![]() Iš žurnalo "Mano namai" archyvo ir "Corbis" nuotraukos
Vienoje namų dizaino enciklopedijoje teko aptikti mintį, kad, skirtingai nei kiti kambariai, miegamasis neskirtas viešai apžiūrėti, todėl galime rinktis mums patinkančius baldus. Teiginys iš pirmo žvilgsnio nelabai išmintingas: vargu ar kurdami interjerą renkamės ne tai, kas patinka patiems, o galvojame apie kaimynus... Kita vertus, mintis teisinga ta prasme, kad miegamasis išties išskirtinis – jį įsirengdami labiau paklūstame pojūčiams, o ne racionaliems dėsniams.
Nuo istorijos vingių iki fengšui dėsnių Kadaise miegamasis buvo ganėtinai vieša vieta, o būti pakviestam čia į rytinį pasimatymą su garbia dama reiškė didelę privilegiją ir malonę. Vėliau mūsų gyvenimo būdas iš esmės pasikeitė ir miegamieji tapo intymia erdve, kur svečiai nustojo lankytis. (Beje, šiam pokyčiui pritaria ir erdvės komponavimo meno fengšui atstovai, tvirtinantys, kad miegamasis – tai slaptas kampelis, todėl pašaliniams, net draugams ar giminaičiams, čia įeiti griežtai draudžiama.)
Nors miegamasis gana dažnai yra ramiausiai ir tyliausia vieta namuose (kai ūgteli vaikai...), tai nereiškia, kad ji turėtų būti nuobodžiausia. Tik kartais sunku susigaudyti, ar miegamajame apsiribojame lova ir vos keliais būtiniausiais baldeliais, nes čia ateiname tik pasinerti į sapnus, todėl nebūtina daug dėmesio skirti mus supantiems daiktams, ar, atvirkščiai, atsainiai dekoravę miegamojo interjerą patys save atgrasome ir nenorime būti šioje patalpoje... O joje iš tiesų ne tik miegame, bet ilsimės, skaitome, rengiamės, žaidžiame su vaikais, kaupiame jėgas dienos darbams atlikti.
Kad miegamajame galėtume atsipalaiduoti ir pailsėti, pagrindiniai kriterijai jam apstatyti turėtų būti jaukumas, patogumas ir harmonija. Be abejo, kiekvienas mūsų jaukumą įsivaizduojame savaip. Asketiškos prigimties žmonėms jis asocijuojasi su griežtomis linijomis, lakoniškomis formomis, minimaliu daiktų kiekiu ir daug laisvos vietos, racionalistai daugiausia taškų skiria dideliam ergonomiškam čiužiniui, romantikams galbūt reikia tokios aplinkos, kur lengvų užuolaidų plevenimas susipintų su daug žadančiu sunkių draperijų paslaptingumu, o triumo yra pagrindinis miegamojo akcentas. Kad ir kokias skirtingas vizijas kurtume, jaukiame miegamajame regėsime ne tik lovą ir drabužių spintą...
Įsirengdami miegamąjį nebijokite eksperimentuoti: čia gali draugiškai sugyventi minimalistinis tualetinis stalelis ir subtili neoklasikinė kėdė, šiuolaikiška lova ir rytietiška inkrustuota komoda.
Buduaro nuotaika Buduaras (taip pavadintas XVIII a.) buvo vieta, kur moteris jausmingai mėgavosi gyvenimu: rengdavosi, puošdavosi ir priimdavo mielus svečius. Įsivaizduojame jį įrengtą rokoko stiliumi – juk šis stilius labiausiai pabrėžė moteriškumą ir jausmingumą, jis padovanojo mums triumo ir treliažą. Tokioje patalpoje vyrauja rožinė ar žydra spalva, išmėtyta gausybė pagalvėlių, yra baldakimas, užuolaidas puošia lambrekenai, o baldai – tik su lenktomis kojelėmis... Buduarui buvo skiriama ne viena vienintelė, o keletas patalpų ar jų dalių (vonios kambarys, miegamasis, svetainė ir netgi balkonas). Nors gyvenimo būdas kinta greitai ir šiandien mums svarbu turėti patogų darbo kambarį, kur galėtume tobulinti savo vidų, tačiau mūsų godos ir svajos paskui tuos pokyčius iš paskos nespėja, taigi trokštame turėti ir tokį kampelį, kur jaustumėmės žavingos bei galėtume pasirūpinti savo išvaizda. Jis puikiai gali išsitekti miegamajame (tiktų ir vonios kambarys, jei tik įmanoma jį ilgam „okupuoti“ ir nesukelti namiškių pykčio).
