2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis
MOTERIS
TV gidas

Nuodai mūsų lėkštėje - beveik 400 cheminių maisto priedų ir GMO (1)


www.moteris.lt, 2010 09 16

komentuoti komentuoti   
Nuodai mūsų lėkštėje - beveik 400 cheminių maisto priedų ir GMO
Iš LNK archyvo

 

„1978 metais į daktarišką dešrą buvo dedama 95 proc. mėsos. Dabar jos likę vos 40 proc., o masę vis tiek reikia iš ko nors padaryti. Į dešrą dedama daug ląstelienos, nitritų, kitų priedų, kurie masę paverstų dešra", - LNK laidoje „Valanda su Rūta" sakė Utenos kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto docentė Anastasija Vasiljeva.

 

Į studiją su gausybe maisto pavyzdžių atvykusi produktų sudėtį tyrinėjanti A. Vasiljeva ragino suklusti kiekvieną. „Dabartinis pirkėjas turi būti detektyvu - skaityti parduotuvėje etiketes ir žinoti, kokie priedai yra kenksmingi, mokėti atskirti kokybišką produktą. O gamintojai gudrauja ir vietoj raidės „E" smulkiai parašo visą priedo pavadinimą", - piktinosi A. Vasiljeva.

 

„Valgome blogai, nes esame skurdi tauta. Ir maistas turi būti pigus", - A. Vasiljevos tyrimus komentavo už maisto saugą Lietuvoje atsakingas Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

 

Anot valdininko, nors lietuviai ir neturi pinigų nusipirkti geresnio maisto, valstybė mažai kuo čia gali padėti - esame Europos Sąjungoje ir turime paklusti taisyklėms. „Europos Sąjungoje žmogus pats atsako už save", - teigia A. Kranauskas.

 

Tačiau A. Vasiljeva nenusileido: „Dabar įmonių iš viso niekas nekontroliuoja. Yra tokių modernių aparatų, kurie ir odas, ir kaulus į vientisą masę sumala. O mes visa tai suvartojame". Laidoje pašnekovė teigė, kad mokėdami už aukščiausios rūšies mėsos gaminį, nebūtinai tokį ir gausime. „Neretai pirkėjas pinigus sumoka tik už gausybę cheminių maisto priedų. O jų Europos Sąjungoje leidžiama net apie 370", - pasakojo A.Vasiljeva.

 

Laidos dalyviai sutiko, jog statistika negailestinga - per 20 metų smarkiai padaugėjo su virškinimu susijusių kepenų, inkstų, alerginių, vėžinių ligų, o sergančiųjų diabetu - padvigubėjo. Tačiau A. Kranauskas piktino visus: „Nieko negalime padaryti, nes mūsų maistas atitinka Europos Sąjungos keliamus reikalavimus".

 

Ką mes valgome ir koks iš tiesų cheminių maisto priedų ir GMO kokteilio poveikis mūsų organizmui? Ar iš tiesų mūsų maistas - tai tiksinti bomba? Kaip nuo maisto prekių gamintojų apgaulių mus saugo valstybė?

 

Jau šį ketvirtadienį 19.40 LNK televizijos diskusijų laidos „Valanda su Rūta" dalyviai ragins mus atidžiau pažvelgti į savo šaldytuvą.




Pasidalink su draugais:   Pasidalinti per Facebook'ą Facebook    
Griežtai draudžiama moteris.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti moteris.lt kaip šaltinį.
komentuoti komentuoti    
JŪSŲ ATSILIEPIMAS
Vardas: *
El. paštas:
Komentaras: *
 
Moteris.lt neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. moteris.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Niekas     2010 rugsėjo 17 d. 10:45:18

