Gerą namų aurą kuria knygos

Tuo įsitikinti labai paprasta – tiesiog iš gatvės šurmulio užeikite į knygyną. Gyvenimo ritmas iškarto sulėtėja, negirdėti garsiai kalbant, ausis pagauna tik vartomų knygų puslapių šlamesį, o akimis apžvelgę knygų lentynas suvokiate, kaip šioje patalpoje jauku ir šilta.

Kažkada knygų namuose turėjo tie, kuriems jos buvo vienaip ar kitaip reikalingos. Jomis puošti svetaines ar miegamuosius niekam nešaudavo į galvą. Knygas laikydavo specialios paskirties patalpose – namų bibliotekose ar darbo kabinetuose, kur jos ir buvo skaitomos. Kai išsilavinusių žmonių padaugėjo, knygų skaitymas tapo prasmingu laisvalaikiu. Tada dar namuose su asketiškais interjerais atsirado knygų lentynų – jos laikui bėgant tapo neblogomis namų bibliotekomis.

Dovanoti knygą kokia nors proga su užrašytais nuoširdžiais sveikinimo žodžiais buvo labai įprasta. Dar prieš dvidešimt metų dauguma gyvenome tipiniuose būstuose, apstatytuose įprastais baldais, apšviestuose tokiais pat įprastais lubų šviestuvais ir dekoruotuose vieninteliu ant sienos paveiksliuku – Gedimino pilimi iš gintaro gabaliukų ant nulakuotos medinės lentelės. Tačiau kambarys su knygų lentynomis atrodydavo kitaip, nes jos nepaprastai dekoratyvios.

Kita vertus, žmonių išsilavinimas, išugdytas skonis reikalavo ir estetiškesnio stilistinio apipavidalinimo. Kažkada buvęs funkcionalus knygos dizaino minimalizmas, tais laikais atitikęs kuklias mažų butų erdves, sutapo ir su intelektualų deklaruojama „kilmingo nepritekliaus“ estetika – svarbiausia juk dvasinis pasaulis, o ne materialus. Būtent baldų, knygų ir apskritai beveik visų kitų prekių deficito laikais buvo sugalvoti genialūs būdai knygoms laikyti: savadarbės lentynos iš paprastų lentų, stelažai, sukrauti iš parduotuvių kiemuose išmestų medinių taros dėžių, lentynų atramos, sudėtos iš pačių knygų. Savadarbių baldų grubią faktūrą ar net ryškius nelygumus užgoždavo knygos – dekoratyviausias interjero akcentas.

Knygų lentynos šaltam kambariui visada suteikia jaukumo, standartiniam interjerui – individualumo atspalvį ir kuklios elegancijos, pabrėžia šeimininkų polinkį į nematerialius dalykus. Anksčiau susirūpinusių pirkėjų minia lakstydavo paskui vieną knygą, o dabar paskui potencialų skaitytoją bėga tuntas rėkiančių knygų: „Pirk mane!“ Jūsų teisė rinktis, tačiau kalbant apie knygų dekoratyviąją paskirtį, lentynos, net jeigu sukomplektuotos iš vienadienės „makulatūros“, jūsų interjerui tikrai nepakenks.

Namų bibliotekos dydis – ne svarbiausias dalykas, bet, aišku, daug ką atskleidžiantis. Lentyna, spinta, siena, kambarys, visas butas... Tai gali daug ką pasakyti apie šeimininkus. Ir, be abejonės, nuomonę lemia ne kiekybė, o pasirinkimas to, kas sudėta į knygų lentynas. Gera knyga – tai dviejų kokybių vienybė – turinio ir meninio apipavidalinimo. Kitaip kalbant, prasmė ir meno kūrinys. Todėl neretai mes pasiliekame knygas dėl apipavidalinimo, iliustracijų, originalaus dizaino. Tiesiog džiaugiamės gražiu daiktu – kokybiškai atspausdintu ir estetiškai įrištu poligrafijos produktu. Taip, mums patinka turėti knygų, išstatyti, kad matytų kiti, apsupti jomis save kaip kažkokiu daiktiniu įrodymu savo intelektualios potencijos.

Tačiau mes kalbame apie dekoratyviąją knygų pusę, todėl reikėtų priminti ir tokį pavyzdį – viename Amerikos dienraštyje buvo parodyti 65 būdai, kaip papuošti savo namus 1965 metais išleistomis knygomis. Straipsnio komentaruose taip pat pateiktas įdomus faktas: vienoje iš televizijų laidų „Pasidaryk pats“ dizaineris nuo nulio sukuria puikią namų biblioteką – su medinėmis knygų lentynomis, odiniais foteliais ir t. t. Knygų, tiesiog kaip dekoratyvinių elementų, jis urmu nusiperka paskelbus kažkokią akciją neturėdamas nė menkiausio ketinimo kada nors susipažinti su jų turiniu. Galima ir taip. Svarbiausia, kad tarp tų knygų būtų jauku ir gera gyventi.