Inesa Kurklietytė: „Manau, stebuklas jau netoli“ (2)

Pirmasis Lietuvoje trumpametražių filmų festivalis smurto prieš moteris tema jau turi nugalėtojus.

Jaunas vaikinukas yra įsitikinęs – smurtas prieš moteris yra blogas dalykas. Tačiau paklaustas, ar pats galėtų prieš moterį pakelti ranką, atsako: „Priklauso nuo situacijos“. Jo mokytojas yra griežtesnis – anot jo, smurtas nepateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Ir priduria: „Būna, kad moteris nusikalsta. Bet juk yra ir kitokių priemonių.“

Tai detalės iš trumpametražių filmų konkurso „Kalbėkime apie smurtą prieš moteris“, kurį pirmąsyk Lietuvoje surengė tarptautinė kosmetikos kompanija AVON kartu su Moterų informacijos centru. Simboliška, kad pirmoji vieša filmų peržiūra įvyko lapkričio 25 d., kai visame pasaulyje buvo minima tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena.
Visi filmai varžėsi vienoje kategorijoje, dalyvauti galėjo visi kino kūrėjai: mėgėjai ir profesionalai, nebuvo taikomi jokie apribojimai kūrėjo amžiui ar išsilavinimui.

Anot „Avon“ kompanijos atstovės Vytautės Žalytės, idėja surengti tokį konkursą pasiskolinta iš kolegų Meksikoje. „Avon Meksika“ ir Guanajuato tarptautinis kino festivalis jau 5-ąjį kartą organizuoja tokio pat pavadinimo trumpametražių filmų konkursą, o šis kasmet pristatomas Kanų kino festivalio metu, Trumpametražių filmų kampe („Short Film Corner”). Ar ten galėtų patekti ir lietuvių kūriniai? Tiek V. Žalytė, tiek režisierė Inesa Kurklietytė tuo neabejoja.

„Pirmasis festivalis didelių atradimų gal ir nepateikė, tačiau manau, kad stebuklas jau netoli, – sakė vertinimo komisijos pirmininkė režisierė Inesa Kurklietytė. – Smagu, kad visų kūrėjų požiūris yra skirtingas, filmai – įvairių žanrų: yra ir dokumentikos, ir animacijos, ir vaidybinių filmų. Ši graži iniciatyva – „pirmas blynas“, bet neprisvilęs.

Gerai, kad kuria jauni žmonės, tik norėjosi pamatyti daugiau pačių filmų autorių asmeninės patirties. Jei esi moksleivis, tai nebūtina vaizduoti suaugusiojo.“ Dauguma filmų kūrėjų neišvengė klišių – smurtas vis dar suvokiamas tik kaip fizinis, manoma, kad tai asocialių šeimų problema, kartais kalbama lozungais. „Galbūt mus visus išties pernelyg veikia televizinė kultūra?“ – sako režisierė.

„Mes išskyrėme tuos filmus, kurie, manome, labiausiai atitiko paskelbtą temą, subtiliausiai ją atskleidė ir atrado geriausią meninę formą“, – atrankos kriterijus apibrėžia I. Kurklietytė. Ir priduria, kad vertinant filmus labai svarbu ir tai, ar jie emociškai tave „užkabina".

Pirmąją vietą komisija skyrė filmui „Užbaik“ (režisierius Marius Siparis). „Šio filmo kūrėjai sugebėjo rasti geriausią formą, kuri subtiliausiai atitiko pateiktą temą, – sako režisierė I.Kurklietytė. – Tai išbaigtas meno kūrinys, kuris, manau, tikrai galėtų būtų rodomas ir tarptautiniuose festivaliuose. Gal todėl, kad filmo kūrėjai – ir režisierius, ir operatorius yra vyrai, jiems pavyko pamatyti temą nevienpusiškai, netiesmukai. Filme nėra deklaratyvumo, juntama lengva provokacija.“

Kompanija  „Avon" šio filmo kūrėjams įteikė 3000 litų piniginę premiją.

Antroji vieta atiteko dokumentiniam filmui „Motina ir dukra“ (režisierė Agnė Jonynaitė), kuriame pasakojama vienos giminės smurto istorija. „Šis filmas apdovanojamas už autentišką dokumentiką ir už gebėjimą rasti labiausiai filmą atitinkantį herojų,“, – sakė komisijos pirmininkė Inesa Kurklietytė.

Šio filmo kūrėjams įteikta 2000 litų premija.

Dokumentiniam, iš asmeninės šeimos archyvinės medžiagos sumontuotam filmui „Mano šeima yra graži“ (režisierės Kamilė Milašiūtė ir Marija Kavtaradzė) atiteko trečioji vieta. „Šis filmas mus sužavėjo savo forma. Tokia forma, kai filmai kuriami iš dokumentinių kadrų, dabar pasaulyje labai populiari. Čia archyviniai kadrai buvo derinami su naujai nufilmuotais, tačiau tai buvo padaryta taip profesionaliai, kad dalis komisijos narių neatskyrė vienų nuo kitų“, – teigia Inesa Kurklietytė.

Šis filmas buvo apdovanotas 1000 litų premija.

„Manau, kad festivalis kartosis ir filmai tobulės. Norėtųsi, kad į temą įsitrauktų profesionalūs kino kūrėjai, vyresnio amžiaus žmonės. Ir ne taip jau svarbu, ar filmas nufilmuotas profesionalia kamera, ar mobiliuoju telefonu, jis gali tapti didžiuliu atradimu“, – reziumuoja režisierė.