Kaip prie namų susikurti žaliuojančią širmą

Namo ar sodybos sklype beveik visuomet atsiranda ką paslėpti: naudingą, bet ne itin puošnų daržą ar komposto krūvą, nedailų statinį ar tiesiog savo gyvenimą nuo smalsių kaimynų žvilgsnių. Originali (ir finansiškai labai patraukli) gali būti priedanga iš vienmečių augalų – aukštų, tvirtų, greitai užaugančių ir įspūdingai atrodančių visą šiltąjį sezoną. Reikalavimai nemenki, bet gamta sukūrė juos tenkinančių kūrinių.

Aukšti, tankūs ir dekoratyvūs

Patikimai priedangai sukurti tinka sorgai, kukurūzai, saulėgrąžos, ricinžolės, nikandros ir kleomės. Kaip paaiškina VU Botanikos sodo augalų sistematikos ir geografijos skyriaus vyresnioji specialistė Kristina Balnytė, nors sąrašas ne itin ilgas, tačiau šių augalų yra daugybė veislių, jų sėklų šiandien galime užsisakyti, todėl monotonija sklype tikrai negresia.

Nors augalai iš pirmo žvilgsnio labai skirtingi, tačiau visus juos norime užauginti gana aukštus, tankius ir drauge išraiškingai lapotus, pasipuošusius gausiais žiedais. Tad jiems prižiūrėti būdingi tam tikri bendri ypatumai:

- Tai greitai dygstantys ir užaugantys augalai. Juos balandį galima pasisėti namuose ar šiltnamyje – jei čia šilta, nevėlu tai padaryti ir gegužę. Sėklyčių pakuotėje paprastai būna nedaug, patogiausia didesnes sėklas sėti daigykloje ar vazonėlyje – persodinti tereikės tiesiai į lauką. Jei sodinate šiltnamyje, sėklas berkite į griovelius. Pernelyg dangstyti augalų nereikia, nes gali imti pūti, ypač saulėgrąžos. Sudygusius daigus reikia saugoti nuo kaitrios pavasario saulės.

- Visi šie augalai šilumamėgiai, tad nereikia skubėti jų sėti. Jei nepakaks šviesos ir šilumos namuose, daigai tik ištįs, nebus stiprūs. Lauke juos galima sodinti ne iš karto po šalnų, o kai vidutinė temperatūra siekia +10 ºC ir dirvožemis gerai įšyla. Kol naktys šaltos, jie tik tūnos žemėje ir neskubės augti...

- Sodinant labai svarbu tinkamai parinkti atstumus, kad atsiskleistų augalų dekoratyvumas ir nebūtų matyti to, ką jie turėtų uždengti.

- Sodinti šiuos aukštaūgius galima tiek tiesiomis, tiek vingiuotomis linijomis, simetriškai ar stichiškai derinant kelių spalvų augalus: pavyzdžiui, kaitaliojant raudonos ir pilkos spalvos ricinžoles ar skirtingų atspalvių žiedais žydinčias saulėgrąžas.

- Nors augalai gana tvirti, kad vėjas jų nelenktų prie žemės, galima padaryti dekoratyvias atramas iš vytelių, namų ūkio rakandų, akmenų...

- Aukštiems augalams svarbu, kad gautų šviesos iš visų pusių. Jeigu kris iš vienos pusės, jie bus netaisyklingai palinkę, ypač kukurūzai, sorgai, saulėgrąžos.

- Šalnų bijo beveik visi augalai, bet iki jų atrodys išties dekoratyviai: ir lapodami, ir žydėdami, ir nokindami sėklas.

Saulėgrąža: ne visada gręžiasi į saulę

Botanikos sodo darbuotoja Kristina Balnytė pataria rinktis tokias saulėgrąžų (Helianthus annus) veisles, kurios būtų vidutinio aukščio (iki 1,5 m), ir geriau gausiažiedes. Tuomet ir puokštei žiedų bus galima nusiskinti, ir gėlės ilgiau (iki pat šalnų) atrodys gražios. Ir lapija tokių augalų tankesnė. Aukštos, stambiagraižės ir vieną didžiulį graižą auginančių veislių saulėgrąžos vėjuotose vietose gali virsti į šoną. O ir didelis graižas sunkiai sukiojasi paskui saulę, taigi netenkame malonumo stebėti gėlės ir saulės draugystės.

