Georgijus Gospodinovas (toks ir pagrindinio herojaus vardas bei pavardė) skiriasi su besilaukiančia žmona, tačiau „jos nėštumo autorius" - ne jis. Pats rašytojas apie romaną sako štai ką: „Vieno vyriškio gyvenimas netikėtai sugriūva. Jis mėgina papasakoti apie savo gyvenimą, tačiau pasakojimo gija vis išslysta ir susipina su istorijomis apie tualetus, muses, bites ir Bibliją. Jo gyvenimas paslaptingai sutampa su kitų dviejų herojų likimais - redaktoriaus (jo bendravardis) ir pakvaišėlio sodininko (natūralistas). Kai asmeninis gyvenimas nenusiseka, jam telieka tapti istorijų rinkėju."

Tesa myli Niką, bet jis pernelyg konservatyvus jai... nebent išmoktų šiek tiek atsipalaiduoti.

Tesa Niuhart neabejoja, Nikas Džeimisonas nėra jai skirtasis. Jis dievina ikrus ir šampaną, vilki dizainerių siūtus kostiumus, ji mėgsta kiniškus koldūnus ir dėvėtus drabužius. Nikas - pavyzdingas advokatas, o Tesos vaikystė prabėgo komunoje ir ji vis dar kovoja dėl teisybės. Jis nori siekti karjeros, ji tenori... jo - tik ne karjeros ir visuomenės laiptais kylančio, o mielo, rūpestingo ir linksmo. Nikas taip pat trokšta Tesos, bet šiuo metu jam svarbiau tapti advokatų kontoros partneriu. Tikslas ranka pasiekiamas - tereikia įkalbėti draugę apsimesti jo sužadėtine per svarbią savaitgalio viešnagę.

Kartais tai, ko taip trokšti, yra daug arčiau nei manai.   Piteriui Somersui penkiolika ir jam reikia bent trupučio nepriklausomybės. Štai kodėl jis trokšta savo mamai Kerol įpiršti geriausio draugo Džimo tėtį Aleksą Prestoną. Aleksas susidomi, jis visai nieko prieš pasinaudoti berniūkščių pagalba. Bet piršlybos išaiškėja ir Kerol kaip įmanydama stengiasi nepasiduoti Alekso vilionėms. O šis priešingai - imasi ryžtingų veiksmų.

Tai teturėjo būti trumpų vasaros atostogų romanas, kokį dažnai patiria žmogus, atsidūręs toli nuo tvankaus miesto. Karštas, audringas, bet be įsipareigojimų ir didelių vilčių.

Taip manė ir jaunas bei perspektyvus vieno stambaus Lietuvos banko darbuotojas Daumantas, netikėtai nuošaliame pajūrio kampelyje sutikęs merginą vardu Vaidilutė. Tačiau, širdžiai nepaliepsi. Ji mylės net ir tuomet, kai būsi tikras, kad niekas nebesugebės ištirpdyti širdies kaustančio niekingos išdavystės ledo.

Pasaulinę šlovę pelnęs režisierius, scenaristas ir prodiuseris Maris Martinsonas Lietuvos kino ir literatūros mėgėjams parengė dar vieną malonią staigmeną. Belaukdamas rugsėjo 17 d. įvyksiančios romantinės kino dramos Amaya, kuriame vaidmenis atlieka ir Andrius Mamontovas bei garsi japonų aktorė Kaori Momoi, premjeros, M. Martinsonas parašė romaną tuo pačiu pavadinimu, kuris šalies knygynuose taip pat pasirodys rugsėjį.

Vis daugiau vaikų auga išsiskyrusiose šeimose. Paaiškėjus, kad tėvų skyrybos neišvengiamos, trapus vaiko pasaulis beveik visada ima byrėti į šipulius. Kad ir kokio amžiaus vaikas būtų, jam tai neabejotinai sunkus išbandymas. Apimtas prieštaringų jausmų ir emocijų, vaikas nebesupranta, kodėl staiga ima jaustis kaltas, pyksta, išgyvena dėl to, kas jo laukia... O krizės ištikti tėvai tada tik dar labiau sutrinka.

Šioje knygoje pasakojamos vieno šimtmečio Vatikano istorijos svarbiausios paslaptys: nuo komunizmo, didžiojo krikščionybės varžovo, atsiradimo iki dabartinio popiežiaus rinkimų. Kodėl būtent Mussolini įkūrė Vatikano valstybę? Kokia iš tiesų buvo Pijaus XII „tyla" nacizmo metais? Kodėl Bažnyčia paskandino kunigų „proletarų" patirtį? Kodėl vos nesužlugo Vatikano II susirinkimas? Ar Lefebvre' o byla tikrai reiškia schizmą? Nuo ko gi mirė Jonas Paulius I? Kas norėjo nužudyti Joną Paulių II? Daugelis šių probleminių ir aktualių klausimų ne kartą buvo tyrinėti, tačiau tikriausiai niekada visiškai neišsisklaidys šešėliai, neaiškumai, nebus panaikinti tabu, verčiantys susimąstyti iš naujo.

Lietuvos istorijos instituto istoriko dr. Algimanto Kasparavičiaus monografijos „Lietuva 1938-1939 m.: neutraliteto iliuzijos" tema - Baltijos valstybių tarptautinė padėtis ir jų užsienio politika Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.
A. Kasparavičius naujai interpretuoja nagrinėjamą temą. Daugiausia susitelkta ties trimis diskusinio pobūdžio klausimais. Pirmiausia nagrinėjama, kokie išorės veiksniai tarptautinės krizės išvakarėse labiausiai veikė ir apsprendė Baltijos valstybių tarptautinę padėtį ir jų užsienio politiką. Antra, siekiama išsiaiškinti, ar 1939 m. susiklosčiusioje geopolitinėje situacijoje pasyvaus neutraliteto politika buvo pagrįsta ir racionali. Trečia, bandoma atsakyti į klausimą, ar krizės laikotarpiu Baltijos valstybės matė alternatyvas savo vykdomai politikai, ar tik inertiškai plūduriavo vadinamosios didžiosios politikos užutėkyje.

„Kaukiantis malūnininkas" (1981) - aštuntas Paasilinnos romanas, išverstas į daugiau kaip 20 užsienio kalbų, pagal jį pastatytas to paties pavadinimo vaidybinis filmas. Pagrindinis romano veikėjas Gunaras Hutunenas - „sutrikusios motorikos, bet auksinių rankų" keistuolis. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui jis atvyksta į kaimelį Suomijos šiaurėje, ten nusiperka ir naujam gyvenimui prikelia seniai nebenaudojamą malūną. Žemdirbystės būrelio patarėjos - mylimosios - padedamas užveisia daržovių, mala avižinius miltus, tetervino sparnu apsišluoja namus, tad, regis, gyventų kaip „normalus" žmogus... 

Apie dzenbudistines meditacijas prirašyta gausybė knygų, tačiau tik retoje jų į dzenbudizmą žvelgiama taip, kaip jas suvokia dauguma tikrųjų šios budizmo krypties išpažinėjų - kaip ritualizuotą disciplinos bei grožio meną. Turbūt todėl ši nedidelė knyga tokia populiari iki pat šių dienų - joje aiškiai ir tiksliai nusakyta dzenbudizmo esmė: intuicija, meditacija, valia, praktika, praktika, praktika... ir staiga pagaliau spontaniška patirtis, per kurią susilieja aš ir menas, kūnas ir protas.