Valgymo ypatumai Niujorke

Niujorkiečiai valandų valandas gali stovėti eilėje prie mėsainių ir ilgai diskutuoti, kuriame restorane jie geriausi. Didžiojo Obuolio gyventojai greiti pašiepti tuos, kurie nemoka tinkamai valgyti niujorkietiškos picos ar išsižada tradicinių pusryčių. Nesvarbu, kad pica atkeliavo iš Italijos, o tradicinių pusryčių patiekalai – iš Rytų Europos. Niujorkiečiai šį maistą jau laiko savastimi.

Aistė Misevičiūtė Niujorke

Niujorko gyventojai taip dievina gerus, sultingus mėsainius, kad valandų valandas gali kalbėti apie tai, kuriame Manhatano restorane jie yra skaniausi. Geriausius mieste gaminamus mėsainius renka prestižiniai žurnalai, pavyzdžiui, „New York Magazine“, apie skaniausiųjų paieškas prirašyta ne viename tinklaraštyje. Būtų beprasmiška ginčytis, kuriame Niujorko restorane šie sumuštiniai skaniausi, bet 2004 metais Medisono parke atidarytame kioske „Shake Shack“ jie yra tikrai tarp geriausiųjų. Per pietus prie jo reikia atstovėti milžinišką eilę (prieš mane buvo bent pusšimtis žmonių), susimokėti, tada jums duodamas nedidelis aparatas – kai šis pradeda kratytis, jūsų mėsainis būna pagamintas.

Aparatas, kuris kratosi, kai jūsų užsakymas būna paruoštas

Klasikinį „Shake Shack“ sumuštinį sudaro minkšta bandelė, gabalas maltos apkeptos jautienos, salotos, griežinėlis pomidoro ir ištirpęs amerikietiškas sūris. Mėsainis yra neįtikėtinai paprastas, bet jis – būtent tai, ko reikia žvėriškai išalkus. Ir jokių peilių ar šakučių – tik krūva popierinių servetėlių. „Shake Shack“ mėsainiai, dešrainiai ir keptos bulvytės su sūriu valgomi sėdint prie Medisono parke esančių metalinių staliukų ar tiesiog ant suolelio.

Šiandienos Niujorko favoritai

Niujorkiečiai iš tokio tipo maisto mėgsta ne tik mėsainius. Bene garsiausias iš šio miesto kilęs sumuštinis yra su pastrama – rūkytos jautienos kumpiu. Apie Žemutiniame Manhatane esantį košerinių mėsos delikatesų gastronomą „Katz Delicatessen“ veikiausiai esate girdėję, net jei niekada nesate buvę Niujorke. 1888 m. rusų žydų imigrantų įkurtas restoranas išgarsėjo kino ekranuose pasirodžius juostai „Kai Haris sutiko Salę“ (1989 m.), mat čia filmuota viena komedijos scena. Savininkai tuo taip didžiuojasi, kad virš staliuko, prie kurio sėdėjo Meg Ryan Salė ir Billio Crystalo Haris, pakabino filmo fotografiją.

Niujorke tiesiog būtina suvalgyti košerinių mėsos delikatesų gastronomo „Katz Delicatessen“ sumuštinį arba dešrainį

Jau daugiau kaip šimtmetį gyvuojantis „Katz Delicatessen“ ir dabar labai populiarus tarp vietinių bei turistų. Lankydamiesi Paryžiuje privalote paragauti prancūziškų ragelių (pranc. croissant), o Niujorke tiesiog būtina suvalgyti „Katz Delicatessen“ sumuštinį arba dešrainį. Šios istorinės užeigėlės svečiams paduodamas bilietėlis, ant šio užrašoma, ką valgysite ir gersite. Bilietėlį reikia grąžinti prie durų sėdinčiai kasininkei, o jei pamesite, teks sumokėti penkiasdešimties dolerių baudą. Meistriškai plonai supjaustyti rūkytos jautienos gabaliukai dedami tarp garstyčiomis apteptų baltos duonos riekelių. „Katz Delicatessen“ sumuštinis valgomas su imigrantų iš Rytų Europos atvežtais raugintais agurkėliais.

