Įbrėžti baldai - lyg raukšlės žmogaus veide, todėl ir gražūs (11) 

Gaiva ir Vytenis Lingiai daug metų įsikūrę prestižinėje Vilniaus vietoje - senamiestyje, tačiau šeimininkams nė į galvą nešautų tuo puikuotis. Tiesiog jiems čia gyventi miela ir patogu, iki Vytenio dirbtuvės - keletas minučių kelio, o daugelį reikalų galima sutvarkyti pėsčiomis.

Vytenis Lingys - tapytojas ir scenografas, Gaiva - tekstilininkė, pagrindinė jos veiklos sritis, kalbant verslo terminais, yra šeimos gyvenimo ir Vytenio kūrybos vadyba. „Nežinočiau, kaip apmokėti sąskaitą už butą, niekada gyvenime nesu to daręs", - sako menininkas. Jis neslepia, kad viską tvarko žmona. Gaiva pabrėžia, jog Vytenis yra tikras kūrėjas darboholikas, dirbtuvėje praleidžiantis daugiau laiko nei, tarkim, valdininkas kontoroje. „Jei būtų mano valia, įvesčiau tvarką, kad žmogus privalėtų dirbti iki aštuoniasdešimt penkerių", - lyg juokais, lyg rimtai sako Vytenis. Norėdama, kad vyras pailsėtų, žmona kartais mėgina jį pristabdyti.

Juodu susituokę daugiau nei trisdešimt metų. Gaiva tekėjo devyniolikos, o keleriais metais vyresnis Vytenis, šešto kurso Vilniaus dailės instituto studentas, pagal to laiko supratimą vedyboms buvo net labai subrendęs. „Mes beveik visada kartu, drauge gyvename, dirbame ir važinėjame. Per tiek laiko supanašėjome, problemų tarp mūsų nekyla", - sako vyras.

Mainų grandinė

Į šį senamiesčio namą Lingiai atsikraustė 1986-aisiais. Pirmasis jų butas buvo antrame aukšte. Vėliau jį iškeitė į esantį trečiame. Sovietmečiu būstų laisvai pirkti ar parduoti niekas negalėjo, todėl Gaiva sukūrė ir įgyvendino mainų planą, kurį sudarė net vienuolika etapų. „Dabar nebeturėčiau tiek energijos", - šypsosi moteris.

Šeimos bute yra svetainė, kabinetas, miegamasis ir virtuvė. Gaiva džiaugiasi, kad nekeitė kambarių išdėstymo, negriovė sienų, nors iš pradžių tokių minčių turėjo. Šeimininkai apsiribojo kapitaliniu būsto remontu ir vidaus apdaila. „Kai čia atsikraustėme, sienos buvo nudažytos ryškiai žaliais aliejiniais dažais", - prisimena moteris. Dabar jos šviesios - ant tokių puikiai dera paveikslai, o miegamojo sienoje palikta kultūrinių sluoksnių atodanga liudija senąjį dekorą. Pasiteisino ir Vytenio sumanymas keliuose tarpduriuose, tiksliau - jų šonuose, nudaužyti mūrą ir atidengti plytas. Tiesa, ne visos jos yra senovinės, tačiau dėl to šeimininkai nesuka galvos.

Gaiva neslepia, kad baisisi vadinamuoju euroremontu: šis jai asocijuojasi su gipskartoniu iškaltomis sienomis, kur nėra įdubimų, viskas steriliai išdailinta, bet nejauti būsto dvasios ir istorijos.

„Interjero nesureikšminame. Anksčiau gal ir norėjau ko nors ypatinga, bet nebuvo už ką. Dabar suprantu, kad gyvenime yra ir svarbesnių dalykų, verčiau skirti laiko jiems", - apie paprastai ir patogiai įrengtus savo namus kalba šeimininkė.

Savo istoriją turintys baldai

Gaiva mano, kad neverta gaišti laiko ir leisti pinigų naujiems baldams. Lingiai, pavyzdžiui, neplanuoja keisti svetainėje stovinčio minkšto sovietinių laikų komplekto „Žalgiris". „Pasidairėme, bet nieko geresnio neradome. Nedarome problemų iš to, kad baldai - apdraskyti, įbrėžti. Tai tarsi raukšlės žmogaus veide, tuo jie ir gražūs", - aiškina moteris.

