Namai, kuriuose nereikšmingos detalės itin svarbios (7) 

Vilnietės menininkės Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės namai galėtų būti pavyzdžiu, kaip įmanoma panaudoti visas santykinai nedidelio ploto kertes, neapsikrauti daiktais ir dar palikti laisvos erdvės.

Dailininkė Severija su vyru istoriku Tomu ir jųdviejų sūnumi Kasčiu (šiemet berniukas pradėjo lankyti antrą klasę) gyvena keturiasdešimt trijų kvadratinių metrų senos statybos bute su nedideliu įstiklintu balkonu. Jų namuose telpa ne tik visas šeimos ūkis, bet ir transporto priemonės - dviračiai. Tekstilininkės specialybę pasirinkusi šeimininkė dėsto Vilniaus dailės akademijoje, vadovauja akademijos tekstilės galerijai-dirbtuvei „Artifex", daug kuria ir namuose, o tam taip pat reikia vietos. Beje, menininkė dažniausiai naudoja specifinę techniką, tad po darbo grindis tenka valyti... magnetu.

Geležinkelininkų valdos

Kriaunevičiai gyvena sename ir savotiškai romantiškame sostinės rajone, esančiame tarp senamiesčio ir geležinkelio stoties. Prieš maždaug septynerius metus pirktas būstas atitiko jaunos šeimos galimybes. Nors senamiestis - čia pat, kainos tada dar nebuvo tokios aukštos, namas plytinis, stovi ramioje vietoje, yra vaikams žaisti saugus kiemas. Severija pasakoja, kad namas pastatytas 1963-iaisiais specialiai geležinkelininkams, kai kurie jų čia tebegyvena. Nemažai senbuvių yra rusai bei lenkai. Su kaimynais Kriaunevičiai sutaria draugiškai. Senieji gyventojai po daugiabučio langais yra pasisodinę morkų, burokų ir kitų gėrybių. (Severija savo „daržą" buvo įveisusi lovelyje už lango, vieną vasarą augino braškes.)

Šio namo balkonai nudažyti pagal kiekvieno šeimininko skonį ir išgales, įvairiomis spalvomis: kieno žydrai, kieno - žaliai ar kitoniškai. Menininkei tai visai nekliūva. Net patinka. „Austrijos sostinėje Vienoje spalvoti Hundertwasserio namai yra didžiausia įžymybė, galėtų ir prie mūsų namo turistus vežti", - juokiasi Severija.

Tekstilininkės butas yra viršutiniame - penktame - aukšte, tačiau iki jo kopti tenka tik keturis. Gudrybė paprasta: čia yra cokolinis aukštas, o į jo butus reikia laiptais nusileisti.

Išgriovė pertvaras

Nusipirktame bute naujakuriai rado daug atskirų patalpėlių. „Neįtikėtina, kaip tokioje mažoje erdvėje galima pridaryti tokių labirintų. Ir kam ją skirstyti į dar mažesnes?" - iki šiol stebisi moteris.

Kriaunevičiai daugelį sienų, išskyrus vonios, išgriovė. Dabar, įėjus pro laukujes duris, patenkama į bendrą - gyvenamojo kambario ir virtuvės - erdvę. Ji yra pereinama, už jos - Kasčio kambarys. Antroko valdose - dviaukštė lova ir kiti pradinukui reikalingi baldai, žaislai.

Prie galinės berniuko kambario sienos įrengta lubas siekianti spinta su stumdomosiomis veidrodinėmis durimis. Joje sukabinti visos šeimos drabužiai, sukrauta daug kitų daiktų. „Čia - visas mūsų „kraitis". Kai erdvė maža, tenka panaudoti kiekvieną kampelį", - komentuoja Severija.

Beje, aukšta sūnaus lova, pasak mamos, gaminta „atvirkščiai": pirma nupirktas čiužinys, o paskui prie jo taikyta medinė dalis. Baldo apačioje yra lentyna, čia išrikiuoti Kasčio auginamų smiltpelių narveliai. „Visi mūsų langai yra į pietų pusę. Šią vasarą butas labai prikaisdavo, tačiau prie kaitros pripratusios dykumų pelės jautėsi gerai", - augintinių privalumus įžvelgia mama.

