Dėl vaikų miesto centrą iškeitė į ramų pakraštį (12)

Vilniečiams Aidui ir Aušrai Launikoniams užteko penkių minučių, kad nuspręstų pirkti kotedžą sostinės Santariškių rajone. Tuo, ką padarė prieš šešerius metus, džiaugiasi iki šiol: būstas gana erdvus, patogiai suplanuotas, šalia – nuosavas sodelis su šiltnamiu, veja ir rožynu, draugiški kaimynai.

Anksčiau šeima gyveno Užupyje, tad sprendimas keltis į miesto pakraštį, Aido žodžiais, jiems prilygo „kelionei į visišką žemės galą“. Ieškoti naujo būsto vertė būtinybė: pačių rankomis sutvarkytas senas istorinis medinukas, pramintas „kiškių nameliu“, tada tris atžalas auginusiai šeimai tapo per ankštas. Pašnekovas neslepia, kad savotiškai vargino ir vaikams nesaugi aplinka – stipriųjų gėrimų mėgėjai taikydavosi nugvelbti viską, kas neužrakinta.

Erdvės ne per daug

Į naują būstą persikėlusią šeimą papildė ketvirtoji atžala. Launikonių šeima įsikūrusi kraštiniame kotedžų kvartalo name. Ir nors šalia – miesto gatvė, aptvertame sodelyje visai nesigirdi triukšmo.

Šeimininkai pasakoja, kad jiems iš karto patiko kotedžo vidaus patalpų išdėstymas, todėl sienų negriovė, nekeitė ir apdailos, tik sienas perdažė. Dviejuose gyvenamuosiuose aukštuose (plotas – apie 170 kv. m) yra šeši kambariai: viršuje – keturi miegamieji, apačioje – svetainė, kabinetas ir virtuvė. Cokoliniame aukšte keramiko specialybę Vilniaus dailės akademijoje įgijęs šeimininkas turi erdvias porceliano ir medžio darbų dirbtuves. Jų privalumas – pro langus sklindanti natūrali šviesa.

Erdvią svetainę apšviečia buto šeimininko Aido sukurtas sietynas. Ant kairės sienos – dailininko Prano Gailiaus darbai

„Šis namas – kaip tik mums: čia daug užkaborių, talpios dirbtuvės, nuosavas kiemas. Vietos tikrai nėra per daug, juk tokiai šeimai reikia ploto: ir pažaisti, ir vienam pabūti, ir paliežuvauti, ir su draugais pavakaroti“, – vardija Aušra.

Vasaros vaišės verandoje šalia virtuvės

Kiekvienas – kitoks

Du sūnus ir dvi dukras auginantys tėvai pasakoja, kad po vienu stogu tenka sutilpti labai skirtingoms asmenybėms. Vyriausioji – septyniolikmetė gimnazistė Elena –gabi dailei, muzikai (jos kambaryje stovi molbertas ir pianinas) ir kalboms. Baigusi dailės mokyklą, ji norėtų studijuoti mozaiką Italijoje, todėl jau išmoko kalbėti itališkai. Gimnazistas vienuolikametis Liudvikas yra labai kruopštus „tiksliukas“. Anksčiau svajojo dirbti dizaineriu „Lego“ fabrike, o dabar trokšta kurti kompiuterių programas. Rudenį pradinę ir muzikos mokyklas pradėsiantis lankyti šešiametis Benediktas yra ramaus būdo, šeimos botanikas, o dvejus perkopusi Elžbieta – jo priešingybė: smarki ir triukšminga, visiems vadovauja. „Mūsų gaisrininkų vadė“, – meiliai pašiepia namiškiai.

Aušra ir Aidas su dvimete Elžbieta

Nors kiekvienam šeimos nariui galėtų tekti po atskirą kambarį, kol kas atskirai įsikūrę tik vyresnieji. Benedikto kambarys – su perspektyva: jame yra dabar nenaudojamos antresolės. Ateityje čia bus galima įrengti miegamąsias vietas arba žaidimų erdvę, bendrauti su draugais. Mažoji Elzytė dar miega kartu su tėvais jų miegamajame.

Piešti mėgstančios septyniolikmetės dukros Elenos valdos

Namas šildomas dujomis. Žiemą čia, pasak šeimininkų, nebūna per šalta ir vaikščioti su megztiniais netenka, o vasarą – ne per karšta.

„Štai dabar lauke tvanku, o viduje, nors neturime ventiliatorių, pats tas“, – aiškina rimtuolis Liudvikas.

