyta tiesa galbūt padėtų porai rasti išeitį.

„Nemokamų pusryčių nebūna, – sako psichologas T. Lagūnavičius. – Jei meluoji, rizikuoji būti pagautas, tačiau tylėdamas gali išlošti laiko: užuot viską sugriovęs dabar, gali pragyventi kartu dar 20 metų, tada į paviršių išlindusi tiesa nebebus tokia reikšminga.“ Atidėta tiesa... Dar viena melo forma. Nutylėta, skaudi, karti – tokia yra tiesa. Saldus, šventas, baltas, nekaltas – kiek daug gražių epitetų sugalvota, norint pridengti savanaudišką melo prigimtį. „Šventas melas – toks pat absurdas kaip saugi žmogžudystė“, – teigiama viename katalikiškame leidinyje. Kita vertus, vaistus nuo nuodų skiria tik dozė.