Marijampolėje, nuosavų namų kvartale šalia Šešupės, įsikūrusio architekto Gintauto Vieversio ir jo žmonos Astos namas aplinkiniams iki šiol kelia įvairiausių minčių: nuo gatvės pusės šis statinys atrodo tarsi ilga betoninė siena, niekuo neprimenanti įprasto gyvenamojo namo. Tačiau visai kitoks vaizdas atsiveria iš vidinio kiemo, greta kurio teka upė. Architektas pasakojo, kad projektuodamas savo šeimos namą atsižvelgė į gamtinę situaciją, išnaudojo sklypo reljefo ypatumus ir stengėsi derinti namo architektūrą prie kitų gatvelės namų. Maždaug 17 a sklypas nuo gatvės upės link krinta šlaitu žemyn apie penkis šešis metrus, tad Gintui iš karto gimė projekto idėja - iš gatvės pusės namas turėjo atrodyti lyg kuklus betono apdailos vienaukštis, sieną primenantis ilgas pastatas, derantis prie aplinkinių neaukštų gatvelės namų, o iš kitos, atsuktos į upę, - tarsi aukšta stiklinė siena, tad namo šeimininkai gali gyventi gamtos apsuptyje. Šis namas - tarsi brūkšnys, skiriantis miestą ir gamtą, riba tarp triukšmo ir tylos...
Pagrindinę interjero idėją - būti kuo arčiau gamtos, tarsi įtraukti ją į vidų, atspindi ir namo architektūra: jame yra tik viena išorinė aklina, beveik be langų siena - ją galima matyti žvelgiant į namą iš gatvės pusės. Visos kitos sienos - stiklinės. Norėdamas išvengti nereikalingų detalių ir kuo labiau priartinti interjerą prie gamtos, Gintas suprojektavo ne didelius langus, bet architektūriškai sudėtingą stiklo sienų konstrukciją. Interjerą Gintas su Asta taip pat kūrė laikydamiesi pagrindinės minties - nenusisukti nuo gamtos: visos zonos nukreiptos į stiklo sieną, už kurios atsiveria upės vaizdas. Palei sieną su nedideliais į gatvę išeinančiais langeliais šeimininkai suprojektavo virtuvę, kurios pagrindinis elementas - maždaug 6 m ilgio „sala". Jos forma pakartoja pastato kontūrus. „Salos" stalviršis pagamintas iš vientisos akmens masės - koriano, o po juo suprojektuotose spintelėse sudėta viskas, kas reikalinga virtuvės zonoje, todėl išvengta įprastų virtuvės atributų - pakabinamųjų spintelių, be to, išlaikomas vientisos erdvės įspūdis. O svarbiausia - net ruošiant maistą galima žvelgti į gamtą...
Atviroje bendrojoje erdvėje Gintas su Asta stengėsi naudoti kuo mažiau dirbtinių apdailos medžiagų. Interjerui dekoruoti jie rinkosi tik tikras ir grynas - natūralų medį, stiklą, betoną. Gipso kartonas buvo panaudotas minimaliai - tik ten, kur būtina dėl akustikos, kad atviroje didelėje erdvėje su stiklo ir betono sienomis neskambėtų aidas. Gipso kartono konstrukcijos padėjo jo išvengti, nes gerai sugeria garsą. Nesunku pastebėti, kad interjere šeimininkai pritaikė tokias pačias apdailos medžiagas kaip ir eksterjere - virtuvės siena dekoruota tokiomis pačiomis plytelėmis, kaip ir eksterjere. Visoje bendrojoje erdvėje, išskyrus virtuvės zoną, paliktos netinkuotos betono lubos, sienai, prie kurios sumontuotas modernus metalinis židinys, suformuoti panaudota betoninė perdangos plokštė. Industriniam minimalizmo stiliui būdingos apdailos medžiagos, neutralus koloritas architektui padėjo sukurti norimą įspūdį - pagrindiniu interjero elementu tapo ryškus vaizdas už stiklo sienos, tarsi įsiliejantis į namo vidų ir jį pripildantis spalvų bei gyvybingumo.
Interjerui apstatyti šeimininkai rinkosi atitinkančius jo stilių baldus. Minimalistinis, lakoniškas, taisyklingų geometrinių formų baldų dizainas, neutralios, akies nerėžiančios spalvos, lygūs, blizgūs paviršiai, horizontali jų kompozicija neužgožia erdvės, harmoningai susilieja su aplinka, padeda kurti lengvumo ir skaidrumo įspūdį interjere ir neužgožia pagrindinio akcento - vaizdo pro langą. Tiesa, norėdami paįvairinti spalvinę gamą ir sukurti savotišką, dėmesį prikaustančią intrigą, vyraujančiame pilkšvame ir šaltais lygių paviršių bei metalo atspalviais žibančiame kolorite šeimininkai išryškino keletą spalvingesnių akcentų - prie baro stalo, suformuoto ilgosios virtuvės „salos" gale, šalia įėjimo į terasą, pritaikė ryškiai oranžines kėdes su minkštomis, oda aptrauktomis sėdimosiomis dalimis. Beje, tarp trijų oranžinių kėdžių žaismingai, tarsi atsitiktinai įmaišyta ir viena juoda. Neutralią valgomojo zoną išryškina ne tik ant sienos pakabintas didelis ryškaus raudono kolorito dainininko Ričardo Vaino tapybos darbas, bet ir virš stalo nuleistas puošnus šviestuvas, žibantis Svarovskio kristalais - paįvairinti ir vizualiai sušildyti minimalistinį interjerą buvo Astos idėja.
