Grafiški apdailos ir dekoro elementai kuria namų jaukumą ir savitumą (16) 

Interjero estetika ir stilius - tik teorinė sąvoka, o kuriant namus reikia šio to daugiau: erdvės suasmeninimo, šeimos istorijos užuominų, įprasminančių namus, suteikiančių jiems savitumo ir jaukumo. Tuo neabejoja architektė Justė Žibūdienė - jos sukurtame interjere šeimos gyvenimą atspindi grafiški apdailos ir dekoro elementai.

Projektuojant 75 m² ploto trijų kambarių butą naujos statybos daugiabutyje, architektei pirmiausia teko šiek tiek pakoreguoti erdves. Buvo suformuotas prieškambaris, čia iš vaikų kambario perkeltos spintos, atsižvelgiant į šeimininkų pageidavimus vizualiai padidintas ir atvertas bendrasis kambarys. Siekdama išsaugoti šviesios erdvės įspūdį visas didžiąsias plokštumas Justė pasiūlė nudažyti balta spalva - taip išryškėja dekoratyvūs interjero elementai.

Visą buto plotą į dvi dalis vizualiai dalija prieškambario linija, besitęsianti iki vonios kambario durų. Vienoje šios linijos pusėje suprojektuota atvira svetainės, valgomojo ir virtuvės patalpa, o kitoje dvejos durys veda į šeimininkų ir vaikų miegamuosius. Nuo prieškambario svetainę skiria sienelė, dekoruota violetiniu atspalviu - tai viena mėgstamiausių šeimininkės spalvų. Derindama prie šio kolorito salone „LT interior" architektė išrinko minkštuosius poilsio zonos baldus, prie kurių itin tiko ir stilingas ąžuolo faneros staliukas iš to paties salono.

Bendrajame kambaryje architektė suformavo kelias atskiras funkcines zonas, kurias atskyrė vizualiai. Svetainės galia, šalia nedidelio lango palei sieną, skiriančią šį kambarį ir vonią, suprojektuotas darbo kampelis. Jam sukonstruoti buvo panaudota sieninių lentynų sistema. Viena lentyna sumontuota platesnė ir atstoja darbo stalą. Prie šios konstrukcijos Justė priderino stilingą supamąją darbo kėdę „Variable", kuri ne tik žaismingai dera prie šiuolaikiško, modernaus interjero, bet ir yra itin patogi.

Valgomojo ir virtuvės zona nuo svetainės atskirta pažeminta lubų plokštuma ir šviesiomis plytelėmis išklotomis grindimis. Pažemintoje lubų konstrukcijoje suformuotos kelios įgilintos, tamsiu violetiniu atspalviu nudažytos linijos - jose paslėpti nedideli šviestuvai. Šis architektūrinis elementas sukuria subtilų, grafišką vaizdą, itin išryškėjantį baltame didžiųjų būsto plokštumų fone. Išilgai skirtingų grindų dangų susikirtimo linijos įkomponuotas ilgas ąžuolo faneruotės valgomojo stalas, prie kurio nugara priglausta sofa, dar labiau paryškina skirtingų zonų ribas.

Virtuvės zoną architektė įkomponavo palei galinę bendrojo kambario sieną. Kadangi ji įrengta atviroje erdvėje, stengtasi, kad nebūtų itin akcentuojama, todėl pritaikyti balti, blizgūs, iki lubų besitęsiantys pakabinamųjų spintelių fasadai be rankenėlių.

Projektuojant interjerą, architektei teko išspręsti gana sudėtingą architektūrinę problemą. Šeimininkai pageidavo, kad sieninė spinta iš vaikų kambario būtų perkelta į prieškambario pusę. Čia pat turėjo būti įrengta ir drabužinė. Tačiau patogiai sutalpinti dvi spintas viename gana siaurame prieškambaryje - nelengva užduotis, kurią Justei pavyko sumaniai išspręsti. Sieninei vaikų spintai buvo pritaikyti baltai dažytų plokščių fasadai su skirtingose vietose išpjautomis rankenėlių angomis. Šie pagal individualų projektą pagaminti fasadai sukuria bendrą žaismingą ir dinamišką kompoziciją, pagyvinančią interjerą ir suteikiančią jam jaunatviško ritmo. Prieškambario drabužinės duris architektė dekoravo itin originaliai - stumdomųjų durų plokštumos buvo išklijuotos laikraščių maketais, kuriuose galima rasti žinučių bei nuotraukų ir iš svarbiausių šeimininkų gyvenimo akimirkų. Anot Justės, šis sumanymas vieną buitiškiausių ir neįdomiausių namų erdvių - prieškambarį - pavertė ta vieta, kurioje šeimos draugai užsibūna daug ilgiau nei įprasta, besižvalgydami į nuotraukas ir skaitydami žinutes, pasakojančias šeimos gyvenimo istorijas.

Iš prieškambario vienos durys veda į vaikų kambarį, kuriame kol kas įsikūręs vyresnysis jaunos šeimos sūnus. Kurdama šio kambario interjerą architektė stengėsi atsižvelgti į vaiko poreikius ir kartu išlaikyti visam butui būdingą dekoravimo koncepciją. Šviesos įspūdį kambaryje padeda išsaugoti baltas koloritas - sienos dekoruotos baltais tapetais su grafiškais pieštais priešistorinių dinozaurų kontūrais. Šį motyvą ji nukopijavo, padidino ir išpjaustė iš paprastų lentų, o vėliau jas nudažė mokyklinėms lentoms skirtais dažais. Dabar žaismingos dinozaurų formos lentos ne tik puošia interjerą - vaikai gali ant jų piešti kreida. Interjerą suasmenina berniuko vardas, didelėmis raidėmis parašytas ant lovos užtvarėlės.

Baltos spalvos kuriamą sterilumo įspūdį šeimininkų miegamajame išblaško šiltesnis koloritas. Norėdama šioje erdvėje sukurti intymesnę ir jaukesnę atmosferą, architektė pritaikė rusvų tonų paletę. Tokiomis spalvomis dekoruota siena, prie kurios galvūgaliu priglausta dvigulė lova su dideliu, minkštu audiniu aptrauktu kreminės spalvos galvūgaliu. Tiesa, kad kambarys neatrodytų nuobodus, siena buvo išdažyta skirtingais įvairių rusvų atspalvių keturkampiais, sukuriančiais dinamikos įspūdį. Didelės spintos durys, kaip ir visame interjere, pagamintos iš baltai nudažytų fasadų. Neradusi tinkamų rankenėlių, architektė sumanė baltai nudažyti chromuotas įprastas rankenėles ir taip sukūrė vientisą, dėmesio neblaškančią plokštumą.

Vonios kambaryje, kaip ir šeimininkų miegamajame, taip pat vyrauja šiltų rusvų spalvų koloritas, jį paįvairina keraminės plytelės su gėlių raštais. Siekiant išlaikyti interjero vientisumą, vonios spintelėms, suprojektuotoms po stalviršiu, buvo pritaikytos durelės su tokiomis pačiomis rankenėlių angomis kaip ir prieškambaryje bei svetainėje.