Spygliuočiai - nepakeičiami visais metų laikais (2) 

Kai šalta ir darželio bei balkonų nebepuošia gėlės, vienintelė išeitis - spygliuočiai. Be jų tiek sodas, tiek balkonas atrodys nykiai. Spygliuočių būna labai įvairių - tai ne vien mums įprastos eglės ir pušys, tad galime išsirinkti tinkamiausius ir gražiausius.

Spygliuočiai - nepakeičiami visais metų laikais

Spygliuočiai dekoratyvinėje sodininkystėje užima ypatingą vietą - juk jie žaliuoja, galima sakyti, amžinai. Lietuvoje šių augalų priskaičiuojama apie 400 rūšių ir formų. Spygliuočiai ypač džiugina tada, kai žemę užkloja sniego patalai, o aplink lieka mažai spalvų - tik pilka. Jų būna ir nedidelių, tad puikiai pritaikytumėte nedideliame sode ar netgi balkone. Sodybose populiariausi kadagiai (Juniperus L.), puskiparisiai (Chamaesyparis Spach), eglės (Picea A. Dietr.), tujos (tuja L.), kėniai (Abies Mill.) Apskritai soduose galima auginti visus kadagius: maumedžius, tujas, cūgas, tujenius, beveik visus puskiparisius. Balkonuose taip pat gali apsigyventi irgi beveik visi spygliuočiai, tereikia pasirinkti pagal formą, spalvą, kad sudarytų įdomias kompozicijas.

Spygliuočių atsparumas šalčiams

Dauguma dekoratyviųjų spygliuočių medžių ir krūmų pas mus atvežti iš šiltesnio klimato regionų. Žinoma, ne visi įvežtiniai augalai gali sėkmingai augti mūsų klimato sąlygomis. Ypač jiems kenkia nepastovios žiemos, kai temperatūra labai ryškiai svyruoja, taip pat didelis šaltis, vėlyvos pavasario ir ankstyvos rudens šalnos. Jautresni augalai apšąla arba apskritai žūsta.

Atspariausios šalčiui yra eglės ir beveik visų veislių pušys, vakarinės tujos.

Jautrios šalčiui rytinės tujos, himalajinės pušys. Jautriausi atmosferos poveikiui yra puskiparisiai - jei temperatūra žemiau nei -25 ºC, gali pašalti spygliai ar jaunos šakutės.

Tačiau tinkamai prižiūrint, spygliuočius įmanoma išauginti gražius ir sveikus.

Kaip prižiūrėti sode augančius spygliuočius

- Jau nebetręškite spygliuočių rudeninėmis trąšomis - tą buvo galima daryti iki rugsėjo vidurio, kad augalai spėtų įsisavinti naudingiausias medžiagas.

- Aukštus kolonijinius, piramidinius augalus nuo sniego apvyniokite lininiu špagatu, apvalius apgaubkite, kad sniego svoris nedeformuotų lajos, neišklaipytų šakų ar dar blogiau - medelių neišlaužytų sniegas. Tik nesuveržkite per daug - augalas turi jaustis laisvai, kvėpuoti, o atšilus nešusti. Beje, priedangoms daryti netinka drėgmę sugeriančios ir orui nepralaidžios medžiagos. Tarp augalo ir širmos turi likti apie 10 cm tarpas. Žiūrėkite, kad viršutinis užtvaros kraštas būtų aukščiau už augalo viršūnę. Širmą prie žemės reikia prismeigti.

- Žiemą užsnigtas spygliuočių gyvatvores, kad neprarastų formos, reikėtų nupurtyti.

- Jei sniego danga nestora, tai augalams netgi naudinga. Tačiau gulsčiuosius, besidriekiančius spygliuočius reikia pasaugoti nuo per storos sniego dangos - jie gali nukentėti, jei užklups atlydys, o paskui dar kartą pašals. Susidariusi pluta augalams pavojinga.

- Tik ką pasodintus augalus reikėtų pridengti, o vėliau visi kadagiai žiemoja nepridengti, tik kai kurie, turintys geltonos spalvos (pvz., tarpinis kadagys „BLUE and GOLD") gali po žiemos „apdegti" spyglius (paruduoti) bet jie paprastai atauga. Iš esmės galima užmesti vieną kitą eglišakį.

