Stilingi ir jaukūs namai - taupymo režimu (13) 

Išradingumas ir sumanumas padeda sutaupyti - tuo nesunku įsitikinti apsilankius architektės Marijos Digrytės namuose. Ji beveik prieš pusmetį persikėlė gyventi į butą Vilniaus Užupio rajone ir sukūrė stilingą aplinką išleidusi vos du tūkstančius litų...

Sumaniusi persikelti į butą daugiau nei šimtmetį jos šeimai priklausančiame sename šeimos name, Marija iš pradžių turėjo didesnių planų, kaip įrengti interjerą, bet daugelį jų teko koreguoti taikantis prie užklupusio sunkmečio sąlygų. Tačiau sumanymo gyventi jaukiuose ir stilinguose namuose architektė neatsisakė.

Maždaug 60 m² butą, kuriame įrengti trys kambariai - svetainė, miegamasis ir sūnaus kambarys, taip pat virtuvė su prieškambariu ir vonia su tualetu, ji suremontavo pati savo rankomis, tam išleidusi apie du tūkstančius litų. Marija pasakojo, kad net ir stengdamasi rinktis kuo pigesnius apdailos ir dekoro būdus, kai kuriems dalykams, pavyzdžiui, svetainės ir valgomojo šviestuvams, pinigų negailėjo. Anot jos, svarbu atsirinkti tai, kas svarbiausia, paprastesnius elementus pagyvinti bent vienu kitu įmantresniu, tegu ir brangesniu akcentu, kad interjeras, sukurtas taupymo režimu, atrodytų jaukiai ir stilingai.

Ne paslaptis, kad kuriant interjerą kone brangiausiai kainuoja plokštumų apdaila. Marija į šią problemą pažvelgė gana kūrybiškai - įtakos turėjo ir seno namo architektūriniai ypatumai. Nuplėšusi seną grindų dangą, po ja architektė rado medines lentas. Nors jos nebuvo itin kokybiškos, tačiau šį trūkumą pavertė privalumu - kas antrą lentą nudažė skirtingo atspalvio dažais (vieną - baltai, kitą - gelsvai). Taip architektė vizualiai pakoregavo ilgos ir gana siauros svetainės formą: dėl subtiliai raštuotų grindų erdvė atrodo trumpesnė ir platesnė. Svetainės sienų plokštumų neteko lyginti ir glaistyti - užteko jas tik nudažyti baltais dažais. Nelygi gruboka faktūra derėjo prie seno namo, kuriame įrengtas butas, stiliaus. Puikiai tiko ir galinėje kambario sienoje esančios nišos (sename name čia anksčiau būta krosnies ar durų) - jas Marija pritaikė drabužių spintai įrengti. Tiesa, šiek tiek trūko gylio, tad spinta pagilinta viršuje sumontavus 30 cm pločio lentynėlę, prie kurios pritvirtinti bėgeliai užuolaidoms pakabinti.

Balto kolorito sienų plokštumose itin išryškėja juodi matiniai durų stačiakampiai. Visas senas buto duris, išskyrus laukujes, architektė nudažė mokyklinėms lentoms skirtais juodais dažais - nereikėjo keisti naujomis, be to, sukurtas įdomus interjero elementas: ant tokių durų galima rašyti ar piešti kreida ir taip nuolat keisti namų atmosferą.

Atnaujindama šį butą, Marija beveik neskyrė pinigų baldams. Kai kuriuos, pavyzdžiui, sofą ir fotelį svetainėje, turėjo iki šiol, kai kuriuos - senovinį natūralaus medžio valgomojo stalą, stalelį su knygomis - atidavė tie, kam jų nebereikėjo, o dar kitus, pavyzdžiui, sieninę spintą ar daugelį lentynų, ji sumeistravo pati. Daugiausia investicijų kuriant interjerą pareikalavo įspūdingi svetainės šviestuvai, kuriuos Marija irgi gamino pati. Neįprasti, padaryti iš daugelio lempučių, jie sukurti antrinių žaliavų panaudojimo principu - tereikia įsigyti specialias konstrukcijas. Už keturias tokias sistemas Marija nepagailėjo pusketvirto šimto litų.

Nors iš pirmo žvilgsnio nepasakytum, tačiau virtuvei, į kurią galima patekti tiesiai iš laiptinės, Marija beveik nepirko nieko naujo - visi baldai palikti tie patys, kokie čia ir stovėjo, kol šis butas buvo nuomojamas. Po darbastaliu architektė dar įrengė žemą šaldytuvą, kurio nė nematyti, mat jis apmuštas plokštėmis. Senos krosnies vietoje atsiradusią didelę nišą, kaip ir sieną virš darbastalio, Marija išnaudojo lentynoms sumontuoti, o jos angą nudažė tais pačiais juodais mokyklinių lentų dažais.

