Improvizacijos žiemos gėrimų tema

Karšti gėrimai paprastai asocijuojasi su jaukia šiluma žvarbią žiemą, bet įdomu tai, kad sugalvoti jie buvo toli gražu ne šiaurės kraštuose. Glintveinu mėgavosi jau senovės romėnai, o punšas kildinamas iš karštosios Indijos. Net ir grogą Anglijos jūreiviai „išrado“ ne todėl, kad juos persekiojo šalta žvarba... Matyt, tai įrodo, kad svarbiausia yra ne praktinė nauda, o kiti malonūs dalykai.

Nesenstanti klasika

Nors karšto glintveino ar grogo, punšo ar „Hot Toddy“ gurkšnis nuveja į kūną besismelkiantį žiemos šaltį, tačiau didžiausia šių gėrimų neblėstančio populiarumo visame pasaulyje paslaptis ta, kad juos gaminant galima atrasti vis naujų skonių ir aromatų derinių, kiek vaizduotė neša eksperimentuojant su prieskoniais ar įvairiais priedais. Viena vertus, klasikiniai žiemos gėrimai gaminami gan paprastai: vynas ar koks stipresnis alkoholinis gėrimas pagardinamas prieskoniais ir patiekiamas karštas, kita vertus, jų receptų tokia gausybė, kad visiems išbandyti prireiktų ne vienos žiemos... Ši įvairovė nestebina, mat karštais gėrimais mėgaujamasi nuo seno, tarkim, karštam vynui jau sukako apie du tūkstančius metų, tad išties buvo laiko kurti įvairiausias jo variacijas ir vartojimo tradicijas. Kad senovės romėnai gėrė skiestą, prieskoniais pagardintą ir pakaitintą vyną, yra neginčijamas faktas, aprašytas I amžiuje išleistoje kulinarijos knygoje. Šimtmečiams bėgant šis gėrimas keitė įmantrius lotyniškus pavadinimus ir receptūrą – XVII a. vynas imtas gardinti vaisiais, o vėliau, prieskoniams Europoje pingant, tapo labai populiarus.

Tobulas derinys

Gaminti glintveiną paprasta, bet vertėtų laikytis tokios tvarkos: pirmiausia paruošiama prieskonių „užpiltinė“, tada ji sumaišoma su vynu. Į nedidelį indelį įberkite gvazdikėlių ir kardamono, užpilkite šiek tiek vandens, maždaug minutę pavirkite ir dešimčiai minučių palikite pastovėti. Į stiklinį ar keraminį (ne metalinį) karščiui atsparų indą supilkite vyną ir pakaitinkite, tada į jį supilkite paruoštą „užpiltinę“, tik stebėkite, kad neįkristų prieskonių. Išmaišykite, įberkite cukraus, įmeskite cinamono lazdelę, sudėkite kitas sudedamąsias dalis ir kaitinkite iki reikiamos temperatūros (maždaug 70 ºC) – kitaip sakant, kol vynas pradės lengvai garuoti. Svarbiausia glintveino neužvirinti, nes spiritas išgaruos, ir vynas praras savo subtilų skonį. Pakaitintas gėrimas turėtų bent 15 min. pastovėti, kad atsiskleistų ir įsigertų prieskonių aromatas. Vėlgi – ne per ilgai, nes gerti glintveiną reikia neatvėsusį, mat jis gardus tik šviežiai paruoštas, o ne kelis kartus pašildytas. Patiekti geriausia aukštose ir siaurose stiklinėse ar bokaluose. Jei yra vaisių gabaliukų, reikalingi šaukšteliai jiems suvalgyti.

Kad skonis būtų sodresnis ir geriau atsiskleistų rytietiškų prieskonių aromatas bei gaivus citrusinių vaisių kvapas, vyną reikėtų kaitinti kuo ilgiau ant labai silpnos ugnies

Renkantis glintveinui produktus reikėtų atkreipti dėmesį į kelis niuansus:

- Vynas. Glintveinui gaminti labiausiai tinka nebrangus jaunas raudonasis sausas ar pusiau saldus vynas.

- Prieskoniai. Prieskoniai papildo vyno aromatą, todėl turi su juo derėti. Viena iš kelių taisyklių glintveinui gaminti – nenaudoti maltų prieskonių, nes gėrimas bus drumstas. Be gvazdikėlių ir cinamono glintveinas neįsivaizduojamas, o toliau galima į valias fantazuoti: dėti kardamoną, anyžius, muskatus, kvapiuosius ir juoduosius pipirus, laurų lapelius, imbierą, vanilę, šafraną. Kardamonas atstoja citrusinius vaisius, imbieru galima keisti pipirus, nes jis suteikia aštrumo ir drauge gaivumo, tik nereikėtų juo piktnaudžiauti.

- Cukrus. Saldumo poreikis, taigi ir cukraus kiekis – labai individualus dalykas... Vietoj cukraus į glintveiną galima dėti medaus, tik vertėtų atminti, kad ištirpęs karštame gėrime jis netenka dalies vertingų savybių. Kita vertus, medus suteikia ne tik saldumo, bet ir subtilaus švelnaus skonio.

- Vaisiai. Į glintveiną gali būti dedama apelsinų, citrinų, obuolių. Žaliosios citrinos kvapesnės už paprastas, tačiau šiek tiek aštresnės, tad jų reikėtų mažiau. Vyrauja nuomonė, kad prie karštų raudonojo vyno gėrimų labiau dera apelsinų, o ne citrinų žievelės.

- Kiti gėrimai. Skoniui sustiprinti į karštą vyną kartais įpilama stipresnio gėrimo – brendžio, romo, džino, degtinės. Galima pagardinti šviežiai spaustomis apelsinų sultimis – jų reikia labai nedaug. Pavyzdžiui, Anglijoje į glintveiną įpilama šiek tiek džino ir šaltalankių sirupo. Priimta, kad glintveino alkoholio kiekis neviršytų 10 proc. O, tarkim, grogo jis gali būti dvigubai didesnis.

Tautinės variacijos

- Karštas sidras. Karštas obuolių sidras – angliškas gėrimas. Kaip ir raudonasis vynas, jis gali būti kaitinamas su prieskoniais: cinamonu, gvazdikėliais, vanile ar anyžiais, dar patariama įberti citrinų žievelių ir įpilti apelsinų ar citrinų sulčių. Į sidrą taip pat dedama rudojo cukraus ar medaus, saldžiarūgščių skiltelėmis supjaustytų obuolių.

- Gliogas. Skandinavijoje gaminamas savitas glintveino variantas – gliogas (glogg). Jo pagrindą sudaro vynas ir įvairūs prieskoniai: kardamonas, gvazdikėliai, cinamonas. Suomijoje į gliogą būtinai įberiama razinų ir migdolų drožlių, Danijoje jis pagardinamas imbierais, o Švedijoje įpilama degtinės ir įberiama kardamono.