Kad labiau šakotųsi, gausiagraižių saulėgrąžų daigų viršūnėles galima nugnybti.

Perkant sėklas reikėtų atkreipti dėmesį į žiedų spalvą: tų pačių veislių ji gali būti skirtinga – pavyzdžiui, veislė 'Autumn Beauty'. Labai dekoratyviai atrodo pramaišiui susodinti skirtingų spalvų tokių veislių augalai. Taip pat vertėtų rinktis pirmos kartos veislių augalus – ant pakuotės būna užrašas F1. Šalia gali būti parašyta, kad tai sterilus hibridas be žiedadulkių – toks augalas nesukelia alergijos (pavyzdžiui, 'Black Magic F1', 'Panache F1').

Esant sausrai saulėgrąžas reikia gana gausiai laistyti, nes jų lapai gležni.

Ricinžolė: spalvinga, žaisminga ir... nuodinga

Dažniausiai galime įsigyti šių ricinžolių (Ricinus communis) veislių: 'Impala', 'Carmencita', 'Zanzibariensis'. Linksmai atrodo žaliais ir raudonais lapais tarpusavyje derinamos ricinžolės. Kaip paaiškina Kristina Balnytė, prieš sodinant ricinžolių sėklas būtina pamirkyti. Jeigu jas perkate turguje, reikėtų patikrinti, ar kietos: juk tik iš kokybiškų pavyks prisiauginti sveikų stiprių daigų. Sėklos primena pupeles. Balandžio mėnesį jas reikėtų sėti į vazonėlius namuose.

Ricinžolės geriau auga saulėtose, drėgnose vietose.

Ricinžolės keras ovalus, kad išlaikytų formą, sodinant jam reikia palikti pakankamai vietos sklypelyje – kitaip augalai vienas kitą stelbs. Kad taip neatsitiktų, tarp vieno metro ar truputį aukštesnių ricinžolių atstumas turėtų būti maždaug toks pat. Nebent sumanėte, kad skirtingų veislių ir spalvų lapai persipintų tuomet augalus galima sodinti šiek tiek arčiau vienas kito. Jos geriau augs, jei žemė bus įdirbta bent pusės metro gylyje, nes mūųs kraštuose jų šaknys užauga iki vieno metro. Beje, savo gimtinėje Afrikoje ricinžolės išauga iki 12 metrų aukščio, o šaknys siekia 3 metrus (tiesa, ten jos daugiametės). Lietuvoje šie augalai ne tokie galingi, bet vis dėlto reikia turėti minty, kad rudenį tvarkant gėlyną šaknis bus tikrai nelengva išrauti.

Kai ricinžolių sėklos subręsta, reikia suskubti laiku jas nurinkti – bus kitiems metams. Jei augalus liepą – rugpjūtį tręšite žydėti skatinančiomis trąšomis, jie ne tik gausiau žydės, bet ir geriau brandins sėklas. Reikėtų nepamiršti, kad ricinžolė yra vienas nuodingiausių augalų pasaulyje. Ypač pavojingos sėklos. Kur yra mažų vaikų, reikėtų suskubti nuskinti peržydėjusius žiedynus.

Nikandra: tinka ir floristinei kompozicijai kurti

Panašiai kaip ricinžols, nikandros (Nicandra physalodes) keras šakotas, 1 – 1,5 m aukščio. Augalo žiedai paprastai yra melsvos spalvos, sėklų dėžutės gali būti žalios arba violetinės. Netolygiai išaugusias šakeles galima pakirpti, bus gražesnis keras. Beje, šie augalai ne tik uždengia negražią teritoriją, bet rudenį labai dekoratyviai atrodo jų sėklų dėžutės, primenančios kiniškus popierinius žibintuvėlius. Dar vienas nikandrų privalumas tas, kad jos pasisėja pačios, tad kitais metais galbūt net neteks sodinti, užteks pakoreguoti augimo vietą.

Nikandros mėgsta šviesą ir šilumą, yra atsparios sausrai, tačiau per ją laistoma žydi gausiau.

Kleomė: apsauga nuo gyvūnėlių

Dekoratyvią priedangą galima sukurti iš Haslerio kleomių (Cleome hassleriana). Jos išauga virš metro, stiebas viršūnėje išsišakojęs. Nors įspūdingo dydžio nepasiekia, bet, jei užtenka vietos, gali atstoti tvorelę. Kadangi augalas turi kibius dygliukus, ir žvėreliams, ir žmonėms pro juos prasibrauti nepatogu. Net katinėlis nelabai įveikia tokią kliūtį.

