Viena diena paukščių rojuje (1)

Norvegijos šiaurės vakaruose yra mažutė Atlanto vandenyno skalaujama Rundės sala. Žemėlapyje ji vos įžiūrima, kai kuriuose net nepažymėta. Šį žemės lopinėlį kasmet aplanko šimtai tūkstančių, bet ne turistų, o... paukščių.

Rundėje gyvena apie 150 gyventojų, tačiau sala garsi kitais gyventojais, ir šių populiacija tūkstančius kartų didesnė bei įvairesnė. Tai – paukščiai. Galybė paukščių – mažų ir didelių.

Faktai atima žadą: Rundę kasmet aplanko nuo 500 iki 700 tūkstančių sparnuočių, aptinkama daugiau nei 200 jų rūšių, 80 jų čia atskrenda būtent perėti.

Įdomu ir tai, kad Rundė – didžiausia visoje Skandinavijoje jūrinių paukščių susitelkimo vieta, nors šis žemės lopinėlis yra vos 6 kvadratinių kilometrų ploto: 4 kilometrų ilgio ir 3,5 kilometrų pločio.

Tad leidžiamės dienai į paukščių pasaulį...

Nuostabieji mormonai

Nutaikyti paukščiams stebėti tinkamą orą šiame Norvegijos regione nėra taip paprasta, nes labai dažnai lyja, bet mums pasisekė. Kadangi lankėmės liepos mėnesį, dauguma dienų buvo palankios, taigi galėjome sėkmingai leistis į paukščių medžioklę fotoaparatu.

Rundei savitumo suteikia senoviniai žvejų namai

Kitas puikiai nuteikęs dalykas – pakrantėje sutiktas senas Rundės gyventojas, buvęs ilgametis jūrininkas. Pasitiko jis mus su plačia šypsena ir juokaudamas apie jūros ligą įsodino į neaiškaus amžiaus laivelį. Kadangi norėjome pamatyti aukštas uolėtas salos pakrantes ir paukščius jūroje, naujasis pakeleivis atstojo mums puikiausią gidą.

Atlaikyti Šiaurės Atlanto bangas nėra paprasta. O stengtis išlaikyti pusiausvyrą ir nufotografuoti – tikras nuotykis. Rundė, stebint iš jūros, atrodo įspūdingai – aplink olas sklendžia šimtai klykiančių, rėkiančių, kvykiančių, čiulbančių, spiegiančių paukščių. Garsas ir gąsdina, ir stebina, ir atima amą. Užgula ausis.

Laivelis, plukdantis paukščių stebėtojus

Didžiausias kelionės tikslas buvo iš arti pamatyti pagrindinius salos herojus – Atlanto mormonus, vadinamuosius pufinus (angl. Atlantic Puffin, lot. Fratercula arctica).

Ne kartą teko žavėtis šiais paukščiais nuotraukose, paveikslėliuose. Vis kildavo mintis, kad jie netikri, lyg nupiešti ar sukurti kompiuteriu. Atlanto mormonai kažkuo primena animacinio filmuko personažus ar miniatiūrinius pingvinukus.

Besiilsintys mormonai

Daugiausia jų aptinkama Šiaurės Atlanto vandenyne. Į krantą šie mažučiai jūrų paukščiai grįžta pavasarį ir vasarą – tik perėti ir maitinti savo mažylių. O lizdus suka ant didžiulių uolų.

Mormonai suka lizdus ant aukštų uolų

Patelės deda po vieną kiaušinį, šiuo paprastai rūpinasi ir pačios, ir patinai. Jais galima grožėtis nardant ar tiesiog ilsintis ant bangų.

Maitinasi mormonai žuvimis ir planktonu. Įdomu, kad šie visai nedideli paukščiai vienu metu snape gali pernešti net apie dešimt žuvyčių. Pagauti tokį reginį fotoaparatu – vienas malonumas. Nėra Europoje daug vietų, kur galima aptikti šių paukščių, todėl ornitologai, fotografai mėgėjai ir profesionalai į Rundę važiuoja pirmiausia dėl jų.

Pozuojančio mormono Viktorijai teko palūkėti

Deja, jau nuo XVII amžiaus mormonus imta medžioti maistui, o jų nuostabiomis plunksnomis puošti damų skrybėles. Islandijoje ir Farerų salose šie liūdno žvilgsnio paukšteliai medžiojami iki šiol. Baugiai skamba, kad vienas iš tradicinių islandų skanėstų yra šviežios, neapdorotos mormonų širdys. Sunku įsivaizduoti, kad galima mėgautis tokiu „delikatesu“...