Atnaujintuose namuose - skandinaviškas braižas (11) 

Daugiau nei prieš dešimtmetį statyti individualūs gyvenamieji namai šiandien jau nebeatitinka modernaus ir patogaus gyvenimo standartų. Maži langai, į nedidelius kambarėlius suskirstyta ir nepatogiai suplanuota erdvė - visa tai reikia kardinaliai pertvarkyti. Maždaug prieš metus savo šeimos namą sumanė renovuoti ir marijampolietė architektė Laima Tumynienė. Deja, ilgai pasidžiaugti atnaujintais namais nebuvo lemta - praėjusią vasarą ji su vyru tragiškai žuvo kalnuose. Tačiau žmonės išeina, o jų darbai lieka...

Į buvusios kolegės šeimos namą žurnalo kūrybinę grupę palydėjo ir apie rekonstrukciją pasakojo Marijampolėje gyvenantis architektas, studijos „Laimos ir Ginto projektai" vadovas, Gintautas Vieversys. Maždaug 200 m² ploto dviejų aukštų namas daugiau nei prieš dešimtmetį pastatytas viename jaukiausių Marijampolės rajonų - greta Šešupės įsikūrusiame gyvenamųjų namų rajone. Jo vidinis kiemas ir pagrindiniai kambariai nukreipti į gražaus parko ir pro jį tekančios Šešupės pusę. Tačiau iki namo rekonstrukcijos gamtos vaizdus buvo galima stebėti tik pro nedidelius langus. Atnaujinant namą pirmiausia buvo pakeistas jo fasadas - pirmajame aukšte, kur įrengtas bendrasis kambarys, padidinti langai: po rekonstrukcijos jie tapo didelėmis vitrinomis, besitęsiančiomis per visą sieną. Dabar pro langus galima ne tik stebėti paupio parko gamtos vaizdus, bet ir juos atidarius išeiti į terasą. Kita vertus, pro padidintus langus į bendrąjį kambarį patenka daugiau natūralios dienos šviesos, o sukurti atvirą ir šviesią erdvę buvo vienas pagrindinių rekonstrukcijos uždavinių.

Ypač daug dėmesio ir pastangų buvo skiriama virtuvei, suprojektuotai greta įėjimo į namą. Po rekonstrukcijos ji tapo šviesi ir atvira, spindinti balta spalva ir išsiskirianti funkcionalumu. Nuo prieškambario pusės ją slepia pertvara su matiniu stiklu. Iš virtuvės pusės sumontuota viryklė, o iš prieškambario - keletas spintelių įvairiems daiktams susidėti. Matinis stiklas, uždengiantis viryklę, padeda išsaugoti erdvės lengvumą ir skaidrumą, tačiau slepia darbo zoną. Šios konstrukcijos gale, nukreiptoje į svetainę, įmontuotas lakoniškas, beveik nepastebimas židinys. Pačiame virtuvės zonos viduryje įkomponuota baltos spalvos „sala" - vienoje jos pusėje įrengta plautuvė, o kita atstoja patogų barą, prie kurio, prisėdus ant medinių paaukštintų taburečių, patogu pavalgyti ar tiesiog pabendrauti.

Didelę pirmojo aukšto erdvę tarsi skelia perpus tarp langų palei sieną horizontalia linija įkomponuotas valgomasis. Stilingas, skandinaviško stiliaus valgomojo stalas, prie kurio priderintos ornamentuotu audiniu aptrauktos baltos kėdės ir minkštas suoliukas, - vienas ryškiausių ir labiausiai į akis krintančių šio kambario akcentų, atskleidžiančių pagrindinę interjero mintį: skandinaviškam stiliui būdingą šviesos, švaros ir šilumos įspūdį. Jį padeda kurti ne tik skandinaviški valgomojo baldai, bet ir interjere vyraujanti balta spalva, derinama su natūralaus ąžuolo grindlentėmis, kuriomis išklotos pirmojo aukšto grindys, lakoniškomis, negausiomis, bet stilingomis detalėmis.

Šviesiame fone itin išsiskiriantis juodais stilizuotais floristiniais ornamentais puoštas sėdimųjų valgomojo baldų gobelenas - tarsi asociacija į sąlytį su gamta, kuria galima gėrėtis pro padidintus namo langus. Šią mintį atkartoja ir langus puošiančios pastelinio atspalvio užuolaidos, dekoruotos neryškiu, santūriu augalų motyvu.

