Visos bėdos dėl pėdos

Knygynuose pasirodė G.Kostkevičiaus ir A.R.Astromsko knyga „Visos bėdos dėl pėdos", skirta supažindinti visuomenę su plačiai paplitusiu, bet kartu labai abstrakčiai suvokiamu pėdos susirgimu - plokščiapėdyste. Ši patologija sutinkama taip dažnai, kad tampa nebeaišku - tai liga ar norma.

Autoriai teigia, kad posakis „visos bėdos dėl pėdos" nėra iš piršto išlaužtas. Didžioji dauguma žmogaus judėjimo-atramos aparato susirgimų kyla iš pėdos. Jų priežasčių reikia ieškoti judėjimo biomechanikoje.

Autoriai knygą skyrė ne gydytojams, o pacientams ir jų šeimų nariams. Jie siekia bent iš dalies sumažinti tarp gydytojų ir pacientų egzistuojančią informacinę asimetriją. Suprasdamas apie savo ligos mechanizmą ir ligos gydymo metodus, pacientas gali kritiškai vertinti gydytojo rekomenduotą gydymą.

Be to, autorių nuomone, kiekvienas žmogus turi turėti žinių, kurios padėtų jam pačiam aktyviai rūpintis savo sveikata. Nors plokščiapėdystė yra plačiai paplitęs susirgimas, jos pasekmių dažniausiai galima išvengti, jeigu tik dedama tam tikrų pastangų.

Ši knyga ypatinga tuo, kad joje kritiškai vertinami įvairūs gydymo būdai, atskleidžiamos jų stipriosios ir silpnosios pusės. Pavyzdžiui, autoriai nerekomenduoja taikyti ortopedinius įdėklus vaikams jaunesniems nei 5 metai, siūlo, pagal galimybes, vengti chirurginio pėdos gydymo.

Autorių nuomone, gydymas turi būti kompleksinis. Pavieniui taikomas atskiras gydymo būdas neretai vieną taiso, kitą gadina. Todėl antras gydymo būdas turi taisyti tai, ką pagadino pirmas. Chirurginiu gydymu kartais galima pataisyti tai, kas kitais gydymo būdais nepataisoma, ir padaryti tai greitai, nors ir neišvengiant ilgo ir kankinančio reabilitacinio periodo. Bet tai, kas chirurginiu gydymu sugadinama, jau nebepataisoma.

Vertindami gydymo kokybę, autoriai pripažįsta, kad gydytojo sprendimas rekomenduoti pacientui vienokį ar kitokį gydymą priklauso ne tik nuo paciento būklės, bet ir nuo mokėjimo už gydymą tarifų ir tvarkos. Ir dažnai rekomenduojama ne tai, kas geriausia pacientui, bet kas labiausiai apsimoka gydytojui, ar klinikai, kurioje gydytojas dirba.

Knygoje vaizdžiai parodoma aukštakulnių ir smailianosių batų pėdai daroma žala. Autoriai teigia, kad gydytojai ortopedai turi naudos iš aukštakulnių - smailianosių batų mados. Todėl siekdami nuraminti šių batų gerbėjas, paskelbė teoriją, kad nepriklausomai nuo to, ar nešios moterys šiuos batus ar ne, vis tiek turės išsikišusi didžiojo piršto kauliuką, nes ši

deformacija yra paveldima.

Knygoje propaguojama pėdų mankšta ir vaikščiojimas basomis, kaip priemonės saugančios nuo pėdos deformacijų. Jie rekomenduoja vaikams kuo daugiau laiko praleisti basomis. Jeigu vaikas batus nusiauna tik eidamas miegoti,

batai ir tampa ta aplinka, kurioje vystosi pėda. Ir kaip bet kuri ekologinė niša, batai daro įtaką formuojantis anatominei pėdos struktūrai.

Rašydami apie batus, autoriai naudoja terminą „sveika avalynė". Šiuo terminu vardijami ne kažkokie specialūs batai, o konkreti batų pora, skirta konkrečiam žmogui, tos avalynės nešiotojui. Nes tai, kas vienam yra sveika avalynė, kitam gali būti nesveika. Kas sveika einant į darbą, tas nesveika lipant į kalnus ir panašiai.

Knygoje taip pat pristatomas Lietuvoje mažai žinomas pėdų gydymo būdas - manualinė terapija. Tai pėdos sąnarių ir su jais susijusių minkštųjų audinių gydymas rankomis, atliekant su pėda įvairias manipuliacijas. Jomis siekiama atkurti sutrikusį čiurnos, vidurinės pėdos dalies ir pirštų sąnarių mobilumą, atstatyti raiščių paslankumą, atlaisvinti raumenų spazmus, padidinti jų jėgą ir stangrumą, pagerinti kraujotaka, nuimti skausmus.

Ši knyga rekomenduojama tėveliams, besirūpinantiems harmoningu savo atžalų vystymusi. Juo labiau, kad knygoje yra pateikiamas pėdos gimnastikos pratimų komplekso aprašymas. Knyga yra nepakeičiamas vadovas visiems, kurie turi pėdos ir kitų judėjimo-atramos aparato problemų. Ji naudinga visiems gyvenimo kokybę besirūpinantiems ir aktyviai sportuojantiems žmonėms.