Kleomės nebijo nedidelių, trumpalaikių šalnų. Jos ištveria sausras ir yra nereiklios dirvai. Kai peržydi, žiedų vietoje atsiranda pailgos sėklų dėžutės. Jomis pasipuošęs keras originaliai atrodo iki pat šalnų. Jei tik sėklos geria subręsta, kleomės ir pačios pasisėja.

Yra daug kleomių veislių, bet net ir prieblandoje dekoratyviai atrodo baltos ar rožinės spalvos kleomės.

Kukurūzas: margas ir panašus į... draceną

Kukurūzai (Zae mays) gali būti įdomi ir dekoratyvi kiemo puošmena, visai neprimenanti tų augalų, kuriuos esame įpratę matyti laukuose. Pavyzdžiui, Zae mays var. japonica 'Varegata' kukurūzų lapai gali būti margi: žaliai baltai raudoni, kero forma primenanti draceną. Reikėtų rinktis ne pačius aukščiausias veisles, nes nuo stiprių vėjų augalai gali išvirsti: tada jie ne tik neatitiks savo paskirties, bet dar labiau išdarkys aplinkos vaizdą.

Kadangi kukurūzai gali išauginti šaknų iš stiebo pamate esančių bamblių, Kristina Balnytė pataria ūgtelėjusius augalus apkaupti, kad susidarytų kuo daugiau šaknų. Toks augalas bus atsparesnis vėtroms, nes stiprios šaknys sugebės išlaikyti galingą stiebą. Kukurūzai ne tik sukuria puikią priedangą, juos auginti įdomu ir naudinga. Įvairių spalvų burbuoles galima naudoti namų puošybai ar maistui. Šių augalų (kaip ir sorgų) benokstančias sėklas mėgsta paukšteliai ir nuolat puotauja. Net surinkti kartais nelieka ko...

Sorgas: Afrikoje užgrūdintas atsparumas

Pasak Botanikos sodo specialistės, sorgą (Sorghum) galima vadinti ateities augalu – tai vienas atspariausių ir nereiklių vienmečių, lengvai ištveriantis sausras, nes kilęs iš Afrikos, kur gamta lietumis nelepina. Sorgus auginti labai paprasta ir verta, jei stinga laiko augalams prižiūrėti. Net ir mūsų kraštuose sorgai išauga iki 3 m aukščio. Kad jie neišvirstų, reikėtų rinktis žemesnes veisles. Sorgų yra daugiau kaip 30 rūšių, įvairovė didžiulė: pavyzdžiui, Sorghum bicolor yra 570 veislių.

Skiriasi šių augalų žiedynų forma, spalvos, kompaktiškumas. Iš šakotų sorgų žiedynų daromos dekoratyvios šluotelės.

Kad sėklos greičiau sudygtų, jas galima valandą pamirkyti vandenyje arba palaikyti sudėtas į drėgną kempinėlę. Sorgai auga sparčiai, tačiau lauke pasodintus daigelius kelias savaites reikia lieti. Vėliau, prisiauginę šaknų, jie jau patys sugeba apsirūpinti vandeniu visai nelaistomi. Sorgus, kaip ir kukurūzus, galima šiek tiek apkaupti. Kuo labiau jauni augalai bus prižiūrėti, bet nepertręšti, tuo įspūdingesniu grožiu atsilygins.

Iš kur semtis stiprybės

Kad sorgų ar kukurūzų stiebai būtų tvirti, juos reikėtų tręšti universaliomis trąšomis. Paprastai renkamės ilgalaikes: juk jei turime laiko puoselėti gėlyną, verčiau lepiname rožes nei sklypo pakrašty stūksančią sorgų „tvorą“... Patogiausia šiuos augalus tręšti įterpiant trąšų lazdeles į žemę 20 – 30 cm nuo stiebo 20 cm gylyje. Svarbu tai daryti tik juo palaisčius, vakare, geriau apniūkusią dieną arba po lietaus. Be vandens augalas trąšų neįsisavins, jos išdžius ar nugaruos, ir mūsų triūsas nueis vėjais.

Nuotraukos – „Corbis“.