Vytenis šmaikštauja, kad, kai kyla minčių įsigyti naują virtuvės spintelę, jis verčiau išpiešia senosios dureles. Arba neatpažįstamai pakeičia paprastą virtuvės laikrodį - tiesiog nupiešia naują ciferblatą.

Lingių butas yra labai šviesus, todėl jame nėra daug dirbtinio apšvietimo. Keletas šviestuvų taip pat - autoriniai Vytenio kūriniai. Kabantis kabinete - iš ryžių popieriaus, o „pozuotoja" - kriauklė, parsivežta iš Mauricijaus, kur vyko dailininkų simpoziumas. „Žiemomis, kai užsikrečiu kalėdine nuotaika, mėgstu gaminti šviestuvus", - pasakoja Vytenis.

Dienoraštis mylimai moteriai

Namus puošia daugybė šeimininko sukurtų tapybos darbų ir piešinių. Štai koridoriuje savo vietą rado devintojo dešimtmečio viduryje į parodą nepriimta drobė „Pradžia". O svetainėje kabojęs didelio formato paveikslas, kai svečiavomės Lingių namuose, buvo išvežtas į parodą Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre. Ant sienos puikavosi tik didžiulis rėmas. Paveikslo vietoje šeimininkai laikinai pakabino mažesnį darbą. Kitą svetainės sieną puošiančiam paveikslui „Slenkantis pasaulis" (šis yra tokio dydžio, koks vos tilpo pro duris) veikiausiai apskritai nelemta būti baigtam: Vytenis jį nuolat papildo naujais potėpiais.

Poros prieraišumą liudija Vytenio Gaivai sukurtos gimtadienio dovanos. Viena jų - 69 lapų dienoraštis: kiekvieną dieną - vis kitas piešinys ir užrašas, fiksuojantys jų gyvenimo įvykius ir nutikimus. Kita dovana - išlankstoma medinė knyga su Vytenio piešiniais. Ją, užrakintą spynele, Gaivai buvo leista atverti tik gimtadienio dieną.

Bute yra nemažai ir dviejų draugų - dailininko ir iliustruotojo Rimvydo Kepežinsko bei skulptoriaus Kęstučio Musteikio - dovanotų kūrinių. Šeimininkai įsirėmino ir piešinį ant kalendoriaus lapelio, kurį jiems padovanojo teatro bei kino dailininkė Aleksandra Jacovskytė.

O štai ant miegamojo spintos stovintis liaudies menininko drožtas medinis Pegasas - Vytenio tėčio Juozo Lingio, garsaus choreografo, kūrusio šokius dainų ir šokių ansambliui „Lietuva", atminimas. Mirusį Vytenio dėdę kino režisierių, operatorių ir buriuotoją Algirdą Araminą primena svetainėje laikomas medinis jachtos vairas.

Kasmet - didysis kraustymasis

Lingiams priklauso ir virš jų buto esanti palėpė, į šią galima užlipti perėjus bendrą koridorių. Patalpas čia šeima įsirengė prieš du dešimtmečius už pinigus, kuriuos Vytenis tada uždirbo surengęs parodą Amerikoje. Anksčiau palėpėje buvo dailininko dirbtuvė, o dabar - jų vienturtės dukros dvidešimt trejų Akvilės butas-studija. Vilniaus dailės akademiją baigusi dizainerė šiuo metu čia negyvena, nes tęsia studijas Londone.

Trečiasis namiškis - mišrūnas Pikaso. Keturkojam šeimos nariui jau keturiolika metų. Šeimininkai sako, kad, nežinia, ar iš gudrumo, ar dėl senatvės, jis kai ko negirdi, tačiau praeivių dažnai supainiojamas su jaunu šuneliu.

Pavasarį ir rudenį pas Lingius vyksta didysis kraustymasis. Visai vasarai Gaiva ir Vytenis iš senamiesčio išsikelia į sodybą Trakų rajone, netoli Semeliškių. Ten dailininkas taip pat turi įsirengęs dirbtuves. Rudenį pora net keletą mėnesių praleidžia pas bičiulius Prancūzijoje, ten - dideliuose namuose - turi visas sąlygas kurti, pakeliauti, aplankyti Paryžiuje vykstančias parodas.