Viename jaukiausių sostinės rajonų, Užupyje, su šeima neseniai įsikūrusi jauna architektė Justina Žibudienė, pasakodama apie savo namų interjero kūrimo procesą, tikino, kad iš pat pradžių nebuvo minties kaip savotišką dekoro elementą naudoti teksto ar raidžių motyvą - jis išsirutuliojo tarsi savaime. Viskas prasidėjo įprastai - nuo logiško ir funkcionalaus erdvių skirstymo.
Justės šeima šį maždaug 90 m² ploto butą nusižiūrėjo dar tada, kai namas buvo statomas, todėl galėjo iš anksto, atsižvelgdama į savo poreikius, suprojektuoti vidines pertvaras. Šio buto langai - į šiaurę ir pietus, tad natūralu, kad bendrajai erdvei, kurioje įrengta virtuvė, valgomasis ir svetainė, atiteko šviesioji - pietinė - pusė. Priešingoje buto dalyje suprojektuotas šeimininkų miegamasis ir vaikų kambarys. Norėdama šiek tiek atskirti bendrąją erdvę nuo prieškambario, tačiau aklinai jos neuždengti, Justė pastatė nedidelę sienelę, kurioje iš koridoriaus pusės buvo sumontuota spinta. Šią spintą-sienelę architektė nudažė juodais matiniais mokyklinėms lentoms skirtais dažais ir yra patenkinta tokiu praktišku sprendimu: iš svetainės pusės prie sienelės buvo pastatytas valgomojo stalas, prie kurio susėdusi šeima mėgsta žaisti įvairius stalo žaidimus, o rezultatus rašo kreida tiesiog ant sienos. Kitoje sienelės pusėje - numatomų aplankyti renginių sąrašas ar įvairūs priminimai. Be to, anot Justės, tai puiki vieta dvejų metukų dukrytei lavinti savo kūrybinius įgūdžius tiesiog ant sienos...
Per visą ilgąją bendrojo kambario sieną, nuo pat prieškambario iki lango, sumontuota vientisa spintelių ir lentynų konstrukcija, skylanti į dvi funkcines zonas - darbo vietą šalia prieškambario ir virtuvę. Nuo svetainės šią zoną architektė atskyrė baru, kurio vidinę dalį iš virtuvės pusės paslėpė paaukštintomis sienelėmis, kad iš poilsio zonos nebūtų matyti ant jo sudėliotų virtuvės rakandų. Iš virtuvės pusės prie baro pastatytos kelios stilingos baro kėdės ir patogi spintelė ant ratukų įvairiems reikmenims susidėti. Baro konstrukcijos formas pakartoja lubose sumontuotas masyvus šviestuvas, kurio skleidžiama šviesa tolygiai krinta ant baro paviršiaus. Šis šviestuvas vizualiai dar labiau pabrėžia atskiras funkcines zonas, tačiau neskaido erdvės ir jos neužgožia.
Virtuvės baldų konstrukciją, kaip ir daugelį kitų baldų, architektė suprojektavo pati. Norėdama, kad ši zona būtų ne tik estetiška, bet ir funkcionali, ji rinkosi aukštas pakabinamąsias spinteles iki pat lubų su lygiomis, vientisomis, baltai nudažytomis durelėmis, apatinėse spintelėse sukonstravo didelius ir talpius stalčius. Išskirtinumo virtuvės baldų konstrukcijai suteikia karkasas - Justė pageidavo, kad jis būtų pagamintas iš storų plokščių. Joms apdailinti architektė parinko medžio faneruotę, kad ši detalė išsiskirtų baltų fasadų fone.
