Sodybos interjeras: miestietiškas komfortas laukų apsuptyje (24)

Jaukus ir ramus poilsis vaizdingame Lietuvos kampelyje prie ežero ir solidi, komfortiška aplinka... Architektė Jovita Pipiraitė, projektuodama užmiesčio sodybos interjerą, šiuos dalykus sėkmingai susiejo į bendrą visumą, išsaugodama kaimiškos atmosferos pojūtį ir pabrėždama vilniečių šeimininkų gyvenseną.

Naujas vieno aukšto su mansarda namukas pastatytas ant kalvos, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas į pakalnėje tyvuliuojantį ežerą. Šeimininkai pasakojo, kad statyti naują namą nacionalinio parko teritorijoje jiems buvo tikras iššūkis, tačiau džiaugiasi, kad pavyko viską suderinti ir nė trupučio nenukrypti nuo leidžiamų normų.

Maždaug 200 m² ploto namo fasadas dekoruotas medinėmis, pilkšvo atspalvio lentomis. Prie aplinkos dera ir jo architektūra – dvišlaitis rudo kolorito stogas. Solidumo ir išskirtinumo statiniui suteikia elegantiški metaliniai įstiklinto balkono turėklai, į mažus kvadratėlius suskirstyti langai ir įspūdingos horizontalių lentelių raudonmedžio langinės.

Kadangi sodybos sklypas ribojasi su didžiuliu ežeru, namas pastatytas taip, kad iš pagrindinių kambarių būtų galima grožėtis jo panorama: mansardoje įrengtas didelis įstiklintas balkonas, nukreiptas į ežero pusę, po juo suformuota erdvi terasa. Iš jaukios, patogiais mediniais baldais apstatytos terasos pro dvivėres, raudonmedžio langinėmis papuoštas duris galima patekti į pagrindinį namo kambarį.

Solidumo ir išskirtinumo statiniui suteikia elegantiški metaliniai įstiklinto balkono turėklai, į mažus kvadratėlius suskirstyti langai ir įspūdingos horizontalių lentelių raudonmedžio langinės

Projektuodama sodybos interjerą, architektė Jovita Pipiraitė stengėsi atsižvelgti į šio namo paskirtį. Kadangi tai pailsėti skirta vieta, norėta sukurti atviresnę, į mažas patalpas nesuskaidytą erdvę, kurioje šeimininkai jaustųsi patogiai ir jaukiai. Centrine būsto ašimi tapo svetainėje įkomponuotas klasikinio dizaino žalvariu dekoruotas židinys ir siena, per kurią eina dūmtraukis.

Visos pirmojo aukšto funkcinės zonos sukasi aplink jį ir yra tarpusavyje sujungtos. Nuo erdvaus prieškambario, į kurį patenkama pro pagrindinį įėjimą, kelias veda į bendrąjį kambarį – čia suformuota jauki poilsio zona ir valgomasis, vasarą nusitęsiantis ir į terasą. Iš valgomojo per atvirą perėjimą galima patekti į erdvią virtuvę, o iš jos – vėl į prieškambarį, kuriame sumontuoti laiptai į antrąjį namo aukštą.

Architektė stengėsi suformuoti tokį interjerą, kuris derėtų prie aplinkos ir atitiktų brandaus amžiaus šeimininkų skonį, todėl tarpusavyje derino klasikinio, kantri ir modernaus stiliaus elementus

Jaukumo ir šilumos įspūdį interjere pabrėžia ąžuolinės grindlentės ir kiti medžio elementai – konjako spalvos grindjuostės, arkų bei lubų apvadai

Stilistinius ir spalvinius sprendimus taip pat lėmė namo paskirtis ir šeimininkų gyvenimo būdas. Architektė stengėsi suformuoti tokį interjerą, kuris derėtų prie aplinkos ir atitiktų brandaus amžiaus šeimininkų skonį, todėl tarpusavyje derino klasikinio, kantri ir modernaus stiliaus elementus. Sienoms dekoruoti buvo pasirinkti gilūs, šaltoki, solidumo suteikiantys tonai – pilka, mėlyna, vandens spalva. Šį įspūdį sustiprina ir senoviniai bei antikvariniai baldai.

Pilkos spalvos svetainės fone itin išryškėja šviesiais minkštaisiais baldais apstatyta jauki poilsio zona. Spalvinę gamą papildo ir praskaidrina ryškūs ornamentuoti tekstilės elementai – langus puošiančios draperijos, elegantiškų senovinių krėslų gobelenas ir dekoratyvios pagalvėlės. Jaukumo ir šilumos įspūdį interjere pabrėžia ąžuolinės grindlentės ir kiti medžio elementai – konjako spalvos grindjuostės, arkų ir lubų apvadai.

Centrinė interjero ašis – svetainėje įkomponuotas klasikinio dizaino žalvariu dekoruotas židinys, aplink kurį sukasi visos pirmojo aukšto funkcinės zonos

Solidžios elegancijos įspūdį sustiprina ir senoviniai bei antikvariniai baldai – jais apstatytas erdvus bendrasis kambarys

Kadangi užmiesčio sodyba – dažna šeimininkų šeimos ir draugų susibūrimo vieta, architektė Jovita Pipiraitė itin daug dėmesio skyrė virtuvės funkcionalumui. Šiai zonai buvo paskirta gan erdvi patalpa, į ją galima patekti tiesiai iš prieškambario. Be to, virtuvė yra netoli nuo lauke suformuotos terasos, kurioje vasarą šeima dažnai pietauja ar vakarieniauja.

Virtuvės baldai suprojektuoti palei dvi sienas – prie vienos sumontuotos pastatomos ir pakabinamos spintelės su dideliu darbastaliu, o palei sieną su langu įrengta plautuvė. Virtuvės viduryje įkomponuota didelė „sala“, dekoruota įsprūdomis papuoštomis medinėmis plokštėmis, kurias architektė nusprendė nudažyti ryškia mėlyna spalva, pabrėžiančia kaimiškos aplinkos dvasią.

Kitus baldus puošia įsprūdinės natūralaus medžio durelės, derančios prie solidžios vandens atspalvio sienų spalvos. Darbastaliai pagaminti iš natūralaus granito – jis paįvairina erdvės faktūriškumą ir sukuria natūralumo įspūdį

Virtuvės viduryje įkomponuota didelė „sala“, nudažyta ryškia mėlyna spalva, pabrėžiančia kaimiškos aplinkos dvasią