Japoniška puota lietuviškoje virtuvėje (2) 

Sunku paprieštarauti tvirtinantiems, kad japonų virtuvė - geriausia pasaulyje. Šviežiai paruošti, nuostabiai pateikti patiekalai labai daug pasako apie japonų gyvenimo būdą ir kultūrą. Pabandę pasigaminti japoniškų patiekalų namie, pajusite kito pasaulio skonį.

Aš mėgstu japonų virtuvę: ji lengva, sveika ir paprasta. Tačiau tikrai nesitikėjau, kad ji gali būti tokia įvairi, ir kad japonišką maistą taip paprasta paruošti: tereikia žinoti kelias pagrindines taisykles, o tiksliau - turėti po ranka vos kelis pagrindinius produktus.

Japonų virtuvė - be galo įvairi

Sušiai ir sašimiai - populiariausi pasaulyje japonų virtuvės patiekalai, tačiau į šį sąrašą dar turėtume įtraukti ramen makaronų sriubą (nors ši į japonų virtuvę atkeliavo iš Kinijos), sriubą miso su sojų varške (tofu), yakitori (vištienos šašlykus, keptus ant žarijų), įvairių daržovių ir žuvų tempura, įvairiai paruoštus makaronus soba, kiaulienos kotletus, ungurio šašlykus, omletą su žuvimis datemaki, blynus su daržovėmis ir kumpiu okonomiyaki, sukiyaki (plonas jautienos juosteles, virtas sojų padažo, sakės ir cukraus sultinyje, patiekiamas su tofu ir daržovėmis), plonas jautienos juostelės ir daržoves, apvirtas sultinyje bei pateikiamas su sezamų padažu (šis patiekalas vadinamas shabu- shabu, lietuviškai jis reiškia maždaug „plaukšt-pliaukšt", pagal patiekalo gaminimo technologiją ir jos skleidžiamus garsus), su druska keptas žuvis ir dar gausybę patiekalų variacijų iš tų pačių produktų.

Japonijoje labai vertinami ir skanėstai iš ungurio. Teko būti vienoje užeigoje, kur ungurį (japon. unagi) patiekė dešimčia įvairių būdų.

Maistas japonams - šventas dalykas. Valgymui ir valgio ruošimui jie skiria labai daug laiko. Tokią išvadą leidžia daryti mano draugas japonas Ryuichi iš Tokijo. Žinojau, kad japonai garsėja pagarba ir dėmesiu savo svečiams, tačiau tikrai nemaniau, kad jie su tokiu malonumu keliasi anksti ryte vien tam, kad paruoštų tradicinius pusryčius.

Kas rytą - staigmena: makaronai soba su specialiu padažu, sriuba miso su ryžiais ir raugintomis daržovėmis ar ramen. Ryuichi degančiomis akimis pasakoja vis apie kitus gardėsius. Jam japonų virtuvė - skaniausia pasaulyje.

Svarbi kiekviena detalė

Mano bičiulis Ryuichi išmokė frazę, kurią japonai kartoja prie stalo. Itadakimasu‚ išvertus iš japonų kalbos, reiškia „aš gausiu". Gochisosama deshita („Tai buvo puota") jie sako, norėdami padėkoti po valgio. Japonams prie stalo svarbi kiekviena detalė: žodžiai, šaukštų kokybė, lėkštutės dydis, net valgymo garsas.

Kokie gi tie pagrindiniai ingredientai, padedantys pagaminti gausybę japoniškų valgių? Ryuichi po ranka visada turi koncentruoto miso - fermentuotos pastos iš sojų pupelių. Ji naudojama padažams, sriuboms, marinatams, gali būti švelnios rudos, raudonos, geltonos ar baltos spalvos.

Kitas svarbus japonų virtuvės ingredientas - mirinas: švelnus, nestiprus sirupas iš ryžių vyno sakės. Jis suteikia patiekalams saldumo.

