Formas ir spalvas lemia kraštovaizdis (1) 

Statant namą itin svarbu atsižvelgti į kraštovaizdžio ypatumus, o kuriant interjerą - derinti jį prie aplinkos. Architektės Eglė Prunskienė ir Aušra Šibilskytė projektuodamos gyvenamąjį namą Vilniaus priemiestyje, didelį dėmesį skyrė sklype augančioms pušims, atsižvelgdamos į medžius modeliavo pastato formas, o interjere derino natūralias spalvas ir gamtinį koloritą.

Tekstas - Kristinos Pečiukonienės.

Projekto autorės - architektės Eglė Prunkskienė ir Aušra Šibilskytė.

Pastaruoju metu nemažai vilniečių aktyvų ir triukšmingą miesto gyvenimą iškeičia į ramią užmiesčio aplinką greta sostinės žaliuojančiuose pušynuose. Vilniuje gyvenanti šeima taip pat neatsispyrė pagundai įsikurti gamtos prieglobstyje ir, pasikonsultavusi su architekte Egle Prunskiene, sklypą naujam namui statyti išsirinko bendrijos teritorijoje greta gražaus pušyno.

Architektėms teko nelengva užduotis - išsaugoti sklype kuo daugiau natūraliai čia augančių medžių ir suprojektuoti erdvų, jaukų, patogų gyventi šeimos namą. Atsižvelgiant į tai buvo koreguojamas ir namo planas. Kaip pasakojo Eglė Prunskienė, kieme augančios pušys lėmė ir namo formas: pastatas yra ne įprasto kvadrato ar stačiakampio formos, bet su išsikišimais ir nišomis, siekiant išsaugoti medžius. Tai, pasak architektės, išėjo į naudą ir kalbant apie interjerą - vidaus erdvės išdėstytos tarsi atskirose nišose, kiekviena zona turi aiškias savo ribas, tačiau nėra atskirtos sienomis. Siekiant paįvairinti architektūrinius namo sprendimus, antrajame aukšte suprojektuotos net trys terasėlės, kad kone iš kiekvieno kambario būtų galima išeiti į lauką ir namo gyventojai nuolat jaustų ryšį su gamta.

Maždaug 180 m² ploto namo projekto ypatumus lėmė ir sklypo padėtis - iš dviejų pusių jį juosia siaura gatvelė, o rytinėje pusėje atsiveria pušynas. Šeimininkų pageidavimu, į šią pusę buvo nukreipti didieji namo langai ir suprojektuota terasa, kurią architektės šiek tiek „išstūmė" į priekį, kad būtų galima mėgautis ir pietine ar vakarine saule.

Kraštovaizdžio ypatumai lėmė ir namo interjero sprendimus: su gatvele besiribojančios pirmojo aukšto sienos buvo suprojektuotos aklinos, tik ties kampais sumontuoti nedideli langai, kad į vidų patektų daugiau natūralios šviesos, o didieji valgomojo ir svetainės zonos langai nukreipti į terasą ir pušyną. Siekiant sukurti didesnės erdvės įspūdį nedidinant namo ploto, visos pirmojo aukšto funkcinės zonos neatskirtos viena nuo kitos, o tik atitvertos nedidelėmis pertvaromis: prieškambarį nuo bendrojo kambario skiria sieninė spinta, iš svetainės pusės suformuojanti sienelę. Virtuvės zoną nuo svetainės tarsi paslepia didelis akvariumas, o nuo valgomojo skiria modernus baro stalas. Ties dideliais langais, nišoje, suprojektuota valgomojo zona vizualiai išskirta ir lubų forma - pažemintose gipskartonio konstrukcijose sumontuotas natūralaus raudonmedžio intarpas. Atskiros pirmojo aukšto funkcinės zonos išskiriamos ir skirtinga grindų danga - prieškambarį ir virtuvę architektės pasiūlė iškloti grublėto, nelygaus paviršiaus natūralaus skalūno plytelėmis. Jos atsparios drėgmei ir mechaniniam poveikiui, tačiau, kaip tikino namų šeimininkai, gana lengvai prižiūrimos. Svetainės zonai buvo parinktas natūralus raudonmedis. Iš šio medžio pagaminta ir daugiau interjero elementų - langai, kai kurie baldai, valgomojo lubų intarpas.

Projektuodamos pirmojo aukšto interjerą, architektės stengėsi jį derinti prie namą supančios aplinkos, todėl rinkosi natūralias, gamtines apdailos medžiagas, ramių, žemės spalvų koloritą. Ilgąją svetainės sieną, prie kurios sumontuotas baltas, modernių formų židinys, jos dekoravo natūralia grublėta skalūno danga, kaip ir prieškambario bei virtuvės grindis - taip susiejo skirtingas zonas į bendrą visumą. Prie matinės, grublėtos akmens faktūros buvo priderintas blizgus, poliruotas granitas, sukuriantis netikėtą faktūrų kontrastą, tačiau organiškai įsiliejantis į interjerą. Virtuvės darbastaliai ir baro stalviršis pagaminti iš granito faktūrą imituojančio koriano, todėl vizualiai dera prie interjero ir tarsi pratęsia natūralumo idėją. Siekiant ją išryškinti, buvo priderinti ir augalinių motyvų raštai - valgomojo kėdės ir patogus krėslas prie židinio aptraukti rusvo kolorito, stilizuotais gėlių žiedais puoštu gobelenu. Prie jo spalviškai dera ir patogus minkštasis svetainės kampas, aptrauktas pastelinio kreminio atspalvio natūralia oda. Jaukumo ir minkštumo pojūtį svetainėje sukuria rusvas pūkuotas kilimas.

Antrajame aukšte įrengtuose šeimos miegamuosiuose išryškėja daugiau spalvų ir ornamentų. Kaip tikina architektė Eglė Prunskienė, privačiuose kambariuose itin atsiskleidžia gyventojų charakteriai, todėl čia varijuoja skirtingos, kiekvieno gyventojo būdą ir pomėgius atspindinčios spalvos. Šeimininkų miegamajame, išsiskiriančiame neįprasta architektūra - suapvalinta siena, vyrauja ramus vandens ir turkio spalvų koloritas. Prie tapetais dekoruotos sienos harmoningai priderintas ir tos pačios kaip tapetai „Sanderson" kolekcijos užuolaidų audinys iš salono „Retroforma". Mažosios šeimininkų dukters kambaryje sukurta linksma vaikiška atmosfera, pripildyta ryškių spalvų ir žaismingų detalių. Tokią nuotaiką ypač pabrėžia spalvotomis juostomis nudažyta siena, prie kurios pastatyta aukšta lova su žaidimų slėptuve apačioje.

Kitos, paauglės dukters kambarys, santūresnis, tačiau ne mažiau spalvingas. Mergina savo kambariui dekoruoti išsirinko ryškios rusvai žalsvos spalvos tapetus su stilizuotais augalų motyvais. Atsižvelgiant į šiuos tapetus buvo parinkti ir tokio pat atspalvio sienų dažai. Langus dengiančias romanetes architektės taip pat išrinko „Retroformos" salone, derindamos prie tos pačios „Sanderson" tapetų kolekcijos. Ryškaus kolorito aplinkoje itin išryškėja modernaus dizaino, balti baldai, pabrėžiantys lengvą, šiuolaikišką šios erdvės stilių.