„Mečetės namai" - turtingos ir garbingos giminės, tarnaujančios pagrindinei miesto šventyklai, saga. Rami šeimos kasdienybė užpildyta įprastų darbų - moterys gaudo paukščius keliauninkus ir ieško unikalių plunksnų spalvų ir raštų, o vyrai audžia kilimus, garsinančius šeimą visame Irane. Tačiau ilgainiui mečetės namai atsiduria kryžminėje ugnyje - skleidžiantis dramatiškai Irano istorijai byra šeimos vienybė.

Tai gyvas, vaizdingas, įtaigus pasakojimas apie Irako žmones bei jų gyvenimą netikrumo sąlygomis, pastangas atkurti ūkį ir korumpuotų klanų kovą dėl valdžios.

„Brangus nepažįstamasis" (angl. dear stranger) - tokiais žodžiais savo laišką pradeda amerikietė, vos 28 metų, bet jau tarptautinio pripažinimo sulaukusi rašytoja Maggie Stiefvater. Žodžiai skirti vienam iš 15 (tiek atvirlaiškių autorė atsivežė iš tėvynės) atsitiktinių prašalaičių, kurie ras šias simbolines žinutes parke, viešbučio priimamajame ar netgi viešajame tualete jos turo po Europą metu. Tokius atvirlaiškius šį savaitgalį gali rasti ir Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos, kur autorė lankysis prieš išskrisdama į JAV, gyventojai ir svečiai.

Nepasiturinčių šeimų vaikai ir moksleiviai kviečiami popietes leisti vaikų dienos centruose, kuriuose socialines paslaugas teikia kvalifikuoti socialiniai darbuotojai, vaikų vadinamos auklėtojomis ar tiesiog vardu. Čia vaikai yra užimami įvairia veikla - kūrybine ir pramogine, kuri užtikrina saugų socialinį būvį, ugdo bendravimo įgūdžius, asmeninius gebėjimus, savarankiškumą. Vaikų dienos centruose vaikams yra sudaromos sąlygos saviraiškai, pažinimui ir saviugdai.

Spalio 15 d. kartu su pačios autorės Maggie Stiefvater vizitu Lietuvoje pasirodys ilgai lauktas pasaulinio bestselerio „Virpėjimas", jau išversto į 33 kalbas, tęsinys. Antroje dalyje „Laukimas" tęsis milijonus širdžių užkariavusi merginos ir vaikino-vilko istorija.

Testas teigiamas!?! Sveikiname! Kaip jaučiatės? Be abejo, džiaugiatės, gal net nubraukiate džiaugsmo ašarą. Ką veikiate? Turbūt paskambinate Jam, mamai, tėčiui, sesei ar broliui, geriausiai draugei. Gal net įrašote pirmąjį sakinį būsimo vaikučio dienoraštyje.

Helle Amin gimė Danijoje. Baigė studijas, dirbo Londone, ištekėjo už vyro, kilusio iš Saudo Arabijos, vėliau apsigyveno Balio saloje. Regis, su vyru ir keturiais vaikais atostogų rojumi vadinamoje saloje įsikūrusios moters gyvenimas tobulas. Tačiau vieną jų dieną idilė subyra ir gyvenimas pasikeičia negrįžtamai. Grįžusi iš prekybos centro ji neranda savo vaikų. Netrukus moteris išsiaiškina, kad sutuoktinis pasiėmė jųdviejų vaikus ir grįžo gyventi į savo tėvynę. Pasitelkusi į pagalbą draugus, Helė leidžiasi į svetimą šalį, siekdama susigrąžinti už tūkstančių kilometrų išvežtus vaikus.

simylėjusi ir susižadėjusi Leoni pabėga iš gimtojo Dublino norėdama viską pradėti iš naujo - ten, kur jos niekas nepažįsta ir nežino ją genančios paslapties... Įsikūrusi naujuose namuose ji atsitiktinai randa meilės laiškų ryšulėlį. Visi jie parašyti vyro, vardu Natanas, ir skirti nežinomai moteriai. Visi baigiasi tai pačiais paslaptingais žodžiais "Atleisk man".

Per tris šimtus metų iki šiol nė viena kariukajaus moteris neišdrįso viešai papasakoti apie savo gyvenimą.

„Daug kas sako, kad buvau geriausia savo kartos geiša, - rašo Mineko Ivasaki. - Bet toks gyvenimas per daug varžė, negalėjau toliau taip gyventi. Galiausiai turėjau jo atsisakyti."

Trečiojo Johno Irvingo romano pasakotojas ir pagrindinis personažas - universiteto dėstytojas, nuobodžių istorinių romanų rašytojas. Rinkdamas medžiagą naujai knygai, Vienoje jis sutinka našlaitę Učę, išgyvenusią vokiečių ir rusų okupacijas. Juodu susituokia ir gyvena ramų šeiminį gyvenimą, kol susipažįsta su Severinu Vinteriu, iš Vienos kilusiu vokiečių kalbos dėstytoju, universiteto imtynių komandos treneriu, ir jo žmona Edita, nepriklausoma moterimi iš turtingos šeimos, kuri, beje, yra aistringa pradedančioji rašytoja.