Neįprasta, tačiau norint patekti į privačiąją šeimos zoną, kurioje įrengti miegamieji, laiptais reikia ne pakilti į antrąjį aukštą, tačiau nusileisti žemyn: antrasis aukštas šiame name suprojektuotas po pirmuoju, cokolyje, nes pastatas tarsi įleistas į šlaitą. Bendrojoje pirmojo aukšto erdvėje laiptai, vedantys į šeimos miegamuosius, suprojektuoti palei galinę sieną prieškambario zonoje. Jais lipant pro nedidelius langelius galima pastebėti šeimininkų automobilius - atvirumo aplinkai idėja šiame pastate pritaikyta net projektuojant garažą. Nusileidus laiptais, apatiniame aukšte patenkama į ilgą koridorių, nusidriekusį išilgai aklinos, jau po žeme esančios sienos. Kitoje jo pusėje kone vienodas atstumais išrikiuotos ketverios durys, vedančios į trijų jau beveik suaugusių Ginto ir Astos dukterų kambarius bei šeimininkų miegamąjį. Koridorius baigiasi durimis į merginoms skirtą vonios kambarį. Kaip ir bendrojoje erdvėje, šeimos miegamieji taip pat suprojektuoti su didelėmis, į upę nukreiptomis stiklo sienomis. Be to, kiekviename yra padarytas atskiras išėjimas į lauke, vidiniame kieme, įrengtą medinę terasą.
Visų trijų merginų kambarių stilius panašus - architektas juose suprojektavo po patogią atskirą drabužinę, tačiau tapetus ir spalvas kiekviena dukra rinkosi pati. Dvi jaunėlės savo kambarius panoro dekoruoti ryškiais dryžuotais tapetais, išsirinko spalvingas, modernaus dizaino miegamąsias sofas su ratukais. Gintas ir Asta tikina: nors dukterų kambariai panašūs, tačiau žvilgtelėjus į interjerą nesunku nuspėti kiekvienos merginos pomėgius - juos išduoda detalės: kambaryje įkomponuota gitara, ant sienos sukabinti pačių nutapyti kūriniai ir pan. Vyriausios šeimininkų dukters kambarys suprojektuotas po laiptais, todėl iš kitų išsiskiria nestandartine erdve su nuolydžiu. Be to, šio kambario interjeras kitoks - santūrus, vienspalvis ir ramus. Jame vyrauja šviesus pastelinis koloritas, viena siena dekoruota reljefiniais pilko atspalvio tapetais, parinkti tik būtiniausi baldai - funkcionali miegamoji sofa ir rašomasis stalas, dėmesio neblaško dekoratyvios smulkmenos.
Pats paskutinis kambarys ilgojo koridoriaus gale - šeimininkų miegamasis, iš kurio galima patekti ir į vonios kambarį. Gintas ir Asta čia sukūrė šiek tiek šiltesnę, privatesnę atmosferą, tačiau išsaugojo kai kuriuos interjero elementus - neapdailinto betono lubų perdangas, neutralią, pastelinę spalvinę ganą, blizgius stiklo paviršius. Minimalistinis stilius vizualiai sušvelnintas jaukiu žalsvo blizgaus atspalvio lovos užtiesalu, paminkštintu, oda aptrauktu rėmu, grakščiais augalų motyvais dekoruotomis drabužinės sienomis. Skirtingai nei dukterų kambariuose, savo miegamajame šeimininkai drabužinę sukonstravo iš matinio stiklo, dekoruoto skaidriais ornamentais, - siekė išlaikyti visam interjerui būdingą atvirumo idėją ir neužtemdyti nedidelės šio kambario erdvės. Kita vertus, matinio ornamentuoto stiklo drabužinės sienos vakarais, joje uždegus šviesą, atlieka ir kitą - jaukaus, prigesinto apšvietimo - funkciją.
Projektuodami namą, šeimininkai daug dėmesio skyrė savo privačiajai erdvei. Jų miegamasis suprojektuotas taip, kad į šalia įrengtą vonios kambarį būtų galima patekti tik iš jo. Beje, šioje patalpoje, kaip ir viso miegamųjų aukšto kambariuose, yra didelis, kone per visą sieną besitęsiantis langas ir durys, vedančios į lauke įrengtą terasą. Nors vonios kambaryje taip pat juntamas minimalizmui būdingas lakoniškumas, jį atsveria modernaus dizaino itin kokybiška santechnikos įranga, deranti prie interjero stiliaus ir koncepcijos. Šiam kambariui dekoruoti šeimininkai pasirinko šviesų, beveik baltą su šiltu atspalviu koloritą - kaip ir kitose namo erdvėse, čia taip pat turėjo išryškėti už lango atsiverianti spalvota ir gyvybinga gamtos panorama. Kita vertus, baltas koloritas asocijuojasi su švara ir tvarka - būtent tokią aplinką ir stengėsi sukurti šeimininkai.
