Pasiklydusios moters istorija

Šiomis dienomis knygynuose pasirodys Gabijos Grušaitės romanas „Neišsipildymas“ (leidykla „Baltos lankos“), kuris, manoma, sukels nemažą šurmulį lietuvių literatūros padangėje.

Štai kaip Gabija Grušaitė pristato save ir savo naująjį romaną.

Apie save

Man dvidešimt treji, Londono Goldsmiths universitete įgijau antropologijos ir medijų bakalaurą. Šiuo metu gyvenu Londone.

Kaip kilo mintis rašyti? Net nežinau, iš kur ir kada. Šeimoje visi - vizualiųjų menų atstovai, tėtis - skulptorius, mama ir senelis - tapytojai. Baigiau M.K. Čiurlionio Menų Gimnazijoje tapybos specialybę, bet kažkodėl paskutinę minutę nusprendžiau į Dailės akademiją nestoti, nes supratau, jog pasukusi šiuo keliu visada būsiu tiesiog vidutiniška, instinktyviai jaučiau, jog mano pašaukimas - žodis ir kalba.

Pirmasis romanas

Romaną „Neišsipildymas" pradėjau rašyti būdama devyniolikos, kai atvažiavau studijuoti į Londoną. Rašymo procesas truko ketverius metus, atspindėdamas mano pačios brendimą, keliones, politines pažiūras.

Iš pradžių tai tebuvo abstrakti mintis parašyti istoriją žmogaus, kuris jos neturi, kurio galia slypi gebėjime persikūnyti, atsispindėti, priversti kitus įsimylėti. Taip gimė Rugilė - moteris iš sapno, mūza, ir jos priešingybė - Ugnė, šiuolaikinis antžmogis, kuri klausosi tik savo pačios balso. Pasakodama jų meilės istoriją norėjau atskleisti, koks keistas, sudėtingas ir gražus yra šiuolaikinis gyvenimas, todėl knygoje yra visko - nuo Niujorko koncertų salių spindesio, Paryžiaus skvotų, ramios šeimyninės laimės iki teroristų išpuolių ir aliuzijų į Palestinos okupaciją.

„Neišsipildymas" - tai istorija pasiklydusios moters, mūzos, kuri slepiasi mylimosios šėšėlyje, ilgą laiką nesuprasdama savo vaidmens pasaulyje. Gyvenimas prasideda tik tuomet, kai skyli į gabalus ir suklijuoji save iš naujo. Romanas skirtas žmonėms, kurie nuolatos kuria save iš stiklo šukių, atsižadėdami šaknų, iškankinti šlovės troškimo, noro griauti ir tverti.

Lietuvių literatūroje dar nepasirodė knyga, kalbanti apie kosmopolitinį gyvenimo būdą, laisvę, ribas ir pasirinkimą, kuris kyla iš išsižadėjimo. 

Romano herojai išgalvoti.

Apie „Neišsipildymą“ – ironiškai:

Knyga patiks visiems, kurie perka organišką maistą, prie veidrodžio praleidžia bent tris valandas per dieną, mėgsta fotografuotis pusnuogiai, nežiūri televizijos, bet yra feisbuko vergai; dirba ką nors „prie meno", arba yra buhalteriai, svajojantys „būti prie meno". Žodžiu, visiems snobams, idiotams, hipiams, jupiams, visiems, išbyrėjusiems po Milano, Londono, Honkongo gatves ieškoti išsipildymo, klaidžiojantiems po svetimas žemes arba tiems, kurie yra svetimšaliai savo pačių namuose.

Planai

Pastaraisiais metais daug dirbu su viešaisiais ryšiais, dalyvavau Leon Somov ir Jazzu muzikinio klipo „Free" kūrime. Vasarą su Roku Daruliu ir Ernestu Zacharevič organizavome tolerancijos projektą „Nesvarbu su kuo miegi".

Ketinu su draugu pusmečiui iškeliauti į pietryčių Aziją. Aplankysime Burmą, Indoneziją, Tailandą, o toliau - kur akys veda. Kelionės yra didžiausia mano aistra, po rašymo. Per tris studijų metus apkeliavau Artimuosius Rytus, Pietryčių Aziją ir pusę Europos. Būtent apie keliones ir bus antroji mano knyga - apie žmones, besiblaškiančius po pasauly, nežinančius, ko ieško, bijančius būti turistais ar benamiais. Pagrindinis veikėjas bus lietuvis. Labai noriu pabandyti rašyti iš vyro požiūrio taško, veiksmas prasidės Bankoke.