- Saulė daug bėdos gali pridaryti ir buksmedžiams. Jau nuo sausio pabaigos juos reikėtų pridengti specialiu šešėliniu audiniu (yra parduotuvėse) arba eglišakėmis. Tikrai nebūtina storai užkloti šiaudais, durpėmis ar polietileniniais maišais! Svarbiausia, kad nepūstų vėjas, nekaitintų tiesiogiai saulės spinduliai, nes augalai žiemą gali nudžiūti.

- Kad spygliuočiai lengviau ištvertų žiemą, juos iš rudens reikia gausiau palaistyti. Šaltuoju metų laiku šie augalai dažniausiai nukenčia ne nuo šalčio, o nuo drėgmės trūkumo, nes garina vandenį ir žiemą.

- Spygliuočius, kurie labiausiai bijo šalčio, reikia mulčiuoti. Tinka nukritę lapai, šiaudai smulkinta žievė, durpės. Mulčias turi būti maždaug 15 cm storio, augalo lajos formos. Apspauskite rnkomis, kad neišnešiotų vėjas. 

- Augančius lauke spygliuočius saugokite nuo šunų ir katinų. Būtent ant šių augalų jie žymisi teritoriją. Spygliuotis iš karto nežus, tačiau pajuos ir neatžels, taigi palaipsniui praras dekoratyvumą, o silpnesni augaliukai gali ir visai sunykti.

Žiemojančių balkone priežiūra

- Esančių balkone spygliuočių priežiūra iš esmės nesiskiria nuo augančių sode - formuoti, genėti, laistyti ir tręšti iš esmės reikia taip pat, tačiau vertėtų atminti, kad balkoninių augalų šaknys yra uždaroje erdvėje, todėl geriau tręšti mažomis dozėmis, bet dažniau.

- Spygliuočiai drėgmę garina ištisus metus, todėl reikia sekti žemės drėgnumą vazonuose. Žinoma, nevalia perlaistyti - per didelė drėgmė taip pat pražūtinga žiemą: paruduoja spygliai, nubyra ir jau neatželia. Laiku neapsižiūrėjus medelius galima visai pražudyti.

-Jei balkonas įstiklintas, net ir šaltuoju metu pašvietus saulei jis gali įkaisti, tad reikia žiūrėti, kad nenudegtų spygliai, antraip paruduos. Kaip ir augančius sode, galima apdengti vadinamuoju šešėliniu audiniu.

- Balkonuose vazonai turėtų būti atsparūs šalčiui, šiek tiek apšiltinti. Visą vazoną galima įdėti į didesnį indą, o tarpus užpilti sausomis durpėmis, putplasčio granulėmis, perlitu. Viršų taip pat galima mulčiuoti sausomis durpėmis - apsaugos nuo drėgmės. Tinkamiausi iš keraminių yra šamotiniai, bet jie paprastai būna nedideli ir tinka mažesniuose balkonuose. Spygliuočius galima auginti specialiuose terakotiniuose, betoniniuose, mediniuose, plastikiniuose vazonuose. Pastaruoju metu labai populiarūs stiklo pluošto vazonai.

Kai spygliuočiai suserga...

Nors išskirtinės priežiūros spygliuočiams nereikia, tačiau būtina laiku patręšti, palaistyti, stebėti, ar nepuola kenkėjai ir atkreipti dėmesį, ar spygliai nekeičia spalvos, ar nebyra.

Jei trūksta azoto, žalia spalva atrodo išblukusi.

Jei per mažai kalio, senesnių spyglių galiukai būna žalsvai pageltę ar gelsvai nublukę. Palaipsniui spalvą pakeičia visas spyglys - jo spalva kinta nuo raudonos iki rudos. Galų gale spyglys sunyksta.

Kai trūksta magnio, spyglių galiukai pagelsta, staigiai pereina į žalią spalvą. Palaipsniui spalvą keičia senesni spygliai. Naujų ūglių spalva dar būna žalia.

Fosforo spygliuočiams trūksta retai. Tačiau jeigu jo per mažai, spygliai įgauna purviną mėlynai žalią atspalvį. Vėliau paruduoja ir nukrenta.

Išnaša:

Sausą rudenį spygliuočius reikia gerai pagirdyti - pavasarį jie bus kur kas gražesni. Augalai drėgmę garina ir žiemą, o pasipildyti jos atsargų negali dėl sušalusios žemės.

Parengė Gražina Jurgilevič