Kai interjerą lengva pakeisti - tarsi vėjui papūtus (2) 

Vertas aplodismentų

Ponia Audronė pasakoja, kad turi biurą sostinės Šiaurės miestelio technologijų parke (spėkite, kaip vadinasi šio rašinio herojės įmonė? Ogi - „Nauji vėjai"), tačiau kūryba užsiima namuose. A. Vrubliauskienės šeimos būstą galima pristatyti kaip vietą, kur gimė „Plokas". Jei smalsu sužinoti, ką reiškia šis žodis, žodynuose neieškokite - pasistengsime paaiškinti. Tai - pačios A. Vrubliauskienės sukurtas naujadaras: jis atsirado iš žodžio „ploti" liepiamosios nuosakos ir, ponios Audronės nuomone, tiksliai nusako kūrinio idėją.

Pagalvokite, argi ne puiku, kai namų interjerą galima lengvai - tarsi vėjui papūtus - pakeisti? Tarkim, gražų pagalvėlės užvalkalą, kurį gaila išmesti, paversti lempos gaubtu arba paveikslu ant sienos? Ir nieko nereikia nei prisiūti, nei nukirpti - tik perkelti tekstilės elementą „Ploką" nuo vieno specialaus karkaso ant kito. Tokia idėja tikrai verta plojimų!

Simbolius mėgstanti ponia Audronė mano, kad „Ploko" idėjos užuomazga atsirado dar jai būnant paaugle. Kartą per buities darbų pamoką mergina nupynė dailų ažūrą, o mokytoja patarė prisiūti jį prie servetėlės. Tąkart kilo mintis, kad sprendimų gali būti ir daugiau.

Menas ponią Audronę lydi nuo vaikystės, nes jos mama - labai kūrybinga liaudies meistrė. A. Vrubliauskienė Vilniaus pedagoginiame universitete studijavo chemiją, biologiją ir taikomuosius darbus, gavusi pedagogės diplomą, pradėjo dirbti mokykloje. O ištekėjusi ir pagimdžiusi dukrą, pedagogės karjerą nutraukė ir įkūrė reklamos įmonę. Kadangi labai norėjo tobulėti, dar studijavo Vilniaus dizaino kolegijoje. Ponia Audronė sako, kad troškimas realizuoti save kaip menininkę galų gale išsiveržė „Plokais". Pirmąkart novatorišką kūrinį - rankinę iš tekstilės - moteris pristatė 2002-aisiais sostinės Pamėnkalnio dailės galerijoje vykusioje parodoje.

„Plokas" atrodo gana paprastas, tačiau jo konstrukcija gana sudėtinga. Autorė savo išradimą patentavo ir užregistravo kaip prekės ženklą „X Plok".

Ką galima veikti su tais „Plokais"? Atsakome: kurti kintamus dekoro elementus. Tarkim, įsigijote „Ploką" šviestuvo gaubtui pasigaminti. Kai šis nusibos, iš to paties audinio gabalėlio galėsite susiklijuoti pagalvėlės užvalkalą ar albumo viršelį. Įgriso ir tai? Pasidirbinkite sienos puošmeną arba kėdės atkaltę. Baigėsi žiema? Šviestuvo gaubtą iš dirbtinio kailio galite pakeisti vasariniu iš siuvinėtos drobės ar tapyto šilko.

Kintami dekoro elementai gali būti gaminami iš įvairiausios medžiagos. A. Vrubliauskienė kol kas daugiausia eksperimentuoja su audiniais, ant kurių atspaustos nuotraukos. Pavyzdžiui, su smagių draugų susibūrimų arba skulptūrų vaizdais. Rankdarbių mėgėja įsigytą „Ploko" ruošinį gali baigti dekoruoti pati.

Laisvę papūgoms!