Kuriant buduaro nuotaiką svarbiausiu akcentu tampa tualetinis staliukas – gerokai kompaktiškesnis už įprastą stalą, po stalviršiu turintis kelis stalčius, o viršuje – veidrodį. Ir, žinoma, patogus atsisėsti. Čia žaviose dėžutėse ar indeliuose išdėlioti kvepalai, kosmetika ir papuošalai miegamajame sukuria jausmingą nuotaiką. O ir funkcionalumo stygiumi tualetinio stalelio nereikėtų kaltinti – juk visi moteriški niekučiai turi savo vietą.
Tualetinio staliuko variacijos: - Treliažas. Tai spintelė su veidrodžiu iš trijų suveriamų dalių. Centrinė veidrodžio dalis paprastai būna užfiksuota, o šonines galima sukioti kaip panorėjus. Patogu matuotis drabužius ar tvarkytis plaukus, nes galima apžiūrėti save iš visų pusių. - Triumo. Veidrodis, kuriame save matome visu ūgiu, šalia jo pastatyta spintelė ar pakabinta lentynėlė. Didelis veidrodis vizualiai padidina kambario plotą. - Komoda su viršuje pritvirtintu veidrodžiu. Joje ne tik galima laikyti reikalingas smulkmenas, bet ir ant stalviršio išdėlioti dekoratyvių akcentų. Veidrodžio rėmas gali tapti išskirtiniu dekoro elementu. Tiesa, šis variantas turi vieną trūkumą – prie komodos nepatogu sėdėti, nes nėra kur dėti kojų.
Kur jaukiai pasėdėti... Niekas nesiginčytų, kad miegamojo stilių diktuoja lova – ji šiame kambaryje svarbiausia ir reikalingiausia. Nors prie jos ir tenka derinti kitus kambario baldus, tačiau jie taip pat reiškia savo teises, juolab kad pailsėti, apsirengti ar paskaityti maloniau ir patogiau ne atsisėdus ant lovos ir prisigrūdus už nugaros pagalvėlių, o ant tinkamesnių baldų. - Banketė. Ši nedidelė lengva sofutė be atlošo miegamajam suteikia šarmo ir originalumo. Atsirado ji viduramžiais, išskirtinai damų buduaruose, turėjo neilgas lenktas raižytas kojytes, buvo apmušta dekoratyviu raštuotu audiniu ir stovėdavo paprastai prie lovos kojūgalio. Banketės išvaizda keitėsi amžiams bėgant. Šiais laikais ji gali būti gaminama iš nerūdijančio plieno, derinamo su oda, plastiko, egzotiškos medienos ar kalto metalo ir įgauna įvairiausių formų, o kartais virsta paprasčiausia daiktadėže, ant kurios galima ne tik sėdėti, bet ir į vidų susidėti patalynę ar drabužius. - Pufas. Nors ir jis, ir banketė atlieka panašią funkciją, šių baldų gyvenimo istorija skirtinga. Galima įtarti, kad pufas į Europos salonus atkeliavo iš rytietiško interjero, kur vyrauja žemi baldai. Nedidelis ir patogus jis būtinas ten, kur reikia prisėsti, bet nėra daug vietos. Tarkim, prie tualetinio staliuko, po kuriuo pufą galima pakišti, kai to reikia. - Fotelis. Prieš miegą malonu paskaityti jaukiai susirangius patogiame fotelyje (juk gulint skaityti nesveika...). Beje, fotelis atrodys stilingai ir sukurs buduaro nuotaiką pastatytas šonu šalia stalelio.
Griežtai draudžiama moteris.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti moteris.lt kaip šaltinį.
Moteris.lt neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. moteris.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Absoliuta Andželika 2011 lapkričio 18 d. 22:30:48
Nesuprantu tokios spalvos kaip rožinė miegamajame. Veidrodžiui jame tuo labiau ne vieta, tą patvirtintų bet kuris ekstrasensas. Nora 2011 lapkričio 15 d. 20:10:59 Patiko pirmoji foto. Naudoju 2 kambarius miegot "mano' ir "musu" . Kankinuos nemiga tai einu daznai 'padirbet nakti' ty paskaityt ir prie laptopo 'pasbovint'. Patogumo prasme 'mano' kambariui - todel pati paciausia ta virsutine foto mano miegamasis panasus tik nera tokio didelio fotelio, bet as galiu ir knyga lovoj paskaityt ir laptopu padirbet. Musu miegamasisi kitoks - baldai masyvus, ju nedaug, vidury didele lova... manau ji truputi pakeist. Dar nesukuriau vaizduotej. Tie roziniai - labai jau mergaitiski kazin kaip ten Vyras noretu 'ilsetis' Nana 2011 lapkričio 15 d. 13:17:47 Man miegamasis turi but visu pirma didelis kambarys su balkonu. Jame turi tilpt lova, nedidele sofa ar didelis fotelis, staliukas ir knygu lentynos, kilimas, kambariniu geliu vazonuose (butinai dideliu, o ne ant palanges mazuciu) ir viskas turi tilpti placiai, jei taip galima issireiksti - nesuspausta, nesugrusta. Vnzo erdves dideles man reik. |
||||
|