Interjero stilių lėmė antikvarinis krėslas (14)

konstruodama seną, standartiškai suplanuotą dviejų kambarių butą, vilnietė interjerų kūrėja Ana Drutel pirmiausia galvojo apie jo funkcionalumą: siekiant sukurti šiuolaikiškai vilniečių šeimai patogią gyvenamąją erdvę, teko koreguoti sienas ir pertvaras. Tačiau dizainerei ne mažiau svarbu buvo rasti tinkamą vietą vertingam antikvariniam daiktui - restauruotam XVIII a. krėslui, kuris ir lėmė naujai įrengto seno buto interjero stilių.

Šio buto šeimininkams buvo labai svarbu erdvios patalpos ir namų funkcionalumas, tad Ana stengėsi išrinkti tik būtinus patogius baldus, kad erdvė neatrodytų užgriozdinta. Svetainėje pastatyta dizainerės suprojektuota originalaus dizaino sofa ir du krėslai, o likusi kambario dalis ištiesta minkštu kilimu ir palikta tuščia. Tačiau tai nereiškia, kad ji nenaudojama: apie šeimininkų pamėgtą gyvenimo būdą byloja ant grindų palei sieną sudėtos minkštos pagalvėlės.

55 m² ploto dviejų kambarių senos statybos bute norėjo apsigyventi jauna vilniečių pora, todėl erdvės buvo koreguojamos atsižvelgiant ne tik į šiuolaikiškas būstų tendencijas, bet ir į šeimininkų gyvenimo būdą bei poreikius. Buvo nutarta atsisakyti nefunkcionalių tamsių koridorių ir taip padidinti gana mažą pagrindinį kambarį, taip pat išgriauti pertvarą, skiriančią virtuvę bei svetainę, ir sujungti šias dvi zonas į vieną, kad būtų galima sukurti šviesesnę, jaukesnę erdvę. Uždaros liko tik dvi patalpos - vonios kambarys ir šeimininkų miegamasis, o iš atviro prieškambario galima patekti tiesiai į poilsio zoną, kurioje dėmesį patraukia mūrinė senų plytų siena.

Atidengti seno namo mūrą interjerų kūrėja nutarė norėdama svetainėje sukurti jaukią atmosferą ir paįvairinti baltą pagrindinės poilsio zonos sienos plokštumą ryškiu faktūrišku elementu. Kita vertus, ši siena stilistiškai dera prie svarbiausio interjero akcento - itin vertingo daugiau nei dviejų šimtų metų antikvarinio krėslo, kuris buvo atnaujintas laikantis visų senovinių technologijų. Kaip tikina Ana, būtent šis baldas tapo pagrindiniu interjero akcentu, nulėmusiu viso buto stilistinį braižą.

Šio buto šeimininkams buvo labai svarbu erdvios patalpos ir namų funkcionalumas, tad Ana stengėsi išrinkti tik būtinus patogius baldus, kad erdvė neatrodytų užgriozdinta. Svetainėje pastatyta dizainerės suprojektuota originalaus dizaino sofa ir du krėslai, o likusi kambario dalis ištiesta minkštu kilimu ir palikta tuščia. Tačiau tai nereiškia, kad ji nenaudojama: apie šeimininkų pamėgtą gyvenimo būdą byloja ant grindų palei sieną sudėtos minkštos pagalvėlės.

Svetainės zonoje įkomponuotos sofos dizainas pritaikytas specialiai šiai erdvei: baldas ne tik skiria, bet ir jungia virtuvės ir bendrojo kambario poilsio zonas. Tokį įspūdį padeda sukurti sofos forma - per vidurį ji pagaminta be atlošo, todėl ant jos patogu prisėsti ir pabendrauti su virtuvėje maistą gaminančia šeimininke. Ši dizainerės suprojektuota sofa pagaminta pagal individualų užsakymą įmonėje „Ilana" - ji ne tik gamina baldus, bet ir teikia profesionalias antikvarinių baldų restauravimo paslaugas. Jomis teko pasinaudoti ir šių namų šeimininkams.

Prieškambario zonos, pereinančios į atvirą bendrąjį kambarį, koloritas išsiskiria iš šviesios bendrosios erdvės. Pažemintoms gipskartonio luboms dažyti Ana pasirinko sodrų vyšninį atspalvį, o sienos buvo nutinkuotos faktūriniu tinku - jį dizainerė dekoravo aukso spalvos ranka pieštais ornamentais. Interjerų kūrėja įsitikinusi, kad panašios idėjos namams visada suteikia išskirtinumo, jaukumo ir šilumos. Joms įgyvendinti daug lėšų nereikia, tad siūlo nebijoti eksperimentuoti kuriant savo namus.

