Erdvus, šviesus namas su protingai panaudotomis erdvėmis (13) 

Vilniečių dizainerės Eglės ir pardavimo vadovo Lino šeimos namas akį traukia neįprasta apdaila - lauko sienos apkaltos maumedžių skiedromis, vadinamaisiais gontais. Šeimininkė džiaugiasi, kad medis natūraliai keičia spalvą, ir priduria, jog vienintelis tokios apdailos trūkumas - prie sienos verčiau nesiglausti, nes gali įsivaryti rakštį.

Eglė pasakoja, kad skiedrų idėją pasiūlė architektė Jurgita Liubartaitė. Jos suprojektuotas namas yra nukirstos trapecijos formos - tokios pat kaip sklypas.

„Mudviejų su architekte požiūriai sutapo, o vyras pasikliovė moterišku duetu, tad į projektavimą nesikišo. Namą kūrėme nesiblaškydamos, gal todėl ir rezultatas geras", - džiaugiasi bendradarbiavimu interjero dizainere dirbanti moteris.

Šeimininkė tvirtai žinojo, kokio namo nori: „Norėjosi erdvaus, patogaus, ergonomiško, kuriame nebūtų nepanaudotų kampų." Jis turėjo būti šviesus, su daug langų, kad būtų galima pasidžiaugti gamta. Išpuoselėtame sodų bendrijos vienuolikos arų sklype įsikūrę sutuoktiniai sako, kad gyvendami sostinėje jaučiasi taip, lyg nuolat atostogautų kaime.

Tėvams ir vaikams

Dideliame kieme ne tik žaliuoja pieva, veši gėlynas, čia įrengta ir smėlio dėžė bei žaidimų namelis dukroms: aštuonerių metų Lugnei ir dvejų Lukai. Beje, yra ir vidinis kiemelis - į jį patenkama iš tėvų miegamojo. Ten žydi didžiuliai rododendrai, svyrančios dekoratyvinės slyvos. Eglė planuoja šiame kiemelyje įsirengti maudynėms skirtą kubilą.

Pirmasis aukštas, kaip ir planuota, skirtas tėvams, antrasis - vaikams. Pirmajame yra svetainė su virtuvės zona, dar du kambariai, dušo patalpa, antrajame - du kambariai ir vonia.

„Vaikai greitai auga, tėvų kompanijos jiems reikia trumpai, todėl nusprendėme atskirti zonas: mergaitės norės turėti savo erdvę, į kurią galės pasikviesti draugių, o ir mums norisi tam tikro privatumo", - aiškina Eglė.

Kol kas dvimetė Luka dar miega pirmajame aukšte, kambaryje šalia tėvų miegamojo. Kai užaugs, šią patalpą įvairius dekoro elementus, paveikslus ir papuošalus kurianti moteris planuoja paversti savo darbo kabinetu. O būsimajame Lukos kambaryje dabar gali pernakvoti šeimos draugai ar giminės. Tądien, kai svečiavomės, skiedrų name buvo apsistoję iš Palangos pasisvečiuoti atvažiavę šeimininkės tėveliai.

Balta ramina

Eglė neslepia, kad senelius gąsdina dekoratyvūs, bet gana statūs laiptai be turėklų iš pirmojo į antrąjį aukštą, tačiau mergaitės prie laiptų yra įpratusios ir lipa atsargiai.

Interjerą pašnekovė sako kūrusi pasikliaudama savo nuomone ir nuojauta. Tarkim, neklausė atkalbinėjusiųjų, kad baltai dažyti sienas yra nepraktiška. „Ir labai džiaugiuosi - baltos nevargina, jas paprasta valyti. Ryškių spalvų prisižiūriu ir darbe, o namai man - erdvė, kur gali medituoti, kur kyla gerų minčių", - aiškina moteris. Baltą spalvą interjere papildo ir kiti ramūs, natūralūs gamtos tonai.

Nepasitvirtino ir nuogąstavimai, kad ant specialia alyva nuteptų uosio bei ąžuolo grindų išryškės įvairios dėmės. „Atvirkščiai, viskas tarsi užsimaskuoja, o juk ir vaikai triratuku po kambarį pavažinėja, ir mūsų šuo labradoro retriveris Bordo „futbolą" pažaidžia", - giria grindis Eglė.

