Porceliano namai (8) 

„Gyvename šia diena ir taip, kaip norime: nieko nesaugome svečiams, ateinančioms kartoms", - sako teisininkė Lina Sakalauskienė. Jos šeima iš kolekcinių seno porceliano indų valgo kasdien.

Lina su vyru Aldu ir dviem jųdviejų dukrytėmis gyvena už keliolikos kilometrų nuo Vilniaus esančioje gyvenvietėje. Į nuosavą namą iš buto sostinėje jauna šeima persikraustė prieš šešerius metus. Lina atsimena, kad vienas argumentų pirkti tada dar neįrengtą namą, vadinamąją dėžutę, buvo raudonas stogas - apie tokį ji nuolat svajodavo. Maždaug 160 kvadratinių metrų vienaaukštis, palyginti su butu, atrodė labai didelis, o dabar, juokiasi šeimininkai, praverstų ir daugiau ploto.

Kūryba nesibaigia

Savo namų interjerą L. Sakalauskienė kūrė pati. „Neįsivaizduoju, kad namus įrengti prašyčiau dizainerį. Kam eikvoti energiją kitam žmogui pasakojant, aiškinant, kokioje aplinkoje norėčiau gyventi?" - retoriškai klausia pašnekovė. Patarimų iš šalies šeimininkei nereikia ir dėl to, kad pati yra turėjusi interjero saloną „La Sallete". „Jis buvo labai panašus į mūsų namus. Praeiviai sustodavo ir fotografuodavo vitrinas", - prisimena Lina. Iš dabar jau uždaryto salono vitrinų į namą atkeliavo dailininkės Akvilės Grebliauskaitės sukurtos lėlės balerinos.

Tačiau namų interjerą šeima vis dar kuria. „Neturėjome galimybių viską įsigyti iš karto. Gal taip net geriau: atsiranda tam tikros detalės, o iš jų - visuma", - svarsto Lina. Idėjų moteris semiasi ir iš interjero albumų. „Štai knygą „The World of Interiors" varčiau tūkstančius kartų, bet visko joje dar nepamačiau", - prisipažįsta pašnekovė.

Aistra senienoms

Lina mėgsta senus, istoriją turinčius daiktus, šiuo pomėgiu ji užkrėtė ir sutuoktinį.

„Interesų konflikto mūsų šeimoje nėra. Abu esame pakvaišę dėl senienų. Apima toks azartas: kiti žmonės lošia kazino, o mes - daikteliaujam!" - sako moteris. „Daikteliavimu" pora vadina kolekcinių daiktų paieškas. Tarkim, po puodelį jie yra susirinkę XIX a. žinomoje Vakarų Europos manufaktūroje pagamintą fajanso servizą.

Modernių baldų, šiuolaikiškų daiktų šiuose namuose beveik nėra: štai kambarinės gėlės auga antikvariniuose keramikos ar metalo vazonuose, ausų krapštukai vonioje sudėti į XIX a. dėžutę, o bulvės virtuvėje laikomos sename variniame puode. Tiesa, yra keletas išimčių: skrupulingai tvarkinga Lina sako nemėgstanti nešvarumus sugeriančių senų kilimų ir užuolaidų.

Giminės palikimas

Svetainėje pakabintas senas laikrodis Sakalauskams ypatingas tuo, kad yra pirmasis antikvarinis daiktas jų namuose. Šį pora nebrangiai nusipirko iš į Izraelį susiruošusio žydo.

Keletas namuose esančių senienų - šeimos relikvijos. Viena jų - sena, bet vis dar veikianti močiutės, Linos tėvo mamos, siuvamoji mašina „Singer". Veikiantis yra ir anglimis kūrenamas prosenelės virdulys (samovaras). Iš prosenelio brolio šeimininkė paveldėjo sunkų bronzinį lygintuvą. Anuomet šis prietaisas buvo modernus, mat įkaisdavo ne nuo žarijų, o nuo į vidų įdedamos karštos metalinės detalės.

Giminės šaknis gerbianti moteris yra įsirėminusi nedidelę nuotrauką, kurioje - dvi jos prosenelės. Lina gimė tada, kai šių jau nebebuvo, tačiau jaučiasi taip, tarsi proseneles būtų gerai pažinojusi.

Juoda ir balta grafika

Dauguma naujų nespalvotų nuotraukų, kabančių svetainėje, - iš dukrų krikštynų. Dabar dešimtmetei Bitei ir penkerių Gilei krikšto sakramentą Vilniuje esančioje Bernardinų bažnyčioje suteikė kunigas Julius Sasnauskas. Lina yra įsirėminusi ir vieną savo nuotrauką, darytą teatro scenoje. Ji primena, kad pirmoji L. Sakalauskienės profesija - aktorės: Muzikos ir teatro akademijoje mūsų pašnekovė baigė aktorinio meistriškumo kursą, vaidino keliuose Lietuvos teatruose. Vėliau nusprendė vieną kūrybišką profesiją pakeisti kita: baigė teisę ir dabar dirba advokato padėjėja. Beje, aktorių kurso vadovę Dalią Tamulevičiūtę ir Klaipėdos vaikų šokių kolektyvo „Žiogelis" (jame šoko keliolika metų) vadovę Elvyrą Bungardienę Lina vadina savo gyvenimo Mokytojomis.

Namų sienas puošia ofortai, kuriuos sukūrė šeimininkės draugė grafikė Edita Suchockytė. „Jos darbai šiuolaikiniai, tačiau sudaro įspūdį, kad yra iš praeities. Editos dėka mūsų namai labai išpuošti", - džiaugiasi Lina.

Dvi papūgos

Šeimininkė pasakoja, kad nuo vaikystės (Kūčių dieną puošdama eglutę sulaukė savotiško stebuklo - atskridusios papūgėlės) šie paukščiai jai yra labai mieli. Dabar Sakalauskų namuose, senoviniuose narveliuose, taip pat gyvena porelė papūgėlių: ryškiaspalvė rozela Tinkis ir banguotoji albinosė Pupa.

Sentimentus šiems paukščiams patvirtina ir ant koklių židinio stovinčios senos iš porceliano ir bronzos pagamintos žvakidės, vaizduojančios papūgas.

Ne muziejus

Seni daiktai Sakalauskų namuose nėra tik saugomi lentynose - jie naudojami kasdien. Virtuvėje, virš kaitlentės, šeimininkė yra pasikabinusi Meiseno porceliano lėkštę. Ir nebūgštauja, kad ši apsitaškys: juk nesunku nuvalyti. Ant stalo, prie kurio šeima valgo, - bene šimto metų senumo drobinė staltiesė, kurią išsiuvinėjo Linos mamos gyvenimo draugo giminės moterys. Šeimininkė sako, jog visiškai nebijo sudaužyti ir naudojamų senovinių indų. Beje, jos dukros nuo kūdikystės nėra turėjusios plastmasinio puodelio ar dubenėlio: mergaitės išmokytos valgyti tvarkingai ir tik prie stalo.

Lina ir Aldas šmaikštauja, kad jų dukros taip pat yra kolekcininkės: Bitė renka pliušinius peliukus, o Gilė - meškiukus.