Išgriovus pertvarą tarp virtuvės ir svetainės, iki šiol buvusi visai ankšta virtuvės patalpa tapo kur kas erdvesnė ir šviesesnė. Be to, apgalvotai išdėsčius baldus ir buitinę techniką, dar liko vietos nedidelei, tačiau patogiai ir funkcionaliai valgomojo zonai įkomponuoti. Kad atvira virtuvė, matoma iš svetainės poilsio zonos, ne itin išsiskirtų, atrodytų estetiškai ir netrikdytų bendro interjero stiliaus, dizainerė jos fasadams dekoruoti pasirinko šviesų, pastelinį atspalvį. Viršutinių pakabinamųjų spintelių buvo apskritai atsisakyta - taip interjerų kūrėja stengėsi išsaugoti atviros ir šviesios erdvės įspūdį. Kita vertus, jos manymu, kur kas patogiau sudėti reikalingus ir dažnai naudojamus daiktus ten, kur juos lengva pasiekti. Taigi virš darbastalių buvo sumontuotos tik kelios atviros lentynėlės, ant kurių sudėliotos dekoratyvios detalės.

Funkcinės virtuvės paskirties neišduoda ir buitiniai prietaisai, nors čia sumontuota viskas, kad šeimininkai galėtų patogiai tvarkyti buitį. Indaplovė ir šaldytuvas paslėpti po šviesiais spintelių fasadais, o virš viryklės Ana pakabino modernaus dizaino cilindro formos gartraukį - šis atrodo tarsi dekoratyvinis elementas.

Kad atvira virtuvė būtų kuo mažiau atpažįstama kaip darbo paskirties zona, Ana keraminėmis plytelėmis išklijavo tik kelias juostas prie darbastalių, o likusią sienos dalį nudažė balta spalva - ji vyrauja visame interjere. Vietoj pakabinamųjų spintelių pasirinko atviras lakoniško dizaino lentynėles dekoratyvioms smulkmenoms laikyti. Jose iš apačios buvo sumontuotos dienos šviesos lempos, uždengtos matiniu stiklu. Toks apšvietimas sukuria jaukią aplinką, bet ir skleidžia pakankamai šviesos ant darbo zonos paviršiaus.

Norėdama išsaugoti didelės ir šviesios erdvės įspūdį ir neužgriozdinti jos masyviais baldais, valgomojo zonoje dizainerė įkomponavo tik nedidelį apskritą staliuką, kurio dizainą sukūrė ji pati. Nors staliukas nedidelis, prie jo patogiai pavalgyti gali du žmonės, juolab kad aukštis atitinka įprasto valgomojo stalo aukštį. Prie staliuko pastatytos dvi atnaujintos kėdės, kurių dizainą Ana šiek tiek pakoregavo - iš nugarėlių išėmė minkštąsias dalis, tad baldai tapo modernesni. Nedidelio valgomojo zoną apšviečia virš stalo nuleistas apskritas šviestuvas, kurio forma beveik idealiai atitinka stalo skersmenį.

Šeimininkų miegamasis - ilga ir siaura patalpa. Interjerų kūrėja šioje erdvėje sukūrė dvi skirtingas zonas. Arčiau lango buvo įkomponuota plati lova - šį baldą su poroloniniu, aukštu, geometrinių formų zomšiniu galvūgaliu Ana suprojektavo pati. Kitoje ilgo ir siauro kambario dalyje buvo suformuota poilsio zona - joje palei vieną sieną įkomponuota senovinė sofutė, o palei kitą sukonstruota didelė drabužinė, kurioje telpa visi šeimininkų drabužiai. Jaukumo šiai zonai ir visam kambariui suteikia didelė ir vešli juka, vizualiai padedanti atskirti miego ir poilsio zonas.

Buvo siekiama sukurti ne tik jaukią, patogią, bet ir ekonomišką bei šiltą gyvenamąją aplinką, tad rekonstruojant senos statybos butą teko papildomai apšiltinti išorines sienas. Anai tai buvo galimybė paįvairinti sienų plokštumas - miegamajame apšiltintoje sienoje abipus lango buvo sumontuotos nedidelės nišos, kuriose patogu laikyti knygas ar mielas smulkmenas. Kad šios nišos stilistiškai įsilietų į bendrą aplinką, jos buvo dekoruotos ornamentuotais rėmais, o virš jų sumontuota po žvakidės formos šviestuvą.

Norėdama sukurti jaukią ir patogią miegamojo aplinką, Ana stengėsi suderinti funkciją ir estetiką. Anot interjerų kūrėjos, tai vienas pagrindinių jos uždavinių kuriant bet kokio stiliaus ar ploto interjerą. Pasak jos, daiktai turi kažką reikšti ir būti naudingi, kad „išsikovotų" teisę puošti interjerą. Ne atsitiktinai šiame miegamajame atsirado ir masyvi senovinė skrynia, kurią šeimininkai paveldėjo iš savo senelių, - ji ne tik dera prie eklektiško stiliaus, bet ir yra labai talpi.

Vonios kambaryje Ana taip pat stengėsi paslėpti visą įrangą, kad nedidelės erdvės netrikdytų nereikalingos detalės. Skalbyklę ji paslėpė spintelėje, o ant šios durų išbraižė dekoratyvų ornamentą.

Kad paįvairintų ilgą miegamojo sienos plokštumą nesumažindama erdvės ir daug neinvestuodama, interjerų kūrėja sumanė originalų sprendimą: du sienos fragmentus išklijavo skirtingais tapetais su klasiniam stiliui būdingais ornamentais ir juos įrėmino ornamentuotais gipso rėmais. Taip pavyko vizualiai atskirti funkcines miegamojo erdves ir tarsi praplėsi siauro kambario erdvę.