„Katz Delicatessen“ sumuštinis su pastrama – rūkytos jautienos kumpiu

Imigrantų indėlis

Istoriškai Žemutinis Manhatanas buvo darbininkų, žydų imigrantų rajonas. Čia, vos už kelių namų nuo gastronomo „Katz Delicatessen“, Lenkijos žydas Joelis Russas (pinigų jis susitaupė iš lenkiškų džiovintų grybų pardavimo) atidarė krautuvę „Russ & Daughters“. Šiemet ji švenčia jau 103 metų jubiliejų. Ketvirtai J. Russo šeimos kartai priklausančios parduotuvės šaldytuvuose puikuojasi iš viso pasaulio atvežtos rūkytos lašišos, ikrai, įvairiai marinuotos silkės, baltas tepamas sūris (angl. cream cheese).

Daugiau kaip šimtą metų gyvuojanti krautuvėlė „Russ & Daughters“

Be balto tepamo sūrio neįsivaizduojami tradiciniai niujorkiečių pusryčiai. Kaip ir be taip pat lenkų imigrantų išpopuliarintų didelių riestainių (angl. bagel). Šie kepiniai panašūs į lietuviškus mielinius riestainius, tik storesni ir minkštesni. Jų tešla rūgsta dvylika valandų. Vėliau iš jos padaryti riestainiai apverdami vandenyje, o tada kepami orkaitėje, iki gražiai paruduoja. Prieš kepant juos galima apibarstyti aguonomis, rupia druska ar sezamų sėklomis. Tokių riestainių ir tepamo sūrio rasite visų Niujorko kavinių, užkandinių ir net prabangių viešbučių pusryčių valgiaraštyje. Riestainiai dažnai valgomi ir su rūkyta lašiša, svogūnais, kaparėliais. Niekas Niujorke taip gerai nedaro šių sumuštinių kaip „Russ & Daughters“ pardavėjai. Su kiekvienu šio gardaus riestainio kąsniu atsikąsite ir dalelę Niujorko istorijos.

Odė kiaušiniui

Niujorkiečių pusryčiai nebūtų pusryčiai ir be įvairiai paruoštų kiaušinių. Visai šalia Manhatano esančiame Williamsburgo kvartale (tai jau – Bruklino rajono kvartalas – aut. past.) yra net restoranas pavadinimu „Egg“ (angl.; kiaušinis).

Bruklino tiltas jungia Manhatano ir Bruklino rajonus

Williamsburgas šiuo metu yra vienas madingiausių Niujorko kvartalų, kartais net vadinamas naujuoju Soho. Čia gyvena daug menininkų, intelektualų ir šiaip prieš vyraujančią visuomenės srovę plaukiančių hipsterių. Hipsteriais paprastai save laiko kūrybingi kairiųjų pažiūrų intelektualai, mėgstantys alternatyvųjį roką, gyvenantys ekologiškai. Juos atpažinti galima ir iš išvaizdos. Hipsteriai vilki vintažiniais drabužiais, dėvi akinius storais rėmeliais, dauguma vyriškių neskuta barzdos...

Restorane „Egg“ pusryčiai gaminami iki 18 valandos. Kiaušiniai, daržovės ir kiti produktai atvežami iš restorano savininkams priklausančio ūkio Oak Hillo kaimelyje. „Egg“ tinklalapyje rašoma, kad šio ūkio veikla pirmiausia yra švietėjiška: „Tik patys ūkininkaudami suvokiame, jog pačių išaugintų produktų skonis yra visiškai kitoks. Jis prasideda jau žemėje, į kurią beriame sėklas.“

Jei nori pakliūti į populiarų Niujorko restoraną, teks pastovėti eilėje. Pralaukusi gerą pusvalandį, „Egg“ užsisakau omletą. Jis patiekiamas su rupiai tarkuotų bulvių blynu, garuose virtais pomidorais ir su cukrumi skrudintu kiaulienos kumpiu. Lengvas lyg pūkas omletas iš ekologiškų kiaušinių tikrai skanus, bet jei valgyčiau taip karamelizuotą kumpį kiekvieną dieną, tikrai ištiktų infarktas.