Iš svetainės pusės prie baro su paaukštinta sienele prišlieta baltu gobelenu aptraukta moderni, taisyklingų linijų sofa, nuo kurios prasideda poilsio zona. Justė sąmoningai ją nukreipė ne į televizorių, o į lakoniškų formų, minimalistinį, iš sienos išsikišusį židinį. Televizoriui šiuose namuose skirta kuklesnė vieta - greta židinio, ant žalio kolorito spintelės, virš kurios sieną puošia panašios spalvinės gamos šeimininkės tapytas paveikslas su padrikų raidžių motyvu. Tačiau šie rašmenys poilsio zonoje - ne vieninteliai. Viena svetainės sienos plokštuma dėmesį patraukia dėl apskritų skylučių dekoro. Geriau įsižiūrėjus galima suprasti, kad tai - Brailio raštas, tačiau kas juo užrašyta, šeimininkė neišdavė. Ji pasakojo, kad pagaminti jos sumanytą plokštę nebuvo taip paprasta: pirmiausia MDF plokštėje teko kruopščiai sužymėti kiekvienos skylutės vietą, paskui jas tiksliai išgręžti, o tada visą plokštumą ir skylutes nudažyti. Beje, anot Justės, reikėjo itin kruopštaus meistrų darbo.
Nemėgstanti kurti estetikos dėl estetikos architektė pasakojo, kad ši Brailio raštu išrašyta siena turi ir savo funkciją - kita pusė nudažyta žalia spalva, o už jos esančiame tarpelyje sumontuotos dienos šviesos lempos, todėl vakarais skylėta siena virsta blyškią žalsvą šviesą skleidžiančiu šviestuvu, kurį uždegus malonu žiūrėti televizorių ar tiesiog leisti vakarą jaukioje prieblandoje.
Architektė pasakojo, kad miegamajame ji jaučiasi jaukiausiai. Kaip ir visame interjere, čia vyrauja baltas koloritas - šia spalva nudažytos kambario sienos, parinkti lakoniški, minimalistinio dizaino baldai. Jų nedaug, tik patys reikalingiausi: sieninė spinta su matinio stiklo durimis, lakoniška komoda su stalčiais, plati dvigulė lova su aukštu galvūgaliu, prie kurio prišlietos ir naktinės spintelės. Virš lovos iš dviejų pusių nuo lubų nuleisti stilingi balti šviestuvai, o sienos plokštumą puošia ant keraminių plytelių atspausta šeimininkų nuotraukų kompozicija, kurioje išryškėja dvi lentelės su užrašytais tekstais - Justės ir jos vyro santuokos įžadais.
Šiame kambaryje itin ryškus raidžių motyvas. Pirmiausia į akis krinta plačios dvigulės lovos lovatiesė, dekoruota ant audinio atspaustu ranka rašytu tekstu. Šį apklotą Justina sugalvojo padaryti panaudojusi jųdviejų su vyru vienas kitam ranka rašytų laiškų fragmentus. Tiesa, tokia idėja atsiėjo nepigiai - teko ilgai ieškoti, kas kokybiškai atspaustų tekstą, vėliau - iš aprašyto audinio suformuoti lovatiesę, ją pasiūti, tačiau rezultatu šeimininkai labai patenkinti: tikrų laiškų nuotrupos ant miegamojo lovos tarsi užmezga emocinį ryšį su namais, suasmenina ir įprasmina juos, kuria romantikos ir privatumo pojūtį.
Šį įspūdį dar labiau sustiprina ant komodos priešais lovą pastatytas didžiulis akvariumas, kurį miegamajame architektė įkomponavo vyro prašymu. Šis interjero elementas ne tik įspūdingai atrodo, padeda atsipalaiduoti, nusiraminti, bet ir atstoja blankią, jaukią šviesą skleidžiantį šviestuvą, kuris ypač praverčia rytais, kai vienas iš šeimininkų keliasi anksčiau ir nenori prižadinti antrosios pusės. Panašią funkciją atlieka ir sieninėje spintoje su matinio stiklo durimis įmontuotas apšvietimas, juolab kad miegamajame ant lubų nėra šviestuvų.
Erdvus vonios kambarys įrengtas koridoriaus, vizualiai skiriančio patalpą į dvi dalis - viešąją ir privačiąją, gale. Norėdama sukurti patogų ir funkcionalų vonios kambarį, architektė jame suprojektavo visą reikalingą santechnikos įrangą: palei vieną sieną įkomponuota vonia, greta jos - unitazas ir praustuvė. Prie kitos sienos liko vietos gana didelei dušo kabinai, už kurios, greta durų, dar tilpo skalbyklė. Virš jos Justė sumontavo patogias, iki pat lubų besitęsiančias lentynas rankšluosčiams ir kitiems vonios reikmenims susidėti.
