Miestas, kuris niekada nemiega ir skaniai vaišina (6)

Antoni Gaudi projektuoti namai čia primena meduolinį raganos namelį. Muzika, spalvos, Viduržemio jūra ir smėlis – tiesiog mieste, o didžiai šventos vietos – vos už pusšimčio kilometrų. Jeigu žemėje yra rojus, jo filialas galėtų būti čia, Katalonijos sostinėje Barselonoje.

Kai viename kelionių forume pasidalijau mintimis, kad Barselonoje ketinu praleisti kelias savaites, dauguma dalyvių išreiškė nuostabą. Suprantamas kelionių agentūrų noras užsidirbti kuo greičiau, daugiau ir palankiausiomis sąlygomis, bet... „Patyrę“ keliautojai pasakojo, kad šiam miestui apžiūrėti pakanka dienos, na, – dviejų: vieną apžvelgi A. Gaudi suprojektuotus Šv. Šeimynos bažnyčią (Sagrada Familia), Güellio rūmus ir parką, kitus šio architekto kūrinius, kitą – pereini centrinę Barselonos gatvę Las Ramblas, nusiperki lauktuvių ir trauki toliau.

Spėju, tie keliautojai buvo panašūs į tuos, kuriuos mačiau netoliese Barselonos esančiame Montserrato (pavadinimas, išvertus iš katalonų kalbos, reiškia „dantytasis kalnas“) vienuolyne: juos gidė rankos mostu nukreipė dviem valandoms (po tiek laiko turėjo pajudėti autobusas) į prie vienuolyno esančias suvenyrų krautuvėlę ir kavinę sakydama: „Vienuoliai tolerantiškai žiūri į vartojimą.“ Sklinda gandas, kad viena grupė į šią vietą buvo atvežta dešimčiai minučių!

Pats sau agentas
Taigi – jokių grupių. Ir organizuotų kelionių. Pigių oro linijų (www.wizzair.com, www.ryanair.com) lėktuvų bilietai – geriausi kelionės draugai, viešbučių geriausia pasiieškoti svetainėse www.booking.com, www.bbplanet.com, gidą puikiausiai atstos arba spausdintas kelionių vadovas „Ispanija“ („Alma littera“), arba virtualus www.lonelyplanet.com, bilietus į muziejus galima užsisakyti pačiam internetu. To reikia norint aplankyti, pavyzdžiui, Katalonijos muzikos rūmus (Palau de la Musica Catalana) ir koncertų salę – vienintelę Europoje, apšviečiamą dienos šviesa: ši patenka pro didingą vitražinį kupolą. Ekskursijų kiekis ribotas, o norinčiųjų čia patekti – visai ne, todėl bilietus užsisakykite (kaina – tik 13 eurų) iš anksto tinklalapyje www.palaumusica.org...

Vitražinis Katalonijos muzikos rūmų kupolas vaizduoja angelų chorą

Būti pačiam sau kelionių agentu dar niekada nebuvo taip lengva! O jei viešėsite Barselonoje pirmaisiais mėnesio sekmadieniais ar pirmadieniais, dar ir sutaupysite. Tomis dienomis nemokamai galima patekti į karališkuosius rūmus (Palau Reial de Pedralbes; kadaise šie priklausė grafui Eusebi Güelliui – vienam pagrindinių A. Gaudi užsakovų), šalia esantį Pedralbes vienuolyną. Nors vienuolynas neveikia, vaikštant po celes, virtuves, ligoninę, refektoriumą, atrodo, kad čia tebešeimininkauja klarisės. Minėtomis dienomis nemokamai dar galima patekti į mokslo muziejų „CosmoCaixa“, Katalonijos nacionalinį meno (jame esančios freskos – nuostabios), šokolado muziejus (pastarąjį gali atstoti kepyklėlė „Escriba Pastisseries“).

Nacionalinis muziejus – visai ne buvę rūmai, jis pastatytas tik 1929 m.

Tik į Picasso muziejų, kuriame saugoma 3000 kūrinių kolekcija, nemokamai pakliūti nepavyks. Beje, nors Barseloną galima pavadinti muziejumi po atviru dangumi, verta aplankyti ir tuos, kurie yra po stogu. Kad ir minėtąjį kubizmo pradininko (www.museupicasso.bcn.es).

Ypač įdomi čia veikianti nuolatinė ekspozicija, atskleidžianti P. Picasso ir jo bičiulio dailininko Jaime'o Sabarteso įtaką vienas kito kūrybai. Net mažai ką bendra su menu turinčiam žmogui įdomu palyginti darbus ir apžiūrėti karikatūrą, kurioje J. Sabartesas ir P. Picasso Paryžiuje seka paskui dvi merginas (galbūt ką tik išėję iš baro „Els Quatre Gats“, mat abu buvo nuolatiniai šios užeigos klientai). Klasikai nebūtinai turi būti rimti – juos be akademinio šleifo mes mėgstame dar labiau.

„Barselonos galva“ – 1992 m. pastatyta siurrealistinė R. Lichtensteino skulptūra

Turistų keliais
Visos priemonės, kurios tik palengvina pažintį su miestu, yra geros. Galima savomis kojomis. Galima dviračiu: Barselonoje – per 100 km dviračių takų (šie atskirti nuo važiuojamosios dalies arba joje pažymėti). Galima metro, tramvajumi arba autobusu (Interneto svetainėje www.tmb.cat galite iš anksto išsiaiškinti, kokių bilietų – vienkartinių, vienadienių, vienos ar kelių zonų, vienam ar keliems asmenims – jums reikės, ir net nusipirkti metro ar autobuso bilietus. Šioje interneto svetainėje verta nusipirkti ir turistinio autobuso bilietą – jis 2, 3 eurais pigesnis nei Turizmo informacijos centre.)

Kai kurie dviračiai skirti tik vietos gyventojams: tokia transporto priemