Bromeliniai: ir vazone, ir ant medžių  

Vieni bromelinių šeimos gėles augina dėl dailių lapų, kiti - dėl dekoratyvių žiedų. Pražydinti šiuos augalus reikia žinių, kantrybės ir priežiūros, tačiau vargas atsipirks dvigubai - gėlių žiedai įspūdingi, be to, pražydusiomis, kaip ir lapinėmis, rūpintis labai lengva. Be to, nemažai bromelinių yra epifitai - gali augti tiesiog ant... medžių šakų. O kai lauke šilta, šios gėlės puikiai papuoš balkonus ar terasas, gerai jausis ir išneštos į darželį ar sodą.

Bromelinių šeima

Šie augalai savaimę paplitę Amerikoje ir Vakarų Afrikoje. Auga labai įvairiomis sąlygomis: atogrąžų miškuose, savanose, pusdykumėse, pelkėtose vietovėse, lygumose, kalnuose ant žemės. Dauguma bromelinių augalų mėgsta drėgnus miškus - tai vadinamieji epifitai. Jie šaknimis tik prisitvirtina, o maisto medžiagas iš lietaus ir rasos lašelių pasiima per lapus. Žinoma, yra ir žemėje augančių bromelinių augalų - jų šaknys stiprios, o stori lapai per sausras kaupia vandens atsargas.

Bromelinių yra įvairių rūšių - jų šviesos, šilumos ir drėgmės poreikiai labai skirtingi. Lapų forma ir spalva taip pat nevienoda - jie išsidėstę skrotele, iš kurios išauga ilgas žiedynkotis su žiedynu. Pirmą kartą gėlė pražysta tik po kelerių metų, bet žydi net keletą mėnesių. Nužydėjusi nuvysta, tačiau išleidžia atžalas - jomis galima dauginti. Paprastai visą žiedyno grožį sudaro pažiedės - tikrieji žiedai maži ir trumpalaikiai. Beje, kai kurių bromelinių šeimos augalų žiedai gali išaugti net iki kelių metrų aukščio.

Kaip auginti ir prižiūrėti

Visi bromeliniai augalai mėgta gryną orą, tačiau reikėtų saugoti nuo skersvėjų. Mėgsta purią, vandeniui laidžią žemę, turi būti itin geras drenažas, nes šių augalų šaknų sistema gan menka, tad perlaistyti jokiu būdu negalima. Pavasarį ir vasarą reikia nuolat tręšti silpnu organinių ir mineralinių trąšų tirpalu.

Bromeliniai auginami krepšiuose, įvairiuose induose, gėliapuodžiuose. Epifitus tinka auginti ant šakų. Persodinti reikia maždaug kas porą metų.

Atkreipkite dėmesį, kad kambaryje nebūtų labai sausa - tada lapai užsiries, gali netgi nuvysti.

• Temperatūra. Kad augalai pražystų, jiems reikia aukštos temperatūros - daugiau kaip 24 °C. tačiau jeigu gėlė jau pražydusi, jai užteks ir vidutinės temperatūros (kaip ir lapiniams) - ne mažiau kaip 10 °C.
• Šviesa. Dauguma bromelinių šeimos augalų mėgsta stiprią šviesą, tačiau nepakenčia tiesioginių saulės spindulių.
• Vanduo. Žemė turėtų būti nuolat drėgna, bet jokiu būdu nepermirkusi, augalo skrotelė - pilna vandens. Kas mėnesį ar du jį reikėtų pakeisti. Kietą vandenį patartina sumaišyti su lietaus vandeniu - bus minkštesnis. Jei augalas turi skrotelę, laistant vandenį būtina pilti į jos vidurį, o ne ant žemės vazone. Vasarą apipurkškite bromelinių augalų lapus. Kadangi paprastai tręšiama per lapus, kartais apipurkškite skystomis trąšomis.
• Dauginimas. Šie augalai dauginami atžalomis, išaugančiomis iš pamato gėlei nužydėjus. Tereikia atskirti kelių mėnesių atžalą su šaknimis ir negiliai pasodinti š daiginti skirtą žemę. Kol prigis, būtina laikyti šiltai.

Bromeliniai augalai - virtuvėje ir vonioje

Jie puikiai jaučiasi ir virtuvėje ar vonioje, kur dauguma kitų gėlių praktiškai neišgyvena. Jeigu auginate vonioje, kur daug drėgmės, žiūrėkite, kad padėkliuke nebūtų užsistovėjusio vandens - kai tik atsiras, išpilkite į skrotelės vidurį.