Sumontavus unitazą su potinkinio vandens bako sistema, teko sukonstruoti lentyną. Ją architektė suprojektavo kaip nišą ir ištęsė per visą ilgąją vonios kambario sieną, todėl šią lentyną, kurioje sumontuoti halogeniniai šviestuvėliai, patogu naudoti įvairioms smulkmenoms susidėti ir maudantis vonioje, ir prausiantis duše ar atliekant higienos procedūras prie praustuvės. Ties praustuve virš lentynos pakabintas horizontalus veidrodžio ovalas, padedantis vizualiai praplėsti erdvę. Jį apšviečia sumontuoti du stilingi šviestuvai.
Kaip ir visuose namuose, vonios kambaryje vyrauja balta spalva - Justė išsirinko baltas keramines plyteles, kuriomis horizontaliai išklijavo visas sienų plokštumas. Šokoladinio atspalvio plytelėmis akcentuota tik niša su apšvietimu. Grindims dekoruoti architektė pasirinko švelnaus rusvo atspalvio keramines plyteles, tarp kurių įmaišė ir keletą su ženklų, kuriais žymimos kartoninės prekių pakuotės, atvaizdais. Todėl net ir vonios kambaryje atsirado raidžių motyvas - dušo kabinoje įklijuota plytelė su užrašu „Fragile".
Projektuodama dukters kambario interjerą, Justė panaudojo daugiau spalvų, nors pagrindinės plokštumos vis tiek liko švelnaus pastelinio kolorito - trys sienos nudažytos baltai, o viena akcentuota rusva spalva. Beje, ji prasitarė, kad dar nespėjo įgyvendinti visų idėjų - artimiausiu metu tuščią baltą sieną planuoja dekoruoti stilizuotu grafikos piešiniu, atitinkančiu vaiko kambario nuotaiką. Tačiau kol kas kambarį spalvų ir žaismingumo pripildo baldai. Tiesa, jų šiame kambaryje nedaug: architektė rinkosi tokius, kurie reikalingi dvejų metukų mergaitei - miegamąją sofą, vaikišką žaislinį staliuką su kėdutėmis, spintą, kuriai suteiktas ir žaidimų kambario statusas, bei didelį minkštą kilimą, ant kurio mergaitei patogu žaisti.
Kaip ir kitose erdvėse, vaiko kambaryje kartojamas rašmenų motyvas. Savo sukurtu tekstu apie laimę nešantį vorą Justė papuošė langą dengiančią romanetę, kambario gyventojų - dviejų mėgstamiausių dukters žaislų Skirmos ir Šiurpo - vardai išsiuvinėti ir ant dekoratyvinių pagalvėlių.
Didelėmis dekoratyviomis raidėmis Justė padailino ir savo suprojektuotą spintą, kurioje telpa ne tik dukters drabužėliai, bet ir palikta vietos ištraukiamoms žaislų dėžėms su ratukais bei jaukiai mažosios bibliotekėlei. Beje, raidės ant spintos durelių parašytos ne atsitiktinai - kiekviena jų reiškia skyriaus, kurį slepia durelės, paskirtį: „A" - antresolė, „S" - suknelės, „R" - rūbai, „B" - biblioteka... Prisiminusi, kaip būdavo smagu vaikystėje slėptis spintoje, tokį slaptą kampelį Justė sukūrė ir savo dukrai: viename skyriuje patiesė čiužinuką ir įrengė apšvietimą. Net užsidariusi dureles mergaitė čia jaučiasi saugiai ir jaukiai, nes gali matyti savo kambarį per rankenėlių skylutes, padarytas tokiu pačiu principu, kaip ir Brailio rašto siena svetainėje bei stumdomosios durys prieškambario spintoje.
Nuotraukų autorius - Augis Narmantas.