Dashi, arba sultinys iš džiovintų žuvų ir jūrų žolių, parduodamas birus: kaip milteliai ar dribsniai.

Japoninis ridikas (angl. daikon) patiekiamas smulkiai supjaustytas arba sutarkuotas, marinuotas su sojų padažu ir cukrumi.

Sezamų sėklos, tofu, marinuoti imbierai, sojų padažas, pipirkrieniai wasabi, džiovintos jūrų žolės nori - irgi svarbūs produktai, kurių rasite japonų šaldytuvuose ir spintelėse.

Europoje japoniški maisto produktai yra palyginti brangūs, tačiau be jų, norėdami pasigaminti japoniškos virtuvės patiekalų, neišsiversime.

Metas gaminti!

Gurkšnodama žaliąją arbatą stebėjau, kaip Ryuichi ruošia sriubą miso. Beveik kiekviename japonų restoranėlyje prieš pagrindinį patiekalą patiekiama žaliosios arbatos, miso ir marinuotų daržovių.

Pabandykime pasigaminti kelis tradicinius japoniškos virtuvės patiekalus.

Sriuba miso su sojų varške

Reikės:

250 g sojų varškės (tofu),

vieno svogūno laiško,

4 stiklinių vandens,

pusės stiklinės dashi granulių,

100 g miso pastos,

1 arbatinio šaukštelio mirino.

Aštriu peiliu supjaustykite tofu nedideliais kubeliais, susmulkinkite svogūno laišką. Mediniu šaukštu puode su vandeniu sumaišykite dashi. Užvirinkite. Kol verda, nedideliame indelyje išmaišykite miso ir miriną. Sumažinkite ugnį ir supilkite mišinį į užvirusį vandenį. Atsiminkite, kad negalima leisti, kad miso vandenyje užvirtų, nes tuomet sriuba praras savo skonį. Sudėkite tofu į karštą sriubą ir vos vos pašildykite (neleiskite užvirti!). Sriubą išpilstykite į dailius nedidelius indelius ir papuoškite smulkintu svogūno laišku.

Vištienos šašlykai yakitori

Reikės:

1 kg vištų šlaunelių filė,

pusės puodelio sakės (stipraus ryžių vyno),

¾ puodelio tamsaus sojų padažo,

½ puodelio mirino,

2 arbatinių šaukštelių cukraus,

saujos svogūnų laiškų.

Svogūnų laiškus supjaustykite 2 cm ilgio gabalėliais. Jų turi išeiti stiklinė. Paruoškite apie 20 medinių iešmelių, sumerkite juos į vandenį ir palaikykite apie pusvalandį, tada nusausinkite. Supjaustykite filė kąsnio dydžio kubeliais. Paruoškite mišinį iš sakės, sojų padažo, mirino ir cukraus. Padažą užvirkite ir palikite atvėsti.

Vištienos gabaliukus ir svogūnų laiškus suverkite ant iešmelių: vienas gabalas vištos, tada svogūno gabaliukas, vėl vištiena. Sudėkite iešmelius ant folijos ir kepkite grilyje, ant anglių. Nepamirškite kaskart nuimti iešmelius nuo grilio, pamirkyti juos padaže ir vėl dėti ant grilio, kol vištiena iškeps.

Toks patiekalas labai tinka savaitgalio išvykoms į gamtą. Japonai labai mėgsta yakitori. Jie kepa įvairias vištų dalis: skrandį, vidurius, alkūnkaulį, net žarnas.

Ir pabaigai - svarbiausia - nepamirškite patiekalų pateikimo: japonų kultūroje tai labai svarbi valgymo dalis. Molinės lėkštutės, nedideli puodeliai padažui, subtilūs mažyčiai indeliai sakei ir žalumynai - nedaug, vos keli stiebeliai, tačiau jie viską keičia.

Tiesa, nepamirškime ir stebuklingų žodelių: pradžiai pakaks „ačiū" arba „buvo tikra japoniška puota!".