Statant baltą vilą ant kalvos atvykėlės nevaržė stereotipai (10)

Už kilmingo olando ištekėjusi interjero dizainerė Routha van Calcar turi dvejus namus: Amsterdame ir netoli Molėtų, Lėliuose. Moteris sako, kad pastarieji yra savotiškas paminklas jos tėvams – Lietuvoje susitikusiems bei susituokusiems lietuvei ir vokiečiui.

Drąsa atsiperka

Routha van Calcar gimė ir užaugo Vokietijoje – ten iš Lietuvos persikėlė gyventi jos tėvai. Dukra apgailestauja, kad nei mama, nei tėvas Lietuvoje jos pastatyto namo nepamatė (mama mirė anksti, o tėvas – pernai).

Namuose, kuriuos prieš maždaug ketverius metus pasistatė buvusioje senelio žemėje, moteris leidžia ne tik vasaras. Netoliese, nors iš kiemo nematyti, tebestovi seni trobesiai. Toje sodyboje gyveno mamos sesuo – šviesaus atminimo teta Jadvyga, pas ją dukterėčia vaikystėje vasarodavo.

Neseniai šeimininkė įgyvendino seną savo svajonę – pradėjo tapyti. Į svetainę „žvelgia“ žydrojo periodo paveikslai

„Man visada čia patiko: gamta, Siesarties upelis, varlės, paršiukas ir karvė. Apie juos aš, miestietė, žinojau tik iš knygų. Ir savo dviem dukroms norėjau tai parodyti“, – prisimena Routha.

Moteris sako, kad buvimas miestiete tapo privalumu nusprendus kurtis Lietuvos kaime. Atvykėlės nevaržė stereotipai, pavyzdžiui, kad namą dera statyti užuovėjoje, o baltus apmušalus tuojau pat nutupės musės. Nebaugino ir įspėjimai, jog auginti gyvulius – vienas vargas. „Lietuvės šiuo požiūriu labai išgąsdintos, o aš tokių baimių neturėjau“, – pastebi pašnekovė.

Nors interjere dominuoja balti baldai, augintiniams suteikta laisvė

Saulės ratu

Atokioje vietoje ant kalvos iškilusi balta vila visai neprimena tradicinės lietuviškos sodybos. Routha tvirtai žinojo, kad nori erdvaus, šviesaus, gamtai draugiško ir modernaus namo. Šią vietą ji išrinko dėl kelių priežasčių: iš aukščiau toliau matyti, čia daugiau šviesos. Daugiau ir vėjo, todėl – mažiau mašalų. „Pagaliau, juk visos tvirtovės stovėjo ant kalvų“, – juokiasi moteris.

Valgomasis. Kas sakė, kad kaime negalima gyventi puošniai?

Maždaug 420 kv. m ploto balta vila turi du gyvenamuosius aukštus, rūsį ir palėpę. Stogas dengtas nendrėmis, visą pastatą juosia medinė terasa. Tad, einant ratu, visą dieną galima degintis, o jei nesinori, – pailsėti pavėsyje esančioje pusėje, vakarieniauti leidžiantis saulei.

Šeimininkų miegamasis: skaityti galima lovoje arba pakabinamajame krėsle

Balta balta

Pirmasis namo aukštas suplanuotas anfilados principu: visos patalpos pereinamos. Antrajame aukšte įrengti keturi miegamieji – šeimininkų, svečių ir dukrų – bei trys vonios kambariai.

Viloje nėra ryškių spalvų, vyrauja balta: tokios yra sienos, baldų apmušalai, užuolaidos, lovatiesės, nėriniuoti lovų baldakimai ir net rankšluosčiai bei chalatai.

Jojimo batų eilė (kairėje) – tarsi interjero detalė

„Nenorėjau apsisunkinti spalvomis, man reikėjo šviesos, erdvės. Kita vertus, juk ir balta turi daug atspalvių“, – aiškina interjero dizainerė.

Šviesiuose namuose ji priderino ir smėlio, rudos, kitų gamtos spalvų kilimėlius, užtiesalus iš natūralaus kailio. Pasak tvarką ir švarą mėgstančios šeimininkės, šviesius apmušalus galima nuvilkti ir išplauti.

Visą namą juosia terasa, į ją galima patekti iš kiekvieno pirmojo aukšto kambario

Medis žavus, kol auga

Name įrengtas geoterminis šildymas, biologinė kanalizacijos valymo sistema, gręžinio vandenį valo keli filtrai. „Nenorėjau daryti žalos gamtai, o ir pati noriu būti sveika“, – aiškina Routha.

