 Iš žurnalo "Mano namai" archyvo
Malonumas šaltą dieną pasimėgauti puodeliu arbatos... Galima rinktis iš kelių rūšių - žaliosios, juodosios, vaisinės, baltosios ir t. t. Viena sušildys, kita suteiks energijos, trečia tiesiog labai skani. Pasirinkimas - išties nemažas.
Arbatos gimtinė - Kinija Arbata - tai gėrimas iš džiovintų kininio arbatmedžio (Camellia sinensis), Camellia assamica arba jų hibridų lapų ir pumpurų - juos reikia užpilti karštu vandeniu ir palaikyti kelias minutes. Galima gardinti įvairiais priedais: pienu, citrinos skiltele, vaisiais, medumi ir t. t. Dauguma istorikų teigia, kad arbatos gimtinė yra Kinija. Manoma, kad šioje šalyje ji pradėta vartoti dar gerokai prieš mūsų erą - pasak legendos, Kinijoje žinoma jau apie 5 000 metų. Tačiau iki Tang dinastijos (VII-X mūsų eros a.) arbatžolės naudotos daugiau kaip vaistažolės - maisto papildai.
Arbatos atsiradimo legendų - ne viena. Viena iš versijų, pasak kinų, kad arbatą atrado imperatorius Šen Nunas (apie 3 000 m. prieš Kristų). Šis legendinis imperatorius turėjo nepaprastą savybę - permatomą pilvą, kuriame galėjo stebėti įvairių žolelių poveikį. Taip tyrinėdamas žoles jis ir atrado arbatą. Kinijoje bėgant šimtmečiams arbatos gaminimo tradicijos kinta. VII-X a. buvo populiaru arbatą ruošti vadinamuoju milteliniu būdu - didelėse pialose milteliai suplakami su vandeniu. Šį būdą perėmė japonai - jis išliko iki dabartinių dienų. Žinoma, japonai patobulino savo arbatos gėrimo ceremoniją, nemažai ką pakeitė ir pridėjo.
Arbatžolių rūšys
Pagrindinės arbatžolių rūšys yra šios:
- Raudonoji arbata. Kalbant apie arbatos rūšis reikėtų paminėti, kad Vakarų pasaulio ir Kinijos klasifikacijos skiriasi. Mes žodžiu „arbata" paprastai vadiname daugelį karštųjų gėrimų iš augalų. Kinai arbata vadina arbatkrūmio Camellia sinensis lapus. Taigi įprastinė mums juodoji arbata Kinijoje vadinama raudonąja. Tai stipriai fermentuoti arbatkrūmių lapai - jie įvairiai apdirbami ir išgaunami skirtingi skoniai bei aromatai.
- Baltoji. Visiškai nefermentuota, gaminama iš pumpurų ir labai jaunų lapelių - jie renkami anksti pavasarį. Apdirbami labai mažai, todėl arbatžolės išsaugo natūralią formą ir skonį. Ši arbata beveik netonizuoja, turi raminamąjį poveikį, sudėtyje nemažai vitaminų. Tai švelnus ir subtilus gėrimas. Tinka gerti netgi nėščiosioms. Baltoji arbata vėsina ir mažina karštį, todėl ja geriausia mėgautis šiltuoju metų laiku.
- Žalioji. Silpnai fermentuota, turi daug vitaminų, stiprina sveikatą, lengvai tonizuoja, gerina atmintį, dėmesio koncentraciją, vėsina, todėl tinka gerti šiltuoju metų laiku. Žalioje arbatoje yra išsaugomos visos vertingos medžiagos, kurios randamos ką tik nuskintame lapelyje. Kinijoje žaliosios arbatos rūšių - daugybė. Remiantis kai kuriais šaltiniais, jų yra net apie 1000.
- Juodoji. Stiprios fermentacijos, šildanti, tonizuojanti. Remiantis kinų klasifikacija, juodąja vadinama Pu-erh arbata, kurios pavadinimas kilęs iš miesto Puer, esančio Kinijos pietuose, pavadinimo. Esminė šios arbatos gamybos technologijos detalė - arbatos lapų savaiminis kaitinimas krūvose. Arbata sudedama storu sluoksniu ir aplaistoma vandeniu. Taip išlaikoma iki kelių savaičių, todėl įgauna gana specifinį skonį ir kvapą. Tada lapai išdžiovinami ir sandariai uždarytuose induose laikomi ilgus metus. Pu-erh arbata tonizuoja, valo organizmą.
- Geltonoji. Tai aukštos kokybės arbata, paprastai apdorojama specialiu būdu (panašiai kaip žalioji, tik džiovinimo procesas lėtesnis). Pirmiausia surinkti pumpurėliai apvytinami vėsiame vėjyje, tada kurį laiką laikomi virš vandens garų - palaipsniui jie pagelsta. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad renkami ne lapeliai, o pumpurėliai - yra išvestos ypatingos arbatkrūmių veislės su ypač stambiais ir tvirtais pumpurais.
Pagrindinės klaidos, namuose plikant arbatą: plikome per karštu vandeniu, dedame per mažai ar per daug arbatžolių, renkamės prastas aromatizuotas arbatžoles.
Kad arbata būtų skani ir kvapni, ją reikia tinkamai laikyti - sausoje ir tamsioje vietoje. Juodoji arbata laikoma ne ilgiau kaip 2 metus nuo pagaminimo datos, žalioji - apie 1,5 metų, o aromatizuota - trumpiausiai, apie 1 metus. Laikant ilgiau pakinta kvapas ir skonis, arbata netenka naudingų savybių.
Kuo vertinga
Tačiau arbatos gerti be saiko nereikėtų, nes ji turi kofeino. Jeigu jo per daug, organizmui tai ne į naudą. Dienos norma - iki 10 puodelių arbatos. Jos nereikėtų padauginti nėščiosioms ir vaikams, nes didelis kiekis arbatos šiek tiek pristabdo geležies įsisavinimą.
Konsultavo Ieva Virbalaitė, „Arbatos magija", Bazilijonų g. 8, Vilnius Parengė Gražina Jurgilevič  
Griežtai draudžiama moteris.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti moteris.lt kaip šaltinį.
Moteris.lt neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. moteris.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
nijole j 2010 sausio 18 d. 15:46:44
Džiaugiuosi , kad paprotinot apie šildančias ir šaldančias arbatas,o tai mes gerdavom žiemą žalią arbatą ir šaldavom, kaip viščiukai... |
||||
   
|
