Augalai ir šildymas  

Žiema - augalų ramybės metas, tačiau juos vis tiek reikia prižiūrėti. Gal net atidžiau nei kitu metu, nes dabar dienos itin trumpos, tamsios, be to, namuose įjungtas šildymas, tad neprižiūrimi augalai gali greitai sunykti.

Augalai ilsisi - priežiūros dar daugiau

Paradoksas? Tačiau taip yra. Žiemą augalams itin reikia rūpestingos priežiūros, nes dauguma kambarinių gėlių pas mus atkeliavo iš šiltųjų kraštų. Ten sąlygos augti būdavo kitokios - diena ir naktis trukdavo beveik tiek pat laiko, o pas mus šaltuoju metų laiku dienos šviesos augalai gauna labai trumpai. O kai dienos ilgumas nesiekia bent 10 valandų, didžioji dalis augalų nustoja augti ar tiesiog nunyksta.

Beje, kadangi augalai į mūsų šalį atkeliauja iš įvairių pasaulio kampelių, jų priežiūra negali būti vienoda: vieniems patinka žemesnė temperatūra, kitiems - aukštesnė ir pan.

Skirtingi augalai - skirtinga priežiūra

Kilusiems iš atogrąžų (fikusams, filodendrams) žiemą reikia kuo daugiau šviesos, juos kasdien būtina apipurkšti, o štai tiems, kurių gimtinė - paatogrąžių zona (aspidistroms, gebenėms), šviesa ne tokia svarbi, bet būtinas vėsesnis oras.

Atogrąžų augalams žiemą nuolat reikia apie 18-20 ^oC šilumos, paatogrąžių - 8-16 ^oC. Augalus, kurie žiemą mėgsta vėsesnę temperatūrą, statykite kuo arčiau lango (tik ne prie karšto radiatoriaus). Kai trūksta šviesos, aukšta temperatūra gali būti pražūtinga ir atogrąžų augalams. Jeigu neįmanoma jos sumažinti, augalus reikėtų papildomai apšviesti. Būtinai pažiūrėkite, ar žemė vazone ne šaltesnė nei kambario temperatūra, antraip atogrąžų augalai nesugebės siurbti vandens ir ims pūti. Kad apsaugotumėte šilumą mėgstančius augalus, vazonus įstatykite į didesnius indus su durpėmis ar samanomis - labiau sulaikys šilumą.

Drėkinti ir valyti orą - būtina

Kai namuose prasideda šildymo sezonas ir pasikeičia oro sąlygos, dauguma augalų į tai sureaguoja: gali džiūti lapai, pulti ligos, nukristi žiedpumpuriai ir t. t. Oro drėgnumas tada būna tik apie 40 proc. o augalams, kad jie normaliai augtų, reikia maždaug 70 proc.

Žinoma, geriausia orą drėkina ir išvalo specialūs drėkintuvai, tačiau jei tokio neturite, galite įsigyti specialių molinių indų - į juos pripilama vandens ir pakabinama ant radiatorių. Garindami vandenį drėkina patalpų orą. (Tokie indai paprastai parduodami prie gėlių vazonų, galima pasirinkti norimos spalvos, formos.)

Drėkinti orą galima ir kitaip. Vazonus su augalais įstatykite į indus ant akmenukų ar kriauklių. Juos užpilkite vandeniu - jis neturi siekti vazono dugno. Kai vanduo išgaruoja, jo pripilkite dar. Vanduo turėtų būti pastovėjęs, žiemą puikiai tiks ištirpintas sniegas. Taip įkurdintą augalą vis tiek būtina laistyti! Beje, jei augalus tokiu būdu statote ne į indą, o ant padėkliuko, juos sugrupuokite atsižvelgdami į rūšį - vienoje grupėje esančių augimo sąlygos turėtų būti daugmaž vienodos. Jei augalas didelis, jį statykite ant platesnio padėkliuko - garuodamas vanduo labiau drėkins orą.

Augalus periodiškai reikėtų apipurkšti, tačiau ne visi tai mėgsta. Nepurkškite begonijų, margenių, pelargonijų, našlaitinių sanpaulijų, siningijų, gloksinijų ir kt. Apskritai purkšti nevalia tų, kurių lapai švelnūs, apaugę plaukeliais, nelygaus paviršiaus - jie gali imti pūti.

