Vietoj staklių – molbertai (2) 

„Kuo paprasčiau, pigiau ir funkcionaliau", - vadovaudamasi šiais principais, savo dirbtuves lofte buvusioje Vilniaus gamykloje įrengė tapytoja Dalia Kasčiūnaitė.

Dailininkės dirbtuvės yra pirmajame ir didžiausiame sostinės loftų kvartale. Šiuose pastatuose sovietmečiu veikė Vilniaus radijo matavimo prietaisų gamykla, žmonių vadinta „penketuku" arba direktoriaus pavarde - Burdenkos gamykla. Buvusius cechus nusipirko įvairių sričių menininkai, kitų profesijų žmonės ir įsirengė juose būstus. Vieni čia gyvena nuolatos, augina vaikus, kiti tik dirba. Moters netrikdo, kad jis neapšviestas, todėl tenka nešiotis žibintuvėlį ar pasišviesti kelią mobiliuoju telefonu. Menininkė teigia: dirbtuvėse - labai gera aplinka tapyti, nes aukštos - beveik keturių metrų - lubos, daug dienos šviesos. Abiejų studijų langai - į vidinį kiemą, todėl dienomis ramu, minčių neblaško iš gatvės sklindantis triukšmas.

Tik darbui
Nacionalinės premijos laureatė D. Kasčiūnaitė į buvusią karinę gamyklą atsikraustė viena pirmųjų - seniau nei prieš šešerius metus. „Anksčiau dirbtuvę turėjau pusrūsyje, pro langus matydavau tik kojas. Ta vieta buvo visai miela, tačiaunorėjau erdvės ir šviesos", - sako tapytoja. Ji prisimena, kad iš pradžių cechuose dar stovėjo staklės, nauji gyventojai šildydavosi malkomis kūrendami atsivežtas krosneles ir naudojosi bendru tualetu.
„Tik išgrioviau sieną, išvežiau šiukšles ir pradėjau dirbti", - pasakoja menininkė.

Ilgainiui dailininkai, dizaineriai bei kiti kaimynai susibūrė į loftų bendruomenę ir kartu pradėjo keisti buitį iš pagrindų: įsistatė naujus langus, įsivedė vandenį, įsirengė dujinį šildymą.

Dalia Kasčiūnaitė kelerius metus studijoje ir dirbo, ir gyveno, bet vėliau nusprendė grįžti gyventi į taip pat centrinėje miesto dalyje esantį butą. Ji prisipažįsta, kad taip pasielgti paskatino naktimis ir savaitgaliais patriukšmaujantys tame pačiame kieme veikiančio naktinio klubo lankytojai. „Man čia patiko, mes, menininkai, vieni kitus suprantame. Aplinkui įsikūrė daug jaunų žmonių, puikiai susigyvenome, daug ko iš jų išmokau, tarkim, naudotis fotošopu", - to, kad savotiškai ilgisi gyvenimo loftų bendruomenėje, neslepia dailininkė.

Pigiai - įdomiau
D. Kasčiūnaitė sako, kad įrenginėdama studiją įgijo naujos patirties.
„Kiek leido galimybės, išbandžiau save kaip interjero dizainerę. Naudojausipigiomis priemonėmis: net jei turėčiau pinigų, man įdomiau pigiau", - sako dailininkė. Ji pati sugalvojo medinę konstrukciją su laiptais paveikslams laikyti, lovą iš senų rąstų. Dirbtuvės sienos apkaltos gipskartoniu, tačiau vienoje vietoje dailininkė išpjovė keturkampį - atidengė senos medinės sienos fragmentą. Čia ji pakabino nedidelius tėvelių portretus, savo pačios nuotrauką („Kažkur perskaičiau, jog reikia turėti linksmą savo nuotrauką, kad ūpas būtų geresnis"), voką su anūkių kalėdine dovana. Čia kabo ir tiesiogkoridoriuje rastas įdomus atvirukas, jį menininkė įrėmino.

D. Kasčiūnaitė sako, kad stengiasi turėti kuo mažiau daiktų, kad pastaruoju metu jai nebereikia ir didelės erdvės.
„Menininkui svarbu ne didelės erdvės, o vidinės paskatos, noras ir idėjos. O kurtigalima net prie virtuvės stalo", - teigia garsi tapytoja.

Loftų madą padiktavo Niujorkas
Pirmieji loftai įrengti Niujorke, Manhatane, praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Miesto centre pakilus žemės kainai, dauguma pramonės įmonių perkeltos į pakraščius, o tuščiose gamyklose pradėjo kurtis menininkai. Erdviose, gerai apšviestose patalpose aukštomis lubomis dailininkai ėmė įrenginėtidirbtuves.
Loftųpavadinimas kilęs iš angliško žodžio „loft", reiškiančio palėpę, viršutinįprekybinio pastato ar sandėlio aukštą. Taip vadinami būstai, įrengti buvusiuose fabrikuose, spaustuvėsear kituose pramoniniuose pastatuose.
Apie 1960-uosius loftų idėja - galimybė santykinai nebrangiai nusipirkti ar išsinuomoti dideles erdves - pasiekė Europą, o šiandien jų yra bene kiekviename didmiestyje.

Savotiškas paradoksas: atėjus loftų madai, tokie būstai vis dažniau menininkams tampa neįkandami, juos keičia finansininkai, kiti verslininkai. Lietuvoje maždaug prieš dešimtmetį pirmuosius loftus įkūrė taip pat menininkai. Didžiausias toks kvartalas yra sostinės centre, buvusioje Vilniaus radijo matavimo prietaisų gamykloje.