Mažieji sodo statiniai (2) 

Jeigu jau apsigyvenote naujame privačiame name, nusipirkote sodybą ar sodą užmiestyje ir dabar galite atsikvėpti žiūrėdami į sutvarkytą kiemo plotą, anksčiau ar vėliau ateis mintis pasistatyti pavėsinę, pergolę ar altaną. Visos šios mažosios sodo architektūros formos suteikia sklypui išbaigtumo ir individualumo. Ir, be abejonės, jaukumo.

Pavėsinės

Šis statinys jau keletą amžių yra pati populiariausia sodo puošmena. Pavėsinėje galima pasislėpti nuo vidurdienio saulės, perlaukti lietų, tiesiog pabūti vienam, todėl ji dažniausiai statoma toje sodo vietoje, iš kurios atsiveria gražiausi vaizdai. Tai lengvi, ažūriniai sodo statiniai, paprastai stacionarūs, nors gali būti ir kilnojami. Atviri ir uždari, su stacionariais ir nešiojamais baldais, su grindimis ir be jų. Tradicinės pavėsinių formos - apvalios, kvadratinės ar daugiakampės, pastatytos iš ažūrinių, medinių ar metalinių konstrukcijų su lakoniška ar prabangia ornamentika. Svarbu, kad statinys harmoningai derėtų prie jį supančio landšafto ir kitų sklypo pastatų. Pasirenkant pavėsinės vietą reikia atsižvelgti į keletą veiksnių: ji paprastai statoma jaukiausioje sklypo vietoje, kur mažiausiai triukšmo ir dulkių, kur nuo vėjų galėtų apsaugoti dideli medžiai ar sodo kalvelė. Jeigu sklype yra tvenkinys, pavėsinei statyti puiki vieta - ant kranto. Beje, statinį reikėtų įkomponuoti taip, kad sėdint būtų gerai matomas vandens paviršius.

Pergolės

Labai dekoratyvus sodo akcentas. Tai plonos grotelės su stogeliu, po kuriuo dažniausiai įmontuojami suolai, vaikų žaidimo aikštelė. Jos statomos kaip priedanga nuo saulės virš poilsio vietų. Grotelės paprastai apsodinamos vijokliniais augalais - šie sukuria jaukų pavėsį, estetiškai atskiria sodo zonas. Pergolę dar galėtume įvardyti kaip gilią arką ar tarp savęs sujungtų arkų eilę. Jos konstrukcijos turi būti patvarios, kad atlaikytų stipresnio vėjo gūsius. Geriausia medžiaga, žinoma, yra medis, nes jis natūraliai įsilieja į sodo aplinką. Kadangi pergolės šoninės sienelės ne aklinos, čia visada būna puiki ventiliacija. Jeigu ji apauginama vijokliniais augalais, sukuriamas puikus pavėsio kampelis. Pergolės paprastai statomos iš metalinių konstrukcijų, medžio ar net sumūrijamos iš akmenų. Šie statiniai paprastai būna kaip atskiras objektas, tačiau galima daryti ir atvirkščiai - prišlieti prie tvoros, gyvatvorės ar namo sienos. Tada pergolė tarsi pratęsia gyvenamosios erdvės plotą. Beje, pergolės gana aukštos (apie 2,5 m), tad jomis galima jaukiai suskirstyti sodo erdvę.

Grotelės

Sodą labai puošia vijokliniai augalai - jiems reikalingos atramos. Paprasčiausios iš jų yra grotelės, ažūrinės širmos - vijoklius galima nukreipti augti ir vertikaliai, ir horizontaliai. Grotelių būna įvairiausių dydžių, formų ir pynimo būdų, nes vieniems augalams jų reikia lengvų, kitiems, sakykime, vynuogėms, - patvaresnių. Labai dekoratyvios ir patogios grotelės-širmos. Iš jų lengva surinkti įvairias statinių konstrukcijas, sukurti dekoratyvias kompozicijas. Patogios tuo, kad neužima daug vietos, yra gana lengvos, o apsodintos vijokliniais augalais gali tapti nepraeinama siena. Tokiomis grotelėmis-širmomis, apsivijusiomis vijokliais, įmanoma estetiškai paslėpti sodo trūkumus.

Kiti sodo statiniai

Kalbant apie mažųjų architektūros formas dar reikėtų paminėti altanas - jos labai gražiai atrodo ant nedidelės kalvelės. Pavadinimas (itališkai alt - aukštas) anksčiau reiškė tik balkoną ar tiesiog apžvalgos aikštelę. Arkos turbūt pačios populiariausios sodo puošmenos. Tai miniatiūrinė pergolė, sukurianti savotiškus vartus, įėjimą. Ideali vieta arkai pastatyti ties įėjimu iš vienos sodo zonos į kitą. Konstrukcijos gali būti medinės, metalinės ar akmeninės. Arkos, apsodintos žydinčiais vijokliniais augalais ar vynuogėmis, - puikus dekoratyvinis sodo akcentas.
Sodo architektūrinėmis puošmenomis gali tapti lauko židinio vieta, vaikų žaidimų aikštelės, šuliniai, suolai, tilteliai, mediniai ar grįsti takai, sodo nameliai inventoriui laikyti ir net estetiškai apdailintos daržo lysvės.