Lova iš garažo

Aidas ir Aušra daugiausia rinkosi senus, antikvarinius baldus. Ne vieną jų nagingas šeimininkas pats ir restauravo. „Mums patinka ne vienkartiniai, o istoriją turintys daiktai“, – sako šeimininkai.

Daili miegamojo lova sudurstyta iš gabaliukų

Seną ąžuolinę miegamojo lovą – ši yra didelė namų puošmena – pora gavo dovanų. Šeimininkai užsimena, kad su šiuo baldu susijusi prieš daug metų nutikusi žavi slaptos meilės istorija, tačiau jis ankstesniems Palangoje gyvenantiems šeimininkams tapo nebereikalingas. Pasak Aido, veikiausiai dėl didumo, juk poilsiautojams nuomojamuose kambariuose paprastai stengiamasi įrengti kuo daugiau miegamųjų vietų. Aidui teko baldą ilgai lopyti ir durstyti, kol atkūrė jo grožį.

Svetainėje stovintį senovinį latvišką bufetą (jį taip pat restauravo Aidas) šeimininkai aptiko Kaune. „Labiausiai mus sužavėjo išgaubti stiklai“, – rodo Aušra.

Svetainės puošmena – bufetas gaubtais stiklais

Svetainės sienas puošia originialia technika sukurti reljefiniai grafikos darbai, jų autorius – vienas kūrybingiausių išeivijos dailininkų Pranas Gailius. Su 1928-aisiais Lietuvoje gimusiu, o per Antrąjį pasaulinį karą į Vakarus pasitraukusiu menininku vilniečiai susipažino taip pat keliaudami po Prancūziją.

Vonios veidrodyje atsispindi kaklaraiščių lentyna

Šeimininkai pasakoja, kad anksčiau planavo į savo namus apskritai neįsileisti modernių baldų, tačiau taisyklei nusižengė. Kotedže stovi originali lentyna gaubtais šonais su daugybe mažų stačiakampių skyrelių. Tėvų vonioje – toks baldas, kokį galima pamatyti drabužių parduotuvėse: ten sudėti vyriški kaklaraiščiai. Elenos kambaryje stovinčioje lentynoje su didesniais skyriais anksčiau laikyti vyriški marškiniai, o dabar – natos ir knygos.

Židinio atbraila – mieliems prisiminimams susidėti

Muzikinės dėžutės, kokliai, šviestuvai

Tarp šeimos relikvijų yra Aido dėdės – kaimo muzikanto ir smuikų meistro – pagamintas grifas. Vyras išsaugojo ir paties studijų metais pasigamintą instrumentą: iš seno eglinio Bernardinų vienuolyno balkio išdrožtas kankles, nudažytas suodžių dažais. Svetainėje ant židinio atbrailos šeimininkai laiko bičiulio dovaną – veikiausiai tarpukariu pagamintą prisukamą laikrodį, kuris groja Lietuvos himną. Ši dovana – tarsi užuomina į vieną Aido kūrybos etapą, kai jis iš porceliano kūrė muzikines dėžutes su karalaitės ant žirnio ir kitų pasakų personažų figūrėlėmis.

Muzikinė balto porceliano dėžutė

Kitą įdomų ir sunkų, kelerius metus trukusį kūrybinį darbą atspindi dirbtuvėse saugoma chemijos laboratorija. Aidas su kolegomis atstatinėjo Žemutinės pilies Valdovų rūmų krosnis. Specialistui teko iššūkis atkurti senovinių koklių glazūras, todėl reikėjo atlikti jų cheminę analizę.

Dabar keramikos darbai, prisipažįsta pašnekovas, atidėti į šalį. Daugiausia laiko Aidas skiria savo verslui – šviestuvų salonui „LA forma“ (pavadinimo pirmasis žodelis – šeimininko inicialus).

„Seniai norėjau kurti verslą, kuriam galėčiau panaudoti savo patirtį ir sumanymus“, – sako pašnekovas. Pasak jo, „LA forma“ išsiskiria tuo, kad čia klientas pirmiausia sutinkamas ne kaip pirkėjas, o kaip žmogus, kuriam reikia patarimų, interjero idėjų. Salone rengiamos ir fotografijų, studentų darbų, kitos parodos.

Nors Aidas ir jam talkinanti Aušra visa galva panirę į darbus, svečių savo namuose, ypač vasarą, sulaukia dažnai. Tada svetainėje, verandoje ar kieme jie su bičiuliais rengia teminius vakarėlius, tarkim, degustuoja retų rūšių alų.

Baseinėlyje gyvena japoniniai karpiai ir...varlės