Fanera: neribotos galimybės (2) 

Nors fanera atsirado daugiau nei prieš pusantro šimto metų, pastaruoju metu juntamas jos atgimimas. Dizaineriai šį medienos pakaitalą atrado iš naujo - fanera atvirai rodoma interjeruose kaip originali apdailos medžiaga, o naudojant jos lankstumo savybes kuriami neįtikėtinų formų baldai.

Gimtadienis - XIX amžiuje

Medžiaga, panaši į šiuolaikinę fanerą, atsirado jau seniai: pavyzdžiui, Egipte, senovės Graikijoje ir Romoje plokštes, sudarytas iš plonų lentelių, naudodavo vidaus apdailos darbams atlikti. O XVI a. prancūzai susiprotėjo gaminti baldus iš itin vertingos medienos lentelių. Kadangi tokie baldai būdavo kur kas pigesni už pagamintus iš masyvo, šios medžiagos paklausa labai išaugo. Taip atsirado nauja medienos apdirbimo technologija.

Tačiau tikruoju faneros gimtadieniu laikomi 1850-ieji metai - tada išrasta klijuotos faneros technologija. Nors buvo palyginti netobula, vis dėlto labai paplito kaip nebrangi, tačiau patikima statybinė medžiaga. Vystantis chemijos pramonei, tobulėjo ir klijuotos faneros technologijos: buvo išrasti nauji klijavimo būdai, gerėjo kokybė, atsirado naujų faneros rūšių. Šis medienos pakaitalas imtas plačiai naudoti daugelyje sričių - kaip statybinė, vidaus ir lauko apdailos medžiaga, taip pat baldams, muzikos instrumentams ir net žaislams gaminti.

Faneros rūšys

Šiuolaikinėmis technologijomis faneros gamybą galima kur kas labiau išplėtoti. Ji gaminama iš plonų medžio lukšto plokščių. Naudojama įvairių rūšių mediena: beržo, liepos, drebulės, alksnio, pušies, eglės, buko. Kiekvienos medienos fanera turi skirtingas patvarumo ir išvaizdos savybes. Mažiausiai trys (o neretai ir daugiau) lukšto sluoksniai klijuojami impregnuotais klijais skirtinga kryptimi ir stipriai suspaudžiami specialiu presu. Suklijavus kelis sluoksnius susidaro faktūriška briauna, dėl kurios fanera tapo itin mėgstama dizainerių.

Šios medžiagos pritaikymo galimybes dar labiau padidina jos plokštumų apdaila. Viena ar abi faneros plokštės pusės gali būti laminuotos, padengtos emaliu, drožtiniu lukštu, tekstūriniu popieriumi, o tarp sluoksnių galima įterpti plastiko ar aliuminio intarpų - jie sukurs dar įdomesnę ir originalesnę briaunos faktūrą.

Lengva, lanksti, nebrangi ir kokybiška

Faneros populiarumą lėmė ne tik jos estetiška ir originali išvaizda, bet ir kitos savybės. Viena pagrindinių - nedidelė kaina, jei lygintume su medžio masyvu. Išvaizda ir sudėtis artima natūraliai medienai, ji šilta ir jauki, labiau vertinama ir kur kas kokybiškesnė už medžio drožlių plokštes, dažnai naudojamas gaminant baldus. Tinkamai impregnuota fanera atspari drėgmei, neskeldėja, yra gana tvirta, todėl galima pritaikyti net ir drėgnų patalpų - vonios kambario ar virtuvės - apdailai bei baldams, juolab kad fanera gana lengva, su ja nesunku dirbti, nereikia apdailinti faktūriškų, gražiai atrodančių briaunų.

Dar viena svarbi faneros populiarumo priežastis - lankstumas. Šiuolaikiniai dizaineriai itin vertina tokią savybę - kuria įmantrių pavidalų baldus, išryškindami šios medžiagos estetiką, šiltą medžio paviršių ir originalias formas.

Nuotraukos - "Corbis" ir žurnalo archyvų