Namuose dažniausiai auginami bromeliniai augalai:

Echmėjos (Aechmea) - tipiškos bromelinių šeimos atstovės. Lapai stambūs, odiški, lenkti, pilkai žalios spalvos. Namuose dažniausiai auginamos dryžuotosios echmėjos (Aechmea fasciata). Jos nereiklios, labai puošnios. Deja, žydi tik kartą. Rausvas žiedas pasirodo vasaros viduryje ir laikosi net iki žiemos pradžios.

Bilbergijos (Bilbergia) auginamos labai seniai, tai yra žinomiausia rūšis ir, galima sakyti, pati nereikliausia iš bromelinių šeimos. Jaunus augalus lengva pražydinti. B. windii didesnė, pilkai žaliais lapais. Žiemą pakenčia žemesnę temperatūrą - nuo 2 °C šilumos iki 3 °C šalčio. Svyrančioji bilbergija (Bilbergia nutans) - atsparus kambarinis augalas. Gali ilgai išbūti nelaistyta, dažnai žydi, peržydėjus skrotelė nenunyksta. Yra ir margalapių šios rūšies gėlių.

Orinės tilandsijos (Tillandsia). Ant lapų turi specialius drėgmę sugeriančius žvynelius. Žvyneliai siurbia vandenį iš drėgno oro, o maisto medžiagas - iš ore sklandančių dulkių. Itin populiari rūšis - kedeninė tilandsija (Tillandsia usneoides). Ji auga šiltesnėse Amerikos srityse - tiesiog kabo nuo medžių. Namuose šie augalai gali būti klijuojami prie koralų, kriauklių - žemės jiems nereikia. Pažiedės gali keisti spalvą, ilgai išlieka ryškios, bet žiedai laikosi vos kelias dienas.

Kriptantus (Cryptanthus) geriausia auginti stikliniame inde. Beje, gali augti ir žemėje, ir ant šakų. Šie augalai būna labai įvairūs: vienspalviais arba dryžuotais įvairaus dydžio lapais. Dauguma rūšių kriptantų kilę iš sausų miškų, todėl yra ištvermingi, pakelia sausą orą. Jų krotelės plokštesnės nei kitų bromelinių augalų. Žiedai nedideli, ne itin dekoratyvūs. Kriptantai žydi gausiai, kasmet, o nužydėję nenunyksta. Bene puošniausias - Cryptanthus bromelioides tricolor.

Fryzijos (Vriesea). Šių gėlių lapai ir žiedai labai dekoratyvūs. Populiariausia - Vriesea splendens, galinti užaugti iki 0,5 m aukščio. Jos žiedynas raudonas, panašus į kalaviją. Lapai - su skersinėmis rudomis juostomis. Hibridinių fryzijų lapai gali būti žali, žiedynai - įvairių spalvų. Tai epifitai. Nužydėję sunyksta, gan sunkiai leidžia atžalas.

Ananasai (Ananas). Dauguma jų subrendę išaugina rausvus žiedynus ir pražysta mažais, kvapniais, bet nevalgomais vaisiais, jei augalas buvo šiltoje ir drėgnoje patalpoje. Gan populiarus margalapis - Ananas comosus var. aureovariegatus. Jiems reikia daug vietos, auga tik erdviame vazone. Gali pražysti, užmegzti vaisių ir namuose. Motininis augalas nunyksta, nors atžalas išaugina.

Guzmanijos (Guzmania) paprastai auginamos dėl puošnių žiedynų. Gali augti ir vazonėlyje, ir kaip epifitas. Dažniausiai parduodamos įvairių veislių gėlės - skiriasi jų dydis ir žiedyno spalva. Itin populiari Guzmania lingulata - turi maždaug 45 cm skersmens žalių lapų skrotelę, iš kurios vidurio stiebiasi ryškiai raudonos ir oranžinės pažiedės. Žiedai ne itin įspūdingi. Įspūdingai atrodo Guzmania zahnii - didžiuliais, maždaug 60 cm ilgio lapais.

Neoregelijos (Neoregelia carolinae) - spalvingi augalai. Gan populiaraus porūšio Neoregelia carolinae tricolor parausta skrotelės vidurys, o Neoregelia spectabilis - lapų galiukai, kai gėlė žydi. Neoregelijų lapai žvilgūs, apie 30 cm ilgio. Šios gėlės gali būti auginamos kaip epifitai.

Nidularijai (Nidularium) auginami rečiau. Visos šios genties rūšys - epifitai. Yra augalų dryžuotais lapais. Visų rūšių nidularijų žiedynai - ryškūs. Nidularum innocentii - reta kambarinė gėlė. Skrotelės vidurio lapai labai trumpi, jie parausta augalui žydint.

Parengė Marija Gutauskaitė