Atliekų rūšiavimas  

Kodėl reikia rūšiuoti

Kaip teigia specialistai, Lietuvoje kasmet susikaupia apie 4 milijonai tonų atliekų, iš kurių nemaža dalis - namų ūkio atliekos. Nerūšiuojamos jos atsiduria sąvartynuose, kur tūno ilgus metus. Paskaičiuota, kad, popierius suyra maždaug per dvejus metus, plastikas - geriausiu atveju per 80 metų, bet gali ir kur kas ilgiau, net iki 200. Negana to, kad taip teršiama gamta, kyla pavojus žmonių sveikatai, bet dar ir netenkama žaliavos, kuri galėtų būti perdirbta. Antrines žaliavas (popierių, stiklą, plastiką ir metalą) svarbu pradėti rūšiuoti ten, kur jos susidaro, t. y. namuose, o tada išskirstyti į atitinkamus konteinerius prie daugiabučių.

Rūšiuoti - nesunku

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad rūšiuoti antrines žaliavas - papildomas ir gan nelengvas darbas. Tačiau taip atrodo iš pirmo žvilgsnio, tereikia įprasti. Be to, galima nusipirkti stilingų ir labai patogių šiukšliadėžių - yra dviejų ir daugiau skyrių, pintų, plastikinių, sulankstomų. Maišai šiukšlėms irgi gaminami kelių spalvų, tad nesukdami galvos į žalią mesime stiklą, į geltoną - plastiką ir metalą, o į mėlyną - popierių. Dar reikėtų turėti atskirą šiukšliadėžę kitoms, bendrosioms atliekoms. Į jas meskite traškučių pakuotes, foliją, įvairias skardines, medinę tarą, medžiagų skiauteles ir pan.

Kaip rūšiuoti

Ant produktų pakuočių dažniausiai būna ženkliukas, nurodantis, į kokį konteinerį mesti atliekas. Atrodo, paprasta. Tačiau dažnai suabejojame: ar nuplėšti stiklainio etiketę, ar atsukti plastikinio butelio kamštelį ir pan. Tačiau užtenka įsidėmėti, kas tiksliai priskiriama kiekvienai kategorijai, arba namuose matomoje vietoje pasikabinti lapelį su sąrašu, kad prireikus galėtumėte pasitikslinti.

■ Į popieriui skirtus konteinerius galima mesti kartoną, laikraščius, žurnalus, skrajutes, vokus, rašomąjį popierių, knygas be kietų viršelių (gali būti su sąvaržėlėmis).

Negalima mesti: vaškuoto, tepaluoto, riebaluoto popieriaus ir kartono, panaudotų popierinių nosinių, servetėlių, popierinių rankšluosčių, pergamentinio, kalkinio, laminuoto popieriaus, panaudotų tapetų.

■ Į stiklui skirtus konteinerius galima mesti butelius, stiklainius ir kitus stiklinius indus, jų duženas.

Negalima mesti: porceliano, keramikos ir krištolo gaminių, jų duženų, veidrodžių, elektros lempučių, ampulių, medicininių indų, langų ir automobilių langų stiklo.

! Stikliniai indai turi būti tušti, etiketes galima nulupti, bet nebūtina.

■ Į plastikui skirtus konteinerius galima mesti plastikinius butelius, pakuotes, lovelius, vienkartinius indus, plastikinius maišelius ir plėvelę, taip pat ir metalo atliekas.

Negalima mesti: pakuočių nuo įvairių cheminių medžiagų, nuo aliejaus, margarino, žuvų, traškučių, plastikinių medicinos priemonių, žaislų su elektroniniais įrengimais, vaizdo kasečių, diskelių, dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, automobilių ir buitinių prietaisų plastikinių dalių.

! Nuo plastikinių butelių nusukite kamštelius - tarą bus paprasčiau supresuoti. Butelius galite suspausti - užims mažiau vietos.

■ Kitos atliekos.

Į minėtus konteinerius nemeskite atliekų, kurios pagamintos iš kelių medžiagų (tarkim, pakuočių su folija ir pan.), suplyšusių drabužių, batų, medžio dirbinių, baldų, remonto atliekų, kilimų, padangų, senų dviračių, elektros lempučių, pavojingų atliekų (akumuliatorių, buitinės chemijos produktų, lako, dažų, skiediklių, tepalų cheminėmis medžiagomis užterštų pakuočių, atliekų su gyvsidabriu ir t. t.). Tokias atliekas galima priduoti į specialias įmones arba pristatyti į stambiagabaričių ir pavojingų atliekų aikšteles.

Senus vaistus turėtų priimti vaistinės, o baterijas galima išmesti į specialius konteinerius prekybos centruose.

Žaliąsias atliekas, dar kitaip vadinamas organines (šakas, lapus, nupjautą žolę, gėles, vaisius, popierių, smulkintą medieną, kavos ir arbatos tirščius ir pan.), geriausia kompostuoti. Prekybos centruose galima nusipirkti kompostuoti skirtų dėžių.