Retro: sugrąžinta praeitis

Tai, ko prieš gerą dešimtmetį, susižavėję naujomis, vakarietiškomis interjero tendencijomis, stengėmės atsikratyti lyg beverčių sovietinių atgyvenų, šiandien vėl grąžiname į namus kaip išskirtinius, stilingus, laiko patikrinto dizaino interjero akcentus. Praėjusio amžiaus antroje pusėje pagaminti baldai ir indai, buvę madingi architektūros elementai bei apdailos medžiagos padeda sukurti nostalgišką retro stilių ir tarsi sugrąžina į praeitį...

Interjero autorė - Ugnė Puronaitė.

ugne@restudio.eu

Projektuodama vieno kambario 35 m² ploto buto interjerą pokario metais statytame sovietinės architektūros name pačiame sostinės centre, architektė Ugnė Puronaitė net nemėgino jo paversti šiuolaikiško dizaino pavyzdžiu. Kur kas labiau jai rūpėjo sukurti tokį interjerą, kuris derėtų tiek prie paties pastato stiliaus, tiek prie jo aplinkos - Vilniaus centro, tiek prie laikmečio, kuriuo buvo pastatytas. Idėja sukurti interjerą, kuris tarsi atgaivintų šio buto praeitį, architektei kilo ne atsitiktinai: šeimininkai šį nediduką butą įsigijo kartu su sovietmečio palikimu - dviem prieš keliasdešimt metų pagamintais, septintojo dešimtmečio dizaino ypatumus atspindinčiais foteliais, kurie ir tapo pagrindine stilistine interjero linija.

Nors architektė stengėsi išsaugoti autentišką erdvę, nekeisti svarbiausių elementų, vis dėlto atiduodama duoklę funkcionalumui padarė vieną pakeitimą - nedidelėje patalpoje buvusią virtuvę perkėlė į bendrąjį kambarį, o jos vietoje įrengė miegamąjį. Taip pertvarkius šias funkcines zonas buvo galima suprojektuoti dvi gyvenamąsias erdves.

Iki šiol buvusiame vieninteliame gyvenamosios paskirties nedideliame, apie 20 m², ploto kambaryje Ugnė įrengė net tris funkcines zonas. Palei galinę, mažiausiai į akis krintančią sieną, buvo suprojektuota virtuvė. Jos fasadams dekoruoti architektė pasirinko baltą koloritą, kad ši zona kuo mažiau išsiskirtų iš likusios, taip pat baltai nudažytos erdvės. Fasadų blizgumas, atspindintis priešais esančius langus, padeda vizualiai šiek tiek padidinti erdvę, o uždaros spintelės ir durelės be rankenėlių beveik visiškai užmaskuoja šios zonos paskirtį.

Tarp virtuvės ir poilsio zonos, kurioje prie lango įkomponuoti atnaujinti senieji foteliai, architektė pastatė gana didelį natūralaus klijuoto ąžuolo valgomojo stalą, prie kurio išrikiavo taip pat dar sovietmečiu gamintas atnaujintas kėdes. Net stalui dekoruoti ji pasirinko praėjusiame šimtmetyje pagamintą servizą - jį šeimininkams padovanojo giminaičiai.

Norėdama sukurti kuo autentiškesnį interjerą, architektė atsisakė minties kloti naujas grindis - ji sumanė tik restauruoti senąjį „eglutės" parketą, kuris buvo itin madingas sovietmečio interjeruose.

Buvusios virtuvės vietoje suprojektuotas nedidelis, bet jaukus šeimininkų miegamasis. Skirtingai nei visame bute, čia grindys išklotos lakuotomis pušinėmis dangomis, kurias architektė rado nuėmusi senąjį virtuvinį linoleumą. Šiam kambariui dekoruoti Ugnė taip pat pasirinko švelnų pastelinį, beveik baltą atspalvį. Jos tikinimu, neutralūs vienspalviai tonai - universalūs ir nenusibostantys, o prie jų galima pritaikyti įvairias ryškias detales, kad interjeras neatrodytų nuobodus ir beveidis.

Miegamojo viduryje architektė įkomponavo dvigulę lovą, o palei sieną jos kojūgalyje sumontuota talpi sieninė spinta. Nors šie baldai nauji, tačiau dera prie praėjusio amžiaus vidurio stiliaus - architektė specialiai išrinko lovą suapvalintais kampais.

Miegamojo sienoje, palubėje, architektė paliko ir nedidelį langelį - toks elementas, siejantis virtuvės ir vonios patalpas, buvo gana dažnas sovietinėje to laikmečio architektūroje. Dabar šis langelis į vonios kambarį žvelgia iš miegamojo, į akliną erdvę įleisdamas šiek tiek natūralios šviesos. Vonios kambario Ugnė beveik nepakeitė - buvo sumontuota tik nauja plautuvė ir klozetas, o sena ketaus vonia atnaujinta. Nors ši patalpa gana ankšta, vizualiai erdvę padidina veidrodis su rėmu, kuriame įrengtas apšvietimas, ir baltomis keraminėmis plytelėmis išklijuotos sienos bei grindys. Beje, sienas pagal anų laikų tradiciją Ugnė taip pat sumanė išklijuoti plytelėmis ne iki pat lubų, o tik du trečdalius, ir likusią jų dalį nudažyti baltai.

Nedidelio prieškambario erdvė, iš kurios senos, nekeistos naujomis durys veda į kitas dvi gyvenamąsias buto patalpas, - spalviškai ryškiausia. Jį architektė dekoravo šiek tiek prigesintu, tačiau viso interjero kontekste gana sodriu violetiniu atspalviu , kurio fone išryškėję balti durų rėmų apvadai, senos sieninės spintos durys, plačios baltos grindjuostės sukuria savotišką ritmiką. Siaurą prieškambarį vizualiai paplatina didelis ant sienos pakabintas veidrodis, o pro atviras duris iš kambario krintanti šviesa sukuria jaukumo įspūdį.

Šiai patalpai dekoruoti architektė taip pat pritaikė praėjusio amžiaus vidurio baldą: medinė spintelė suapvalintais kampais jau nuo pat prieškambario tarsi užsimena, kad šiame interjere lyg muziejuje atgyja sovietinių interjerų atributika - apdailos medžiagos, baldai ir detalės. Vieną jų - lentelę su buto numeriuku - Ugnė pakabino ant prieškambario sienos kaip sovietinių laikų relikviją.

Retro: sugrąžinta praeitis (17)