Spalvotame, šviesiame bute - linksmas gyvenimas (17) 

„Norėjau lengvo, spalvoto, linksmo, šviesaus buto", - sako vilnietė Vaidutė Stundžaitė-Bružienė. Užsukusiems į namus svečiams nekyla abejonių, kad moters planas pavyko.

„Mėgstu gyventi linksmai ir turiningai", - teigia šeimininkė. Jos gražus gyvenimas - gerai surikiuotas, moteris sugeba susitelkti į svarbiausius dalykus ir atskirti ne tokius reikšmingus. „Esu kupina optimizmo ir jėgų, nepakenčiu sėdėti - turiu veikti", - priduria pašnekovė.

Ekonomistės ir prancūzų kalbos specialistės diplomus turinti verslininkė pasakoja išbandžiusi daugybę sričių - nuo sraigių eksporto iki nekilnojamojo turto prekybos.

„Jei kurią dieną nebegalėčiau dirbti, išprotėčiau. Niekada neatsisakau išbandyti naujo verslo - juk visko galima išmokti, viską sužinoti", - tvirtai jaučiasi moteris. Nors augina vienų metukų dukrytę Kotryną Emiliją, veiklos nestabdo. Versle jai labai praverčia prancūzų kalba, ši, kaip teigia Vaidutė, „atveda" reikiamų žmonių, padeda patekti į prancūzišką aplinką, rasti verslo partnerių prancūzų.

Statybos - ne vargas

Su tokia pat energija Vaidutė įrengė jau ne vienus savo namus, o juose - nemažai prancūziškų akcentų.

„Statybos manęs nevargina. Viską darau pati, moku braižyti planus, žinau, kur kokius laidus reikia išvedžioti, pati kuriu interjerą", - savimi pasitiki moteris.

Šį butą senamiesčio prieigose, tuomet renovuojamo seno namo trečiame aukšte, Vaidutė maždaug prieš penkerius metus nusižiūrėjo gyvendama gretimoje gatvėje. Šeimininkei patiko vieta: iš vienos pusės - judroka gatvė, anapus jos - iš buto matomas skverelis, vasarą pro atvertus langus kvepia liepos. „Spengianti tyla man kelia nerimą, tačiau nepatinka ir didelis šurmulys", - sako Vaidutė. Kiti langai ir balkonas atsiveria į vidinį kiemą. Balkonas, kuriame telpa staliukas ir dvi kėdės bei įrengta erdvi vonia su langu, pasak šeimininkės, jai yra labai svarbus pranašumas.

Tiesa, per praėjusias Kalėdas šeima persikėlė į naują namą užmiestyje, tad dabar į šį butą Vilniaus centrinėje dalyje grįžta tik susitikti su draugais, persirengti prieš koncertą ar kitomis progomis.

Šiuolaikiškumas ir klasika

80 kvadratinių metrų ploto butą šeimininkė projektavo taip, kad nebūtų uždarų „kamarėlių", paliko atvirą erdvę. Jame tik dvejos durys: į laiptinę ir į vonios kambarį. Koridoriaus kairėje yra virtuvė ir gyvenamasis kambarys, o dešinėje - miegamasis su balkonu.

Švelniomis romantiškomis spalvomis išdažyta erdvė - labai šviesi. Galbūt todėl čia taip patinka orchidėjoms, - šios tiesiog veši.

Įrengdama visus savo būstus, Vaidutė intuityviai ieško gražaus šiuolaikiškumo ir klasikos santykio. Šis butas įrengtas moderniai, tačiau jame dera ir klasikiniai karnizai ar Liudviko XVI stiliaus komodos imitacija.

„Kai pasirenki stilių, pradedi matyti tinkamus daiktus", - apie būsto apstatymą kalba moteris. Ji pasakoja, jog dauguma baldų itališki: Vaidutei jie patinka, nes yra išskirtiniai ir elegantiški. Kai kuriuos šeimininkė patobulino, tarkim, šiuolaikišką baltą indaują pagyvino spalvoto Venecijos stiklo rankenėlėmis. Ant palangių sustatytas ryškiai raudono stiklo lempas moteris pirko viename Vilniaus interjero salonų.