Su vyru Valdu ir aštuoniolikmete dukra Kriste A. Vrubliauskienė gyvena viename iš naujų sostinės rajonų. Jų būstas - kelių aukštų maždaug devyniasdešimties kvadratinių metrų ploto kotedžas, į šį šeima įsikėlė prieš dešimt metų. Savo namus šeimininkai pertvarkė taip, kad turėtų atskirą įėjimą iš kiemo pusės. Buvusią lodžiją pavertė darbo kambariu. Tuo rekonstrukcijos planai nesibaigia:cokoliniame aukšte tėvai ketina įrengti atskirą erdvę šiemet mokyklą baigiančiai dukrai.

Pirmą kartą pas Vrubliauskus užsukusius svečius bando išgąsdinti ant galvos nutūpusi papūga Muga: paukštis po namus skraido laisvas.

„Anksčiau laikėme dvi jūrų kiaulytes ir jos laisvai bėgiodavo po namus. Augintinės narvelio neturėjo - jį atstojo guolis iš šieno atviroje dėžutėje. Beje, mama tą dėžutę apmezgė, sukonstravo stogą. Taigi kiaulytės įsikūrė originaliame namuke su durelėmis ir langeliais", - prisimena šeimininkė.

Sparnuotosios sūpynės

Bene labiausiai akį traukiantis baldas (jį šeimininkai įsigijo vieną pirmųjų, dar neturėdami lovos ir stalo) - iš virvių nupintas pakabinamas supamasis krėslas.

„Jis mums tada labai brangiai kainavo, bet būtinai norėjome tokį turėti", -prisimena ponia Audronė. Investicija atsipirko: raminamai veikiantį krėslą mėgsta ir namiškiai, ir svečiai.

Senomis plytomis dekoruotas sukiojamas televizoriaus stovas - šeimininkės kūrinys. Sugriūti šiam miegamojo baldui negresia: viena ant kitos sukrautos plytos patikimai sutvirtintos. Miegamojo spintą su stumdomosiomis durimis ponia Audronė sumanė patobulinti: papuošti bambukų stiebais. Šių, skirtų augalams pririšti, sutuoktiniai įsigijo sodininkų parduotuvėje.

Židinys su prisiminimais

Svetainės židinys - taip pat šeimininkės vaizduotės rezultatas. Židinį su apšvietimu, puoštą dolomitu ir tarsi spirale kylantį į viršų, įkvėpė M. K. Čiurlionio paveikslai. Net trys meistrai triūsė, kol pavyko įgyvendinti ponios Audronės sumanymą. Ant židinio palikti balti tinkuoti ploteliai, čia šeimininkai klijuojaatostogas primenančias kriaukles, akmenukus, jūrų žvaigždes.

Apie tai, kad židinys šiuose namuose kūrenamas dažnai, liudija balkone sukrautos didelės rietuvės malkų. Vakaroti susirinkusi draugų kompanija mėgsta židinyje išsikepti ką nors skanaus. Tada naudojamas dar vienas ponios Audronės išradimas - kalvio specialiai nukalti metaliniai laikikliai: ant šių dedamos grotelės. Atsižvelgiant į tai, kiek yra anglių, laikikliai gali būti pastatomi arba paguldomi. Groteles galima įtaisyti trijuose skirtinguose aukščiuose.

Pomėgiaiir kolekcijos

Ponia Audronė pasakoja, kad visa šeima mėgsta lankytis sendaikčių turguose. Viename jų vilniečiai aptiko senovinį karietos žibintą. Dabar jame įstatyta žvakėapšviečia kotedžo laiptus. Inžinieriaus specialybę turinčio pono Valdo pomėgius išduoda senų radijo imtuvų kolekcija bei daugybė dėžių su laivų modeliais. Suklijuoti senovinio burlaivio ar kitokio laivo kopiją užtrunka net kelerius metus.Pastaruoju metu, pasakoja žmona, vyras ir dukra Kristė rimtai susidomėjo menine fotografija.

„Štai, žiūrėkite, Valdas man neleidžia išmesti supelijusių sausainių. Laukia, kol užaugs didesnis pelėsio sluoksnis ir tada juos fotografuos", - šypsodamasi rodo būsto šeimininkė.