Skandinaviškam stiliui būdingas braižas juntamas ir svetainės zonoje. Vyraujanti balta spalva, medžio apdaila, negausios, tačiau stilingos ir funkcionalios interjero detalės padeda kurti šviesią, šiltą ir jaukią erdvę. Pagrindinis šios zonos atributas - balta oda aptrauktas patogus minkštasis kampas, įkomponuotas tiesiai priešais didžiuosius langus, kad būtų galima stebėti atsiveriantį vaizdą. Aplink jį - ir kiti aksesuarai: vietoj bendrojo apšvietimo pasirinktas funkcionalus „Artemide" toršeras, kurio šviesos sklidimo kryptį galima nesunkiai reguliuoti. Spalvinę gamą paįvairina ir interjere juntamą natūralumo bei gamtos temą pratęsia kambariniai augalai kitoje poilsio zonos pusėje. Jie sustatyti į lakoniško dizaino itin patogius padėklus su ratukais, tad gėles nesunku perstumti į kitą vietą.

Už svetainės zonos suprojektuotą darbo kambarį nuo bendrojo architektė sumanė atskirti ne įprastomis durimis, bet stumdomąja plokšte, dekoruota medžio faktūra, - ji padeda išsaugoti erdvės vientisumą ir paįvairina baltą sienų koloritą.

Rekonstruojant buvo pakeisti ir laiptai, vedantys į antrąjį aukštą. Atvira, į bendrojo kambario erdvę įsiliejanti laiptų konstrukcija, - ne tik architektūrinis elementas, bet ir atskiras, dekoratyvus interjero akcentas. Nuo prieškambario į viršų kylančios atskiros medinės laiptų pakopos atrodo tarsi prilipusios prie sienos, todėl padeda išlaikyti lengvumo, šviesumo įspūdį. Siena, palei kurią suprojektuoti laiptai, dekoruota nelygia faktūra ir nudažyta pilkais blizgiais dažais. Į šviesų interjerą įsiliejantis pilkas atspalvis ne tik padeda išryškinti lengvą, tarsi ore sklandančią laiptų konstrukciją kaip atskirą funkcinę pirmojo aukšto zoną, bet ir pabrėžia šio elemento dekoratyvumą bei dinamiką.

Antrajame namo aukšte įrengti miegamieji, darbo ir vonios kambariai. Remontuojant namą buvo apgalvota apie atskirą darbo zoną, kuri atstotų ir poilsio kambarį. Kaip ir visame interjere, čia vyrauja santūrus skandinaviškas stilius, šviesus koloritas, medžio apdailos ir dekoro detalės, kuriančios šilumos ir jaukumo atmosferą. Kambaryje svarbus interjero elementas - medinėmis žaliuzėmis uždengtas langas. Jis šioje patalpoje vaidina kone pagrindinį vaidmenį ir atlieka ne tik tiesioginę funkciją, bet ir atstoja darbo stalą, prie kurio dirbant galima gėrėtis gamtos ir tekančios upės vaizdais. Palangė specialiai sukonstruota platesnė nei įprasta, kad būtų plokštuma, ant kurios patogu pasidėti kompiuterį ar dokumentus. Kadangi palangės plokštuma pakelta aukščiau nei standartinis darbo stalas, vietoj įprastos kėdės čia pastatyta reguliuojamoji baro kėdė. Darbo zoną, kaip ir visą kambarį, apšviečia ant lubų pakabintas „Artemide" šviestuvas, kurio skleidžiamą šviesos srautą galima nukreipti į reikiamą vietą.

Antrojo aukšto vonios kambarys - itin erdvus ir šviesus. Sienų ir grindų plokštumos jame išklijuotos šviesaus rusvo atspalvio keraminėmis plytelėmis - jos padeda vizualiai sušildyti nemažą erdvę, kurioje suprojektuoti visi būtini atributai: patogi masažinė vonia, praustuvė, dušinė ir unitazas. Vietoj įprastos dušo kabinos čia sumontuota dušinė su trapu, be padėklo, kad būtų kuo mažiau skaidoma vonios erdvė ir išsaugotas patalpos vientisumas. Ši zona atskirta matinio stiklo sienele, padedančia išsaugoti interjero lengvumo ir skaidrumo įspūdį. Jį sustiprina ir virš praustuvės pakabintas lakoniško dizaino, taisyklingų linijų veidrodis, nusitęsiantis iki pat lubų ir vizualiai padidinantis vonios kambario erdvę, kurios santūraus interjero vientisumo ir išbaigtumo netrikdo jokie papildomi dekoro elementai.