Tarp gėlių

Santūrius medinius virtuvės baldus pagražina gėlių motyvai. Šeimininkė atsisakė kabinamųjų spintelių. Vietoj jų įrengė apšvietimo įtaisus slepiančią dekoratyvinę juostą su įmontuotais gėles vaizduojančiais paveikslėliais. Iš pradžių ketino užsakyti juos pas dailininkę, bet vėliau tinkamų aptiko interjero parduotuvėje. Virtuvės stalviršiai yra gerokai platesni nei įprasta, kad gaminti mėgstanti šeimininkė galėtų ant jų pasidėti, pavyzdžiui, didelę skardą su kepta žąsimi. (Mus Vaidutė pavaišino burgundiškomis sraigėmis, o lauktuvių įdavė išvakarėse virtos mėlynių uogienės su brendžiu.)

Tarp virtuvės ir kambario įrengto židinio apvadas iš keraminių plytelių - taip pat su gėlių raštais. Nuo žiežirbų ąžuolines grindis sauganti plokštė - permatomo stiklo, kad neperkrautų erdvės. O štai židinio sklendė pagaminta iš metalo supirktuvėje gautos senos rankenos, kuria buvo užsukami dideli pramoniniai vamzdžiai. Nuvalius rūdis ir nudažius bronzos dažais, detalė neatpažįstamai pasikeitė.

Šeimininkė pasakoja, kad židinys nėra dekoratyvinis, jame kūrenama ugnis. Vis dėlto kartais Vaidutė jame padeda didelį stiklinį indą su vandens žvakutėmis. Kai svečiavomės, židinio ugniavietėje buvo sustatyti iš Prancūzijos atkeliavę suvenyrai: dvi akmeninės stogo čerpės su atspaustomis Dižono katedros pelėdų skulptūrų fotografijomis. Pasak legendos, šios skulptūros neša laimę.

Nepasigenda spintelių

Miegamojo sienų moteris nepabijojo išdažyti rožine spalva. Taip pačiai nuspalvintos ir stumdomosios sieninės spintos durys. Beje, teko nemažai pasiderėti su gamintojais dėl to, kad paliktų jų paviršių neapdorotą. Išsaugojusi senas kambario nišas, Vaidutė, priešingai nei siūlė daugelis patarėjų, jų neužgriozdė lentynomis. Prie miegamojo lovos nėra ir tradicinių spintelių. „Palikau erdvės didesnei lovai. O vietos akiniams ar valerijonams pasidėti man dar nereikia", - juokauja pašnekovė.

Miegamajame esti vienintelės šiame bute užuolaidos: jos pasiūtos iš natūralaus, vadinamojo laukinio šilko.

Daugumą butą puošiančių ryškių egzotiškų paveikslų, tarp jų - ir miegamajame kabančią „Žuvininkę", šeimininkė parsivežė iš Dominikos. Ten atostogavo.

Vonios kambaryje įrengtos dvi simboliškai atitvertos kriauklės: viena jų skirta svečiams, kita - namiškiams. Moteris nenorėjo įprasto „gyvatuko" - rasti gamintojai padarė jį, panašų į rankšluosčių laikiklį.

Svečiai visada laukiami

„Man patinka nebanalūs, teatralizuoti vakarėliai. Kiek per juos patiriame smagių akimirkų! Jei būtų tik darbas ir namai, gyvenimas atrodytų pilkas", - tikina pašnekovė.

Beje, pirmąjį vakarėlį šiame bute moteris surengė, kai jis dar buvo remontuojamas: privežė šiaudų kūlaičių ir pristatė draugams savo keramikos darbų parodą.

„Moters" skaitytojoms Vaidutė siūlo firminį kepto ėriuko kumpio receptą

Ėriuko kumpį prismaigstome česnakų skiltelių, apibarstome stambiai maltais pipirais, druska ir Provanso žolelių mišiniu (kmynų, dašių, levandų ir rozmarinų), apšlakstome alyvuogių aliejumi ir valandą dvi palaikome. Paskui kumpį kišame į iki 250 laipsnių temperatūros įkaitintą orkaitę (kaitinama iš viršaus ir iš apačios), po 30-40 minučių temperatūrą sumažiname iki 200 laipsnių. Praėjus valandai nuo kepimo pradžios kumpį apverčiame. Kepame apie pusantros valandos. Pabaigoje, likus penkioms aštuonioms minutėms, kad mėsa apskrustų, pakeičiame kepimo režimą: įjungiame viršutines groteles su ventiliatoriumi.

Kol didelėje lėkštėje bus pjaustomas kepsnys, pasigaminame padažą - į skardą įpilame pusę stiklinės vandens ir trumpai pakaitiname 220 laipsnių temperatūroje.