Kiaušinienė su karamelizuotu kumpiu restorane „Egg“

Geros mergaitės blogame kvartale
Prieš keliolika metų gurmanai žinojo vienintelį Bruklino restoraną – legendinį „Peter Luger Steakhouse“, dabar šio gausiausiai apgyvento Niujorko rajono restoranai – vieni įdomiausių mieste. Naujausiame žurnalo „GQ“ numeryje Bruklinas vadinamas „kiečiausiu“ (angl. cool) rajonu pasaulyje. O vieną čia esantį restoraną šiemet net trimis žvaigždutėmis įvertino ir prestižinis kulinarijos gidas „Michelin“.

Grafitais išpaišytas picerijos „Roberta’s“ fasadas nežada, kad ši užeiga – išskirtinė

Bruklino gastronomiją itin išgarsino Bushwicko kvartale esanti picerija „Roberta’s“. Meluočiau sakydama, kad šis kvartalas kuo nors gali patraukti miesto svečius. Tuščios gatvės, apleisti sandėliai ir gamyklos... Jei ne „Roberta’s“, tikriausiai niekada ten nevažiuočiau. Ne daug ką žada ir grafitais išmargintas picerijos fasadas. O viduje tvyranti atmosfera alsuoja tipiška bohemiška Bruklino dvasia (piceriją buvusiame garaže įkūrė roko muzikantai Chrisas Parachini ir Brandonas Hoy'us): garsiai skamba rokas, valgoma prie didelių stalų, aptarnauja meniški padavėjai su tatuiruotėmis. Čia pat – tradicinėje neapolietiškoje krosnyje – kepamos picos. Žavi ne tik jų originali sudėtis, bet ir pavadinimai. Pavyzdžiui, pica su grietinėle, mocarela, toledu ir parmidžanu vadinasi „Cheesus Christ“ (angl. ž. cheese ir Jesus Christ samplaika), o „Gera mergaitė“ – tai toledo, kiaulienos dešros, lapinių kopūstų, česnakų ir aitriųjų paprikų derinys. Picerija įdomi ne tik originaliomis picomis, bet ir į aukštąją gastronomiją galinčiais pretenduoti patiekalais, Tiesa, juos galima užsisakyti tik vakarais.

Šioje krosnyje kepamos „Roberta’s“ picos

Sena – nauja

Apskritai niujorkietiška pica yra tokia skani, kad kai kurie ją laiko netgi geresne už savo pirmtakę – neapolietiškąją (pirmąją piceriją ir JAV, ir Niujorke 1905 metais atidarė imigrantas iš Italijos Gennaro Lomabardi). Niujorkietiška yra didesnė nei itališka ir labai labai plona. Valgoma tik rankomis – perlenkus gabalėlius. Prieš kelis mėnesius komikas Jonas Stewartas negailestingai išjuokė verslininką Donaldą Trumpą, kai šis, pietaudamas su politike Sarah Palin, valgė picą peiliu ir šakute. J. Stewartas pavadino tai niujorkiečių įžeidimu.

Istoriją menančios nuotraukos picerijoje „Lombardis“

Minėto italo Mažojoje Italijoje (taip vadinama kadais italų imigrantų apgyvendinta teritorija Manhatane, Mulberry gatvės prieigose, – aut. past.) įkurta picerija „Lombardis“ yra tikra Brukline esančios „Roberta’s“ priešingybė. Dauguma jos klientų – iš Amerikos vidurio atvykę turistai, o pica čia – tipiška niujorkietiška ir tokia pati kaip prieš šimtą metų. Ji ruošiama su šviežia mocarela, San Marzano pomidorų padažu, apibarstoma romanu (itališku sūriu) ir šviežiais bazilikų lapeliais. Jei norite ant picos ko nors daugiau, galimi priedai – naminė saldi itališka dešra arba ančiuviai. Kai ant stalo padedama ką tik iš krosnies ištraukta pica, tereikia imti jos gabalėlį, lenkti per pusę ir... mėgautis.

Ir nesvarbu, kad pica kilusi iš Italijos: jau seniai niujorkiečiai pavertė ją sava.