Marijampoliečių šeima, prieš keletą metų įsigijusi sklypą gyvenamųjų namų rajone, išsidėsčiusiame abipus Šešupės, suprojektuoti namą, atitinkantį jų norus ir poreikius, patikėjo Marijampolėje įsikūrusios architektų studijos „Laimos ir Ginto projektai" vadovui Gintautui Vieversiui. Iki šiol bute gyvenę šeimininkai pageidavo nedidelio, bet jaukaus ir patogaus namo, kurio eksterjeras derėtų prie aplinkos stiliaus. Projektuodamas namą architektas atsižvelgė ne tik į sklypo, bet ir į aplinkos ypatumus - jis norėjo išnaudoti galimybę pro langus matyti ne tik kaimynų namus, bet ir už jų tekančios upės vaizdą.
Nedidelis, apie 150 m² ploto namas tarsi skyla į dvi dalis - vienoje suprojektuota bendroji erdvė su dideliais vitrininiais langais į jaukų vidinį kiemą, kitoje, tarsi atskilusioje nuo pagrindinės, architektas numatė miegamųjų zoną - čia įrengti kambariai vaikams ir šeimininkams. Pagrindinėje vienaukščio namo dalyje suprojektuotas aukštesnis, tarsi išsišovęs į viršų, stogas, kad virš svetainės būtų galima suformuoti antresolę, pro kurios langus šeimininkai matytų natūralios gamtos panoramą su upės vaizdu, atsiveriančiu už gyvenamųjų namų zonos. Namui apdailinti architektas rinkosi natūralias, derančias prie aplinkos medžiagas: beveik visas fasadas apkaltas medinėmis dailylentėmis, galinė namo siena sumūryta iš tamsiai rudų silikatinių plytų.
Gintauto teigimu, projektuojant bet kokį statinį negalima atskirti jo eksterjero ir interjero, nes tai vientisa ir nedaloma visuma. Todėl natūralu, kad interjere atsiranda eksterjero apdailos fragmentų, tarsi susiejančių namo vidų ir išorę. Projektuodamas šį namą, architektas taip pat nenukrypo nuo šios taisyklės. Galinė pagrindinės erdvės siena dekoruota tokiomis pačiomis tamsiai rudo atspalvio silikatinėmis plytomis, kuriomis apdailintas ir namo fasadas. Šios sienos koloritas lėmė ir viso interjero spalvas. Kaip pagrindas bendrajame kambaryje pasirinktas beveik baltas tonas - juo nudažytos visos sienų plokštumos. Šviesiame fone itin išryškėja tamsiai rudos spalvos baldai ir architektūrinės detalės. Su kolege Laima Tumyniene interjerą projektavęs Gintautas rinkosi šiuolaikišką, modernų, tačiau santūrų stilių - svetainės poilsio zonoje aplink baltą stilingą staliuką įkomponuoti kokybiški tamsiai ruda oda traukti minkštieji baldai, valgomajame - modernus griežtų linijų stalas su tamsiai rudomis kėdėmis.
Projektuojant interjerą didelis dėmesys buvo skiriamas apšvietimui ir šviestuvams - šeimininkai norėjo, kad bendroji erdvė būtų itin šviesi, todėl didelis langas, besitęsiantis per dvi sienas, papuoštas tik lengvo audinio kone permatomomis klostinėmis užuolaidomis. Vietoj bendrojo erdvės apšvietimo, architektai kiekvienai zonai parinko itin kokybiškus, modernaus dizaino šviestuvus: jaukią poilsio zoną apšviečia metalinio lenkto korpuso toršeras, valgomojo zonos akcentas - virš stalo nuleistas baltas šviestuvas. Į akis krinta ir virš virtuvės baro sumontuotas įspūdingo dizaino šviestuvas.
Bendrojoje namo erdvėje architektas suprojektavo ne tik svetainės poilsio zoną ir valgomąjį, bet, kaip įprasta, ir virtuvę. Tačiau apžvelgus visą patalpą jos nematyti - Gintas šią funkcinę zoną paslėpė už sienelės, palei kurią suprojektuoti į antresolę vedantys lengvi, įdomios konstrukcijos laiptai - jie tarsi kabo ore, vienu šonu prilipę prie sienos.
Gale sienos, prie kurios prišlieti laiptai, iš valgomojo pusės suprojektavo komodą - ji atstoja patogų baro stalą ir subtiliai susieja bendrąją zoną su virtuve. Kita vertus, anot namų šeimininkės, baro stalas - tai dar vienas patogus darbastalis, ypač jei norisi bendrauti su kambaryje susirinkusiais namiškiais. Visą virtuvės įrangą architektai suprojektavo palei išorinę sieną - zoną prie lango paliko darbastaliams, viryklei ir praustuvei įrengti. Šios erdvės gilumoje įkomponuotas šaldytuvas ir spintelės. Ilgos ir siauros patalpos gale - patogus sandėliukas, kuriame galima laikyti maisto atsargas ir virtuvės reikmenis.
Paaukštintoje bendrojo kambario erdvėje, virš valgomojo ir virtuvės zonų, Gintas suprojektavo antresolę, į kurią veda į sieną įtvirtintos medinės laiptų pakopos, dekoruotuos minimalistiniais, lakoniško dizaino turėklais. Sieną, prie kurios jie prišlieti, architektai padengė medžio imitacijos plokštėmis. Iš tokių pat plokščių suprojektuoti antresolės baldai - taip sukuriamas interjero išbaigtumo ir vientisumo įspūdis. Šią erdvę paįvairina nestandartinės, „lūžtančios" stogo plokštumos, kurias Gintas dar labiau paryškino ant briaunų pritvirtinęs medines sijas, o po jomis per visą briaunos ilgį sumontavęs blankią šviesą skleidžiančius šviestuvus.
Antresolėje architektai įrengė poilsio ir žaidimų zoną: čia įkomponuota žema patogi sofa, priešais kurią pastatytas didžiulis televizorius, garso aparatūra ir žaidimų įranga. Tačiau svarbiausias šios zonos akcentas - langai, pro kuriuos per kaimynų stogus galima matyti tekančios Šešupės vaizdą.