Laikrodis - nuo gimimo

Bendrajame kambaryje baldų nėra daug, prie vienos sienos - taip pat pagal užsakymą pagamintos knygų lentynos, jose - ir nuotraukos, mielos smulkmenos. Ant išskleidžiamos sofos miega šeimininkai. Nestandartines virtuvės spinteles Severija projektavo pati, tik gamintojai ne visai iki galo įgyvendino jos sumanymus. Šaldytuvo taip pat teko ieškoti siauresnio, nei yra įprasta. Bene labiausiai šeimininkė patenkinta vietoje palangės įrengtu darbastaliu: ant jo ir valgį ruošia, ir pilkos spalvos fone fotografuoja savo į parodas siunčiamų mažesnių formatų darbus.

Kambaryje ant sienos kabantis senovinis prancūziškas laikrodis yra Severijos relikvija - jį tėtis padovanojo mamai, kai gimė dukra. Telšiuose gyvenantys ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete dėstantys Zita ir Romualdas Inčirauskai - pripažinti menininkai. Ponia Zita yra tekstilės ir kaligrafijos specialistė, o poną Romualdą labiausiai garsina metalo plastikos darbai.

Kitoks menas

Severijos darbus daugelis atpažįsta iš jos autorinės technikos: siuvinėjimo kryželiu ant metalo (automobilių antvožų, puodų dangčių, senų kibirų, kitų rakandų). Menininkė sako, kad kičas jos kūryboje - tyčia. „Siuvinėjimas kryželiu dažnam asocijuojasi su ne itin skoningais, miesčioniškais rankdarbiais. Renkuosi šią techniką ir gana saldžius populiariosios kultūros elementus bei verčiu juos estetizuotais tekstilės objektais, nes abejoju tradicine meno hierarchija, šio skirstymu į aukštąjį ir mažiau vertingą", - aiškina kūrėja.

Severija sako naudojanti paprastus, daugeliui suprantamus simbolius, pavyzdžiui, siuvinėtos gėlės simbolizuoja grožį, o surūdiję kibirai ar laistytuvai - buitį. Beje, nereikėtų šios menininkės kūrybos suprasti tiesmukai. Tarkim, ant avarijoje sulankstyto automobilio išsiuvinėtos gėlės (kūrinys „Rožėmis klotas kelias") nėra vadinamasis tiuningas, tai veikiau - priminimas, kad kelionė gali baigtis gedulo vainikais.

Ant virtuvės stalo stovintis metalinis indas su išsiuvinėtais vaisiais tarsi liudija, jog kai kas niekada nesibaigia. Tuo metu, kai svečiavomės dailininkės namuose, ji baigė kurti sieninius „Saulėgrąžų" serijos šviestuvus ir toršerus. Šių gaubtai padaryti iš senų kibirų, o stovai - iš vandentiekio vamzdžių ir vonios gyvatuko. Metalines detales suvirino su menininke bendradarbiaujantis nagingas meistras, o skylutes, kad galėtų siuvinėti, Severija gręžia pati. Švarai palaikyti šiuose namuose būtinas magnetas - juo šeimininkė surenka metalo drožles.

Ne tik siuvinėjimas

Savo darbus - ir naujus, ir senesnius - menininkė dažnai pristatinėja tarptautinėse parodose, simpoziumuose. Kol ruoštas šis žurnalo numeris, tekstilininkė dalyvavo Taline vykusioje Dizaino savaitėje, rugsėjį jos laukė ir kelionė į Kiniją, į Tarptautinę Pekino bienalę.

Nors kryželiu siuvinėti Severijos darbai atpažįstami geriausiai, menininkė naudoja ir kitas tekstilės technikas - nuo veltinio iki plunksnų. Tai patvirtina ant sienos prie sūnaus lovos kabantis neaustine technika sukurtas žaismingas „Katinas". Jaukų apskritą kilimą šeimininkė taip pat sukūrė savo rankomis: „siūlus" pasigamino iš juostelėmis sukarpytų ir susiūtų įvairių audinių juostelių, paskui iš jų nėrė dideliu vąšu. O štai televizorių, kaip buvo įprasta seniau, Severija uždengė anytos dovanota servetėle.