"Mečetės namai" - apie šeimą ir Amerikos įtaką Iranui

Romano siužetas prasideda 1969-aisiais Irano provincijos mieste Senedžane. Kaip tik tais metais amerikiečiai išsilaipina Mėnulyje. Aga Džano sūnėnas, maištaudamas prieš senas mečetės namų taisykles, šį įvykį per televizorių siekia parodyti savo dėdei - turgaus ir šeimos galvai. O Nosratas, naujovių prisigaudęs Teherane, muedzinui į švarko kišenę įbruka radijo aparatėlį.

„Mečetės namai" - turtingos ir garbingos giminės, tarnaujančios pagrindinei miesto šventyklai, saga. Rami šeimos kasdienybė užpildyta įprastų darbų - moterys gaudo paukščius keliauninkus ir ieško unikalių plunksnų spalvų ir raštų, o vyrai audžia kilimus, garsinančius šeimą visame Irane.

Tačiau ilgainiui mečetės namai atsiduria kryžminėje ugnyje - skleidžiantis dramatiškai Irano istorijai byra šeimos vienybė. Pasakojimas ritasi per šacho Reza Pahlavio režimo, 1979-ųjų revoliucijos, didžiojo ajatolos Chomeinio valdymo laikotarpį. Autorius nešališkai vaizduoja nuolatinę konfrontaciją tarp fundamentalistų ir nuosaikiųjų, laisvamanybės ir religingumo, proamerikietiškų pokyčių ir tradicijų puoselėjimo.

Kaderas Abdolah (gim. 1954 m.) neslepia kūrinio autobiografiškumo, kartoja, kad romanu norėjo nusilenkti savo vaikystės namams. Rašytojo slapyvardis skirtas bičiuliams atminti: du pseudonimo dėmenys - rašytojo draugų, kurie buvo nukankinti priešiškų režimų, vardai. Pats rašytojas buvo priverstas trauktis iš tėvynės ir prašytis politinio prieglobsčio Nyderlanduose, čia ir gyvena nuo 1988 m. Abdolah pasirinko rašyti svetima, išmokta nyderlandų kalba, norėdamas Vakaruose įprasminti savo tėvynės dramą, turtingą kultūrą ir istoriją.

2007 m. romanas „Mečetės namai" per geriausios visų laikų olandiškos knygos rinkimus užėmė antrąją vietą.

Leidykla "Baltos lankos"