moteris.lt - naujienos

Festivalio „Mados infekcija“ prodiuserė Renata Mikailionytė sako, kad gyvenime visada reikia klausyti širdies. Renkantis būstą – taip pat. Tada jis tampa jaukia tvirtove – tikraisiais širdies namais.

Viena žinomiausių Lietuvos manekenių, modelių agentūros „Image Group“ bendraturtė, festivalio „Mados infekcija“ prodiuserė Renata Mikailionytė gyvena Vilniaus senamiestyje, už aklinos tvoros esančiame savotiškame kaimelyje su keliais pereinamaisiais kiemais, senais istoriniais pastatais ir garažais – sovietmečio palikimu. Renatos butas yra maždaug prieš šimtą metų statyto triaukščio antrajame aukšte.

Į šį – pirmą nuosavą – būstą moteris atsikraustė prieš maždaug septynerius metus.

Prieš tai ji nuomojosi būstą senamiestyje. Renata pasakoja, kad vieną žvarbų rytą nuvedė dukrą Mariją į mokyklą, o grįždama nusipirko skelbimų laikraštį ir vėl įsitaisė šiltoje lovoje. „Skaitau, kad parduodamas butas. Svarstau, kur tas 4 aukštų namas galėtų būti, ir staiga suvokiu, kad gyvenu tame name, o parduodamas butas – kaimynystėje“, – prisimena komišką istoriją pašnekovė.

Renata pasikliovė jausmais: „Pajutusi labai gerą aurą, supratau, kad ši vieta – mano.“ Moteris dvejojo tik dėl nedidelio būsto ploto. Visgi nusprendė, kad erdvės pojūtį čia kuria 3,7 m aukščio lubos, o gyventi galima vadovaujantis posakiu: „Nors ankštai, bet be pykčių“.

Vaikai dalijasi dviaukšte lova, o mažasis ir dviratuku po butą pasivažinėja

Be to, santykinai mažas būstas atitinka gamtai draugišką šeimininkės gyvenimo būdą: ji išdalija nebedėvimus drabužius, neapsikrauna nebūtinais daiktais, bet ir stengiasi jų nešvaistyti – tik ne iš šykštumo, o kad kuo mažiau kenktų gamtai. Būtent dėl to Renata neišmetė seno sofos dangalo – aptraukė juo minkštasuolį ir suteikė šiam antrą gyvenimą.

Toršeras su vilnoniu gaubtu – originalus ir praktiškas

Renata džiaugiasi praktišku sofos audiniu – tokiu traukiamos ir kino teatrų kėdės

Radikalios permainos

Renata kartu su architekte Nerija Sabaliauskiene iš pagrindų pakeitė 56 kv. m buto patalpų išdėstymą. Buvusios virtuvės vietoje dabar – erdvus vonios kambarys su langu. Čia tilpo vonia, dušo kabina, kriauklė, spintelė, skalbimo ir džiovinimo mašinos.

Mediniai vonios baldai – Vilniaus meistrų darbo

Buto viduryje – bendra virtuvės ir svetainės zona. Iš čia patenkama į du nedidelius kambarius. Viename jų – miegamasis, kitu dalijasi vaikai: tryliktus einanti Marija ir ketverių Justas.

Buto viduryje – bendra virtuvės ir svetainės zona

Renata džiaugiasi, kad pavyko išsaugoti seną girgždantį parketą ir medines virtuvės grindis. Tiesa, šios, pakeitus patalpos paskirtį, tapo vonios grindimis. Nuo sienų nugremžus sovietmečiu madingą kičinį tinką, atsivėrė dekoratyvus senų plytų mūras. Bute buvo įrengtas židinys, bet jį teko perkelti į patogesnę vietą.

Renata sako, kad atvirame ugniakure traškančios malkos ypač džiugina tada, kai oras jau vėsus ir drėgnas, o centrinis šildymas dar neįjungtas. Židinį mėgsta ne tik namiškiai, bet ir dvi katės: Mimi ir Kūčių naktį gimusi jos dukra Pelia.

Renatos augintinė – tikra kačių pasaulio manekenė

„Jos atsigula taip arti, kad pačios įkaista lyg žarijos, ir spigina akis į ugnį“, – šypsosi Renata. (Beje, abi augintinės yra grakščios ir elegantiškos, tarsi būtų kačių pasaulio manekenės.)

R. Mikailionytė: pajutusi labai gerą aurą, supratau, kad ši vieta – mano (37)