A. Misevičiūtė: desertai, verti apdovanojimo (1) 

Ar per drąsu svajoti, kad kada nors į Lietuvą pasaulio gurmanai skris tiesiog pavalgyti ir pasidžiaugti aukštąja lietuvių gastronomija? Ne per seniausiai Vilniuje vykęs Desertų ir vyno derinimo čempionatas, kurio viena vertintojų buvau ir aš, įrodė, kad galbūt mūsų restoranai kada nors bus tarp geriausiųjų pasaulyje ir didžiuosis „Michelin“ žvaigždutėmis.

Frazė „aukštoji lietuvių gastronomija“ kol kas skamba utopiškai, kita vertus, kažkada nerealu atrodė ir tai, kad kas nors skris pietų ar vakarienės į Kopenhagą. Danų patiekalai toli gražu neprilygo rafinuotai prancūzų aukštajai gastronomijai ar saulėtai italų virtuvei. O paskutiniu metu kulinarijos tema rašantys žurnalistai, restoranų kritikai ir gurmanai iš viso pasaulio skrenda paragauti atgimusios skandinavų virtuvės kūrinių.

Savaitę prieš čempionatą Vilniuje teko lankytis šiuo metu geriausiu pasaulyje laikomame restorane „Noma“ Kopenhagoje. Po beveik penkias valandas trukusios vakarienės šefas René Redzepis mums aprodė savo virtuvę.

Didžiausią įspūdį paliko ne tik tai, kad čia naudojami šiaip maistui gaminti nenaudojami produktai, ar kad kulinarinams tyrimams ir ekspermentams skirtas atskiras kambarys. Labiausiai sužavėjo iš viso pasaulio čia padirbėti suvažiavusių jaunų šefų ir šefių entuziazmas.

Skonio ir išvaizdos dermė

Entuziazmą ir meilę savo darbui ar hobiui jutau ir iš konkurse Vilniuje dalyvavusių konditerių ir someljė. Ir iš profesionalų, ir iš mėgėjų. Visi dalyviai verti sveikinimų vien dėl to, kad bando pakilti virš kaimiškos lietuviškos virtuvės, kurios ir desertai, deja, dažnai apsiriboja riebiais tortais ar šakočiais, realybės.

Konkurso komisija (centre – straipsnio autorė) vertino tai, kaip dera deserto išorė ir skonis, bei kaip pavyko prie savo kūrinio išrinkti tinkamiausią vyną

Konditerių ir someljė komandos vertintos pagal deserto pristatymo profesionalumą, meniškumą, estetiškumą, jo skonio, kvapo ir vyno dermę. Gaila, kad kai kurie desertų autoriai per daug energijos įdėjo siekdami išgauti madingą skanėsto formą, o skonį – svarbiausią gero maisto bruožą – pamiršo.

Kita vertus, buvo ir tokių, kurių desertai buvo tikrai gardūs, bet jų išvaizda nukėlė į praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį.

Laimėjo tie, kuriems geriausiai pavyko suderinti deserto išorę, skonį ir prie savo kūrinio išrinkti tinkamiausią vyną.

Deserto išvaizda – svarbus, tačiau ne pagrindinis veiksnys

Viena svarbiausių deserto ir vyno derinimo taisyklių yra subtili rūgštumo ir saldumo pusiausvyra. Tinkamai parinktas vynas deserto skonių simfoniją papildys, o nevykęs pasirinkimas gali viską sugadinti.