Pažintis su D. Butkutės mylimojo šeima (2)

„Jie nė velnio nežino apie mano gyvenimą", - paslaptingai šypsodamasi TV3 projekto „Aš!" kūrėjams prisipažins dainininkė ir atskleis iki šiol nuo visų kruopščiai slėptą savo gyvenimo pusę.

„Visi įsivaizduoja, kad koncertai - tai vienas malonumas. Niekas nė neįtaria, kad, kaskart prieš lipdama ant scenos, beprotiškai jaudinuosi. O kur dar nuolatinės kelionės iš vieno miesto į kitą! Automobilis jau tapo antraisiais mūsų namais. Po pasirodymo jaukiai įsitaisau su pagalvėle bei pledu ir užmiegu. O kartais būnu taip įsiaudrinusi, kad apie snaudulį negali būti nė kalbos. Tuomet su Elegijumi visą kelią aptarinėjame pasirodymą, džiaugiamės žmonių reakcija. Namo dažnai grįžtame tik paryčiais ir miegoti einame tuomet, kai kiti jau keliasi. Niekam ne paslaptis, kad toks režimas veikia sveikatą, ypač, kai taip gyventi tenka daugybę metų. O juk kitą dieną niekam nepasiteisinsi, kad esi pavargusi, todėl po akimis juoduoja ratilai, o akyse trūksta ugnelės. Tenka visuomet būti pasitempusiai ir tai kainuoja nemažai jėgų", - grįždama iš pajūryje vykusio didžiulio renginio pasakojo Dž. Butkutė.

Tai, kad būti žvaigžde yra sunkus darbas, įsitikino ir Elegijaus šeima, kurią Džordana su gyvenimo draugu stengiasi aplankyti kaskart, kai tik ištaiko laisvą dieną.

„Štai čia - pati romantiškiausia vieta pasaulyje, nes čia mudu su Elegijumi pradėjome gyventi", - kviesdama filmavimo grupę į mylimojo tėvų sodybą paaiškins atlikėja. Ją rūpesčiu ir meile iškart apgaubė Elegijaus tėvai. Kol jų sūnūs, laimingi tarsi dideli vaikai, važinėjosi motociklais, mama ponia Elena vaišino Džordaną naminiais pietumis.

Ji iki šiol kvatojasi iki ašarų prisiminusi, kaip, pirmą kartą jų namuose apsilankiusią Džordaną privertė skusti bulves.

„Mane tarsi koks velniūkštis apsėdo - norėjau pažiūrėti, kaip su tokiais ilgais nagais galima skusti bulves. Įsivaizduokite, skuto. Burbėjo, bet skuto", - šypsodamasi apie pažintį su sūnaus mylimaja pasakojo Elegijaus mama.

Tačiau moteris neneigia, kad sužinojus, jog sūnus pamilo garsenybę, širdį suspaudė nerimas.

„Mačiau, kad sūnus įsimylėjęs, todėl nė nemėginau jo atkalbėti. Išties, šiek tiek bijojau, kad jis vėl neįklimptų į tą liūną, iš kurio visa šeima stengėsi padėti jam išsikapstyti. Tačiau Elegijus - tvirto charakterio, todėl dėl jų ateities nebebijau", - praeityje išgyventų būgštavimų neslėps ponia Elena.

„Elegijaus šeima ne iš karto mane priėmė. Ir nenuostabu, juk buvo visko prisiskaitę spaudoje. Reikėjo laiko bei kantrybės ir viskas susitvarkė. Dabar pas juos jaučiuosi tarsi namuose, - vaikštinėdama po žydintį sodą, kur kiekvienas kampelis jai primena romantišką meilės istoriją, džiaugėsi Dž.Butkutė. - Štai čia ir dabar jūs išties matote dalelę mano tikrojo gyvenimo."