O kaip šeimininkei pavyksta išlaikyti švarią svetainės sofą (ant jos susėdusi šeima žiūri televizorių, o kartais ir užkandžiauja)? Atsakymas paprastas: šviesūs sofos ir kėdžių apmušalai yra nuimami ir dažnai skalbiami.

Svetainėje įrenginėdama židinį, Eglė neklausė patarimo ugniakurą uždengti stiklu.

„Norėjau atviros ugnies, kad sėdėdami prie židinio jaustume karštį, panašiai kaip kaime prie laužo", - sako ir dėl šio savo sprendimo nesigailinti šeimininkė.

Tiesa, židinys išėjo ne visai toks, kokio norėta: meistras įdėjo per siaurą dūmtraukį, todėl dalį ugniakuro teko uždengti pilko granito akmeniu.

Šalia židinio stovi rūtos šakelėmis dekoruotas supamasis krėslas: šis dizainerės Neringos Dervinytės kūrinys eksponuotas ne vienoje parodoje. Jis - ne tik įdomus, bet ir labai patogus.

Tuščia ir švaru

Virtuvės šeimininkė sakė norėjusi švarios, modernios ir „tuščios, su kuo mažiau nišų, lentynėlių, vietų kauptis dulkėms", todėl visi prietaisai ir įrankiai paslėpti spintelėse. Stalviršis ir kriauklė pagaminti iš koriano - lengvai valomos akmens masės. Šios medžiagos privalumas dar ir tas, kad atsiradusius įtrūkimus ir duobutes galima nesunkiai užtaisyti. Sienos dalis, kuri labiausiai apsitaško, kai gaminamas valgis, išklota medį imituojančiomis keraminėmis plytelėmis.

Savo galva dizainerė pasikliovė ir įrenginėdama miegamąjį, iš kurio galima išeiti į vidinį kiemelį. Šiame kambaryje yra į grindis įleista vonia. Būgštavimai, esą dėl to labai apgaruos miegamojo langai, taip pat nepasitvirtino.

„Mums - patogu. Tiesa, ši vonia skirta ne praustis kasdien, o kai norisi atsipalaiduoti ir pailsėti", - aiškina pašnekovė.

Aplink vonią - šildomos plytelių grindys, ant jų - medinės grotelės. Šią vietą labai mėgsta kita šeimos augintinė - priklydėlė katė Morka. Beje, tokį vardą ji gavo ne dėl spalvos, o todėl, kad turi stačią, į morką panašią uodegą.

Veidrodžiai su paslaptimi

Šie namai šviesūs ir neatrodo apkrauti, tačiau šeimininkė sako, kad, pamačiusi gražų daiktą, negali atsispirti jo nenusipirkusi.

„Perku daiktus, kurie kelia geras emocijas, ir jie namuose atranda savo vietą", - pasakoja moteris. Taip svetainėje vienas priešais kitą „apsigyveno" du apvalūs veidrodžiai masyviais rėmais. „Abu labai patiko, negalėjau išsirinkti", - juokiasi Eglė. Žvelgiant į kurį nors iš jų, kitame galima pamatyti veidrodinį tunelį. „Tai mūsų Alisos veidrodžių karalystė", - sako moteris.

O štai svetainę puošiantį komplektą - tris aukštas vazas ir dekoratyvinį pano - iš Milane vykusios parodos parsivežė Eglės vyras Linas. Vazos atrodo, tarsi būtų keraminės, tačiau iš tikrųjų yra medinės. Svetainėje savo vietą radęs didelis briedžio ragas - iš Eglės tėčio kolekcijos. Jis ne tik puošia interjerą, bet ir atstoja vazą obuoliams sudėti.

Dukters Lugnės kambaryje - labai daug mamos kūrinių, pačios Eglės žodžiais, rankdarbių: įvairių figūrėlių, paveikslėlių iš druskos masės ir vadinamosios batono tešlos. Iš šios, pasak menininkės, galima nulipdyti dirbinių su labai smulkiomis detalėmis, reikia tik kruopštumo, įgūdžių ir laiko. Tokių gudrybių Eglė išmoko Italijoje. Dukros kambaryje galima pamatyti ir sieninės tapybos (taip dizainerė dekoruoja užsakovų interjerus) pavyzdžių.