Nuosirdziai dziaugiuosi, kad sia tema pagaliau pajudinote.
Manau, kad maisto blogejimo tendencijos, nepaisant to, kad viskas teiseta , akivaizdzios.
Gal tik nepriklausomybes pradzioje vistienos slauneles, parduodamos turguje (pamenate eiles) buvo dar itartinesnes...
Nesu medikas, nesu zmoniu mitybos specialistas.
Taciau, jeigu prisiminsime laidoje gerb. Tutkuvienes pasirinkta analogijos tarp zmogaus ir gyvulio mitybos taikyma -- su
kiauliu ir karviu mitybos biochemija esu siek tiek susipazines.
Pirmiausia, pora pastabu.
Manyciau, kad profesoriui Svirskiui, kuris buvo pristatytas kaip selekcininkas, tiesiog nederejo aiskinti (beje ne visai
teisingai) gyvuliu mitybos plonybiu.
Kaip zmogus pilnai baiges abi aukstasias zemes ukio mokyklas (Zemes ukio universiteta -- agronomija ir Veterinarijos
akademija -- zootechnija) galiu tvirtai pasakyti, jog augalu selekcija, botanika, augalininkyste, augalu mityba vis tik
gerokai skiriasi nuo gyvuliu.
Gyvuliu mityba, anaiptol, nera stiprioji gerbiamo profesoriaus sritis.
Antra. Gerbiama Tutkuviene labai teisingai pastebejo, kad kiaulienos isvaizda ir kokybe siandien gerokai skiriasi nuo
buvusios anksciau -- ji liesesne.
Taciau argumentacija, pateikus analogija su kulturistais, nebuvo visiskai teisinga (kas mane labai nustebino).
Kam jau kam, bet medikei turetu buti zinoma, kad kai kurios kulturizmo federacijos yra uzdraudusios anaboliniu steroidu ir
kitu hormonu naudojima. Tai nesunku pasitikrinti internete. Taciau kulturistai vistiek atrodo lyg raumenu kalnai. Deka (si
zodi naudoju su didele islyga) mitybos. Bet tai kompetencijos reikalas.
Siais laikais kiaules padaromos kulturistemis mitybos ir genetikos, o neuzilgo ir klonavimo deka.
Ju racionai praturtinami amino rugstimis, pagrindines keturios-penkios subalansuojamos tarpusavyje, uztikrinama pakankamai
(bet ne per daug, nes eina i lasinius) energijos -- kad geriausiai atitiktu besiformuojancio raumeninio audinio poreikius.
Pasaru balansavimas siais laikais -- sudetingas mokslas, butent todel, gerbiamam Svirskiui ir nederejo (neturint pakankamo
issilavinimo sioje srityje) kisti, atsiprasau, savo trigrasio.
Beje, tikriausiai teko girdeti apie Atkinsono dieta svoriui mesti. Be jokiu hormonu -- ar ne tiesa? Tik gerokai veliau
prabilta apie jos keliama pavoju kepenims. Taciau karviu mitybos specialistams sie pavojai gerai zinomi -- Atkinsono dietos
siuloma isbalansuota mitybos situacija vos ne kasdien sutinkama pieniniu karviu ukiuose. Tokia mityba sukelia KETOZE. Tai
tkiriausiai taip pat nesunkiai patikrinsite internete.
Is tiesu, hormonai tebera naudojami gyvuliu serimui. JAV ir treciosiose pasaulio salyse. Nes taip pigiau.
Antibiotiku ir hormonu naudojimas gyvunu pasaruose Europos Sajungoje uzdraustas nuo 2006.
Todel, esu tikras, kad nei antibiotikai, nei hormonai i gyvuliu pasarus nededami (zinoma, nekalbant apie ju naudojima pagal
tiesiogine paskirti -- gydyma veterinarijos specialistui priziurint. Ka teisingai konstatavo Algis Baravykas.
Taip pat uzdraustas ir taip uzaugintu gyvuliu mesos importas i ES.
Ar veterinarijos tarnybos pagauna -- cia jau geras klausimas, ypac Jusu pavyzdzio su vynuogemis kontekste.
Antibiotikai i gyvunu pasarus dedami (ES buvo dedami) kaip augimo stimuliatoriai.
Bet "mokslas" nestovi vietoje. Yra nauju "baubu".
Iveskite i google zodi Ractopamine. TAi nei hormonas, nei antibiotikas.
O taip vadinamas beta-agonistas. Jis ES taip pat uzdraustas. Uzdraustas ir mesos importas.
Bet JAV (ir kitur) jis naudojamas tam, kad butu gaunama didesne liesos mesos iseiga.
Taciau jo likuciai ilgainiui gali sukelti astma. Bet biznis yra auksciau visko.
O juk pamenate -- pries metus --Kinijoje nuskambejo melamino skandalas. Kada buvo pieno misineliais apnuodyti simtai vaiku.
Manote specialiai? Ne. Tiesiog pigus melaminas buvo naudojamas produktu baltymams pakelti. Beje, melamino skandalas naminiu
gyvunu pasaruose JAV buvo kiles dar anksciau. Nepasimoke.
Mechanizmas buvo absurdiskai paprastas. Melamine yra daug azoto.
O baltymu kiekiui produktuose nustatyti naudojamas Kjeldalio metodas. Jo esme -- cheminiu reagentu pagalba nustatoma, kiek
produkte yra azoto, po to gautas azoto kiekis dauginamas is koeficiento (mazdaug 6.25) -- ir sakoma, kad gautas skaicius --
tai baltymingumas... Kuris rasomas sertifikate ar ant etiketes
Apipurskiant daug azoto turinciu karbamidu kviecius pries ju nuemima (kai augalas jau negyvas ir trasu nebepasisavina) --
taip pat padidinamas ju "baltymingumas". IR KAINA. Paprasta, ar ne? Tiesa, daugumai zemdirbiu ta daryti dar nekyla ranka.
Zinote, kas juos galejo primokint? Manau, kad karbamido (azotiniu) trasu pardavejai. Biznis.
Idomu tai, kad Europa taip pat buvo beginkle pries melamina. Tik po to, kada kilo skandalas Kinijoje, buvo skubiai paruosta
ir PATVIRTINTA analiziu metodika, pradeta daryti tyrimus produktuose, kurie importuojami i ES.
Ir veterinarijos tarnybos nustate mase atveju. Po to.Bet ne pries tai.
Nes jie nustatineja tik tai, kas draudziama. O leidziama, pasirodo, ne tik tai, kas sveika. Kaip ten sake gerbiamas
Kranauskas -- kiekvienas atsako uz save, nesvarbu, kad reklama jam nuolat kemsama. Ir kemsama labai labai protingai. Bet
merketingas, etiskas marketingas -- atskira tema.
BAIGDAMAS NORECIAU UZDUOTI RETORINI KLAUSIMA:
Stai Europa. Remianti zemdirbius. Ribojanti zemes ukio produktu gamyba. Taciau maisto produktuose vietoje "TIKRU" pieno,
mesos, cukraus, vaisiu, leidziama naudoti visokius pakaitalus ir surogatus. Juos importuoti. Na ir, zinoma, tenka prideti
visokiu E-ku.
KODEL?

P.S. Beje, ilga laika laikiusis ES atvere kelia importui is JAV paukstienos, kuri apdorojama chloro valikliais
(chlorkalkemis). Mokslas nesugebejo irodyti, kad tei kenksminga..... "Mokslas"...... ES siuo metu vistiena leidziama plauti
tik vandeniu... Matyt, ir ES iteisins chlorkalkes.
Apie tai pas mus dar nekalbama. Juk prekybininkui nesvarbu, ka parduoti.
SKANAUS.



Ankstesne  Ankstesnė   |   Kita  Kita
Visos foto: 0
Uždaryti