Be to, patalpas būtina vėdinti. Nesvarbu, koks lauke oras, kasdien atidarykite langą ir kurį laiką pavėdinkite (tuo metu augalus nuimkite nuo palangių). Tik žiūrėkite, kad nebūtų skersvėjo - augalams tai nepatinka.

Oras bus gaivesnis, jei kambaryje netiesite kilimų, nekabinsite sunkių, iš storos medžiagos pasiūtų užuolaidų, dulkes valysite drėgnu skudurėliu.

Trūksta šviesos ir šilumos

Žiemą kambariniams augalams dažnai trūksta šviesos ir šilumos, taigi daugumą galima statyti ant palangių ar netoli lango - gaus stipresnės dienos šviesos. Tik į langą būtinai atsukite ta pačia puse, kaip ir stovėjo anksčiau, antraip gali nunykti. Tačiau labai dažnai neperstatinėkite - gėlės to nemėgsta. Jei augalas stovi tolokai nuo lango, retkarčiais perneškite į šviesesnę vietą ir palikite savaitei ar dviem. Labai lepius reikia papildomai apšviesti.

Pasirūpinkite, kad langai nebūtų kiauri. Tai ypač nepatinka ant palangės stovinčioms gėlėms.

Šaltuoju metu augalams ne į naudą ir temperatūros svyravimai. Naktys žymiai šaltesnės, tad, jei augalas stovi netoli lango, kur nėra radiatoriaus, pasirūpinkite juo labiau - po vazonu padėkite medinį padėkliuką, kad nesušaltų šaknys.

Laistyti - saikingai

Dažnai galvojama klaidingai: jei oras sausas, laistyti reikia daugiau. Ne visiems augalams to reikia. Laistykite tik tada, kai žemė išdžiūsta per kelis centimetrus. Jei perlaistysite, ims pūti šaknys. Apskritai, kai gėlės ilsisi, t. y. rudenį ir žiemą, jas reikėtų laistyti mažiau. O kai kurie augalai ramybės periodu vandens apskritai nereikalauja (pavyzdžiui, jei oras drėgnas, sukulentų apskritai nereikia laistyti).

Vandens perteklius gali pražudyti fikusus, palmes, dracenas, jukas, krotonus. Juos žiemą reikėtų laistyti perpus mažiau nei įprastai.

O štai viksvuoles, plačiai begonijų šeimai ir paparčiams priklausančius augalus reikėtų laistyti kaip įprasta. Nuo drėgmės pertekliaus juos reikia saugoti tik tada, kol dar neįjungtas šildymas ir kambariuose gana vėsu.

Nors dauguma augalų ištveria vandens trūkumą, kai kuriuos perdžiūvusi dirva gali pražudyti. Tai spygliuočiai, palmės, paparčiai.

Augalus geriausia laistyti ryte, vanduo turi būti porą laipsnių šiltesnis nei kambario temperatūros. Jei vanduo labai kietas, jį galima suminkštinti pelenais (1 l vandens - 3 g pelenų), actu (kibiras vandens - 2 šaukštai acto) arba citrinų rūgštimi (kibiras vandens - 1 g citrinų rūgšties).

Laistymo dažnumui įtakos turi ir vazonas. Jeigu jis plastikinis, drėgmę išlaikys ilgiau nei molinis, taigi ir laistyti reikės šiek tiek rečiau.

Kartais augalus, ypač kilusius iš atogrąžų, naudinga palaistyti gazuotu mineraliniu vandeniu. Taip pat tiks vanduo, kuriame virė bulvės (be druskos).

Švarūs lapai
Augalų neužtenka tik palaistyti ir apipurkšti, taip pat svarbu, kad jų lapai būtų švarūs, antraip jiems bus sunkiau kvėpuoti, sunkiau prasiskverbs šviesa, taigi prasčiau vyks fotosintezė, ir augalai ims nykti. Be to, jei augalas auga virtuvėje, ant lapų kaupiasi riebalų apnašos, ir jis negali į aplinką išskirti deguonies. Taigi augalus reikia nuplauti maždaug kartą per savaitę.

Kaip tai daryti? Yra keletas būdų.