Virtuvės zona nuo nedidelio prieškambario atskirta vadinamąja „sala" - šį baldą Marijai taip pat atidavė. Beje, prieš tapdamas „sala" jis buvo sendintas televizoriaus stalelis. Neišvaizdžią jo nugarėlę architektė papuošė organiniu stiklu, ant kurio priklijavo stilizuotą lipduką. Floristinis jo motyvas kartojamas ir ant kitų virtuvės baldų ir ryškiai raudonų laukujų durų.

Lipduku papuoštos sodria raudona spalva nudažytos laukujės durys, prie kurių puikiai dera tokio pat kolorito ornamentuotas takelis, ne tik pagyvina pastelinę virtuvės spalvinę gamą, bet ir išskiria prieškambario zoną. Vietoj drabužių spintos greta durų - tik kabykla ir nedidelė medinė batų lentyna. Smulkiems daiktams susidėti Marija įsigijo keletą dekoratyvių dėžučių. Siena prie kabyklos išklijuota baltais tapetais su juodu geometriniu raštu - jis liko dar iš nuomojamo buto laikų, tačiau puikiai tiko ir prie naujo interjero stiliaus.

Marijos sūnaus kambaryje, kaip ir visame interjere, vyrauja baltas koloritas. Architektė pasakojo, kad atnaujindama šio kambario sienų plokštumas nesivargino lupti senų tapetų - tiesiog nudažė iki šiol čia buvusius šviesius vienspalvius apmušalus baltos spalvos dažais ir taip išgavo grublėtą, jaukią sienų faktūrą. Ji įsitikinusi, kad labai lengvai sienas galima atnaujinti net tada, jeigu jos išklijuotos ornamentuotais tapetais. Vienas baltų dažų sluoksnis iki galo nepaslėps jų rašto -persišvies per dažus ir atrodys tarsi senovinė sienų tapyba. Toks dekoras interjerui gali suteikti išskirtinumo ir jaukumo, ypač jei derės prie bendro stiliaus ir baldų bei aksesuarų dizaino.

Sūnaus kambaryje nuėmusi seną grindų dangą Marija rado plačias medines lentas, kurias nudažė šviesios spalvos dažais. Stengdamasi kurti ne tik estetišką, bet ir funkcionalią, patogią gyventi savo namų aplinką, užuot patiesusi kilimą sūnaus kambaryje, grindis sumanė dekoruoti piešiniu: taip kambarys atrodys žaismingesnis ir spalvingesnis, be to, kur kas paprasčiau jame palaikyti tvarką - užtenka vos perbraukti šlapia šluoste. Drauge su sūnumi internete jiedu susirado stilizuotą į banginį panašaus jūrų gyvio piešinį ir jį padidinę perkėlė ant grindų.

Raudonai ir juodai nuspalvintas piešinys kambariui suteikia žaismingumo ir spalvų, kurios dera prie kitų interjero detalių - baldų su raudonos spalvos elementais. Iš nuomojamo buto laikų „paveldėtą" seną taburetę jiedu taip pat atnaujino likusiais nuo „banginio" dažais - taip sukūrė vientisumo ir išbaigtumo įspūdį. Visi kiti vaiko kambario baldai atkeliavo iš seno buto, architektė tik padidino darbo zoną tarp dvejų spintelių padėjusi lentą.

Marija pasakojo, kad viso buto interjero atnaujinimo idėja kilo nuo miegamojo. Pradėjusi remontuoti sienas ir plėšti daugybę senų tapetų sluoksnių, ji pastebėjo išlikusių senovinės sienų tapybos fragmentų - jie atrodė itin dekoratyvūs ir verti išsaugoti. Todėl dviejų miegamojo sienų architektė nutarė niekaip nedekoruoti, tik išryškinti atidengtos senovinės ornamentikos elementus. Kitoms dviem sienoms dekoruoti ji pasirinkto taip pat neįprastą būdą - skystuosius tapetus. Tik dengė juos ne ant glaistyto tinko, o nuplėšusi vieną senų tapetų sluoksnį - taip išgavo šiltą popieriaus faktūrą. Beje, pasirinkusi skystuosius apmušalus ji taip pat taupė - juos dengė ne voleliu, bet rankomis.