Mediena, pasak dizainerės, yra nepaslanki, sudėtinga ir net ne itin graži medžiaga, todėl jos namuose mediniai yra tik laiptai į antrąjį aukštą. Visos namo grindys išklotos pilkomis akmens masės plytelėmis, o virtuvės stalviršiams ir palangėms Routha išsirinko granitą.

Rūsys – ne podėliams laikyti, o jaukiai pailsėti

Šeimininkė labai nesižavi ir mediniais baldais, todėl namuose daugiau apmuštų audiniais, interjere yra stiklo ir metalo elementų. Valgomojo stalo pagrindas – kaldinto metalo, puoštas ornamentu, atkartojančiu kėdžių apmušalų raštą, o viršus – stiklinis. Metalinės ir lovos, visus langus puošia kaldinto metalo karnizai.

Jausmai ir protas

Apstatinėdama namus Routha derino antikvarinius ir šiuolaikinius baldus. Iš Vokietijos į Lėlius atkeliavo senelių palikimas – sena medinė indauja, XIX a. pianinas. Miegamajame laikoma šeimos relikvija – 1906-aisiais sukalta ir piešiniais išdabinta kūdikio lovelė. Joje sūpuota ne viena vyro giminės karta. Valgomajame stovintį baltą medinį suolą – nebrangią XVII a. švediško raižyto suolo kopiją – moteris aptiko parduotuvėje „Ikea“.Pagal fengšui: nuo briaunuoto kristalo į langus atsimušanti saulės šviesa neša sėkmę.

Pagal fengšui: nuo briaunuoto kristalo į langus atsimušanti saulės šviesa neša sėkmę

Virtuvės baldus racionalumą vertinanti šeimininkė projektavo pati. Apatinės spintelės – tik su stalčiais, nes juose, dizainerės manymu, kur kas patogiau laikyti indus ir įrankius. Routha turi įsigijusi indukcinę kaitlentę, kitos modernios virtuvės technikos. „Dvidešimt pirmojo amžiaus technologijos tam ir sukurtos, kad jomis būtų naudojamasi“, – sako šeimininkė. Vis dėlto gartraukio atviroje pirmojo aukšto erdvėje esančioje virtuvėje ji neįrengė. „Man šio prietaiso nereikia, nes išvėdinti kvapus ar garus galiu atidariusi langus ir duris“, – paprastai žvelgia Routha.

Terasoje – tarsi paplūdimyje

Rūsys – vandens procedūroms

Viloje, kurioje galima gyventi kiaurus metus, yra du židiniai: pirmajame aukšte ir šeimininkų miegamajame.

Rūsyje Routha įsirengė asmeninį sveikatingumo centrą: čia yra baseinas su dirbtinėmis bangomis, pirtis. Moteris sako, kad kiekvieną rytą plaukioja apie pusvalandį.

Nuosavas SPA su baseinu, žvakėmis, paveikslais

Į vandens procedūroms skirtą rūsį galima nusileisti iš pirmojo aukšto arba tiesiai iš kiemo kitais laiptukais. Jaukiai įrengtoje erdvėje galima keisti elektros apšvietimą arba užsidegti daug žvakių, klausytis meditacinės muzikos. Čia šeimininkė pastatė ir plačią dvigulę lovą. „Kodėl po pirties reikėtų prigulti ant nepatogių gultų, jei galima ilsėtis patogiau“, – retoriškai klausia ji.

O štai namo palėpė, pasakoja šeimininkė, yra visiškai tuščia, joje nekaupiami jokie nereikalingi daiktai. „Gal todėl, kad esu pametusi palėpės raktą?“ – šypsosi moteris.

Laisvę augintiniams!

Lietuviškai puikiai kalbanti Routha su sodyboje gyvenančiais keturkojais vis dėlto bendrauja vokiškai. Namuose – net trylika katinų. Kai kurie paimti iš prieglaudos ar šiaip priglausti. Routha juokauja, kad šią vasarą ji turi keturis su puse šuns: trys savi, o puse ji vadina dukros laikinai paliktą mažiausiąjį – Jorkšyro terjerą. Anksčiau moteris turėjo nemažą skudų veislės avių bandą, tik šiais metais liko septynios avelės ir patinas Nielsas. Beje, kalvos, ant kurios stovi namas, šienauti nereikia: žolę nuėda avys. Augintinių būryje yra ir du žirgai: rusų ristūnas bei trakėnų veislės kumelė. Visi gyvūnai po Routhos kiemą bei aptvertą sodybos teritoriją laigo laisvi. „Visiems gyviems padarams reikia laisvės“, – neabejoja šeimininkė.

Routhos laisvūnai žirg