● Jei augalo lapai stambūs, juos nuvalykite švelniu drėgnu skudurėliu. Taip prižiūrėti reikėtų stambialapius fikusus, difenbachijas.

● Aukštus augalus (palmes, kambarinius kiparisus) taip pat nedideliais lapeliais (paparčius, dygliuotąsias karpažoles) galima nuplauti po dušu, tik reikėtų polietilenine plėvele apdengti vazoną, kad neišsiplautų žemė ir nesumirktų šaknys. Tiesiog įstatykite vazoną į maišelį ir užriškite. Nuplaukite ir apatines lapų puses! Jei vanduo vandentiekio kietas, tiks virintas, atvėsintas vanduo - jį liekite iš laistytuvo.

● Jei augalų lapai švelnūs, apaugę plaukeliais, jokiu būdu jų nedrėkinkite. Dulkes nuvalykite minkštu šepetėliu arba nupūskite plaukų džiovintuvu. Taip prižiūrėkite našlaitines sanpaulijas, gloksinijas. Augalų žiedų taip pat nedrėkinkite!

Kaip tręšti žiemą?

Šaltuoju metų laiku kambarinių augalų tręšti nereikia, išskyrus tuo metu žydinčius (begonijas, azalijas, taurines raktažoles, rododendrus) ir tuo atveju, jei gauna daug šviesos - apie 12 valandų per parą. Tokiems augalams tinka ne tik įprastos pirktinės trąšos - juos galima palepinti ir natūraliomis, tarkim, kavos tirščiais. Juose esantis kalis augalą daro atsparesnį. Taip pat žydinčius augalus retkarčiais tinka palaistyti vandeniu, kuriame keletą dienų mirko kiaušinių lukštai, arba aspirino tirpalu (1 l vandens - 1 tabletė).

Ką mums nori pasakyti augalai?

●Jei ant augalo lapų atsiranda puveningų dėmelių, vadinasi, jis nemėgsta drėgmės, tad lapus valykite sausu šepetėliu (pavyzdžiui, karališkosios begonijos). Tačiau jei dėmės arba taškeliai sausi ir rudi, augalui trūksta vandens.

● Jei lapų galiukai ar krašteliai paruduoja, priežasčių gali būti labai daug: galbūt augalui oras per sausas, pernelyg daug ar per mažai drėgmės, gali būti per daug šviesos, per vėsi temperatūra ir pan.

● Kai augalo lapai susisuka ir nukrinta, greičiausiai jam per šalta arba per drėgna.

● Jei pagelsta ir nukrinta apatiniai lapai - nieko baisaus, tačiau jei daugiau, augalui per drėgna dirva arba perpūtė skersvėjis. Kai žemė perdžiūvusi, požymiai gali būti panašūs - lapai nuvysta, suglemba.

● Jei augalas lėtai auga, žiemą nevertėtų labai nerimauti - vis dėlto tai jų ramybės periodas. Tačiau dar viena priežastis gali būti per ankštas vazonas.

● Kai pūva lapai ir stiebas, greičiausiai augalą perlaistėte.

Atspariausieji šildymo sezonu

Jei kambaryje šilta, oras labai sausas, tokias sąlygas ištvers augalai, kuriuos pati gamta yra apsaugojusi. Tai - sukulentai: storlapiai (Crassula), agavos (Agave), gasterijos (Gasteria), jukos (Yucca), Morgano šilokai (Sedum morganianum), sansevjeros (Sansevieria) ir t. t. Jų netgi nereikia purkšti, laistyti taip pat patartina retai - maždaug kartą per mėnesį. Šiems augalams kuo puikiausiai tinka kambario temperatūra, dar geriau - apie 18-20 °C. Sukulentams priskiriami ir kaktusai, tačiau žiemą jiems reikia dar žemesnės temperatūros - mažiau nei 10 °C. Šildomame kambaryje gerai augs tik epifitiniai kaktusai: lapeniai (Epiphyllum), plokšteniai (Schlumbergera).

Yra ir ne sukulentų, kurie puikiai ištveria sausą kambarių orą šildymo sezonu. Tai našlaitinės sanpaulijos (Saintpaulia ionantha), aspidistros (Aspidistra), kai kurie bromelijinių šeimai priklausantys augalai: echmėjos (Aechmea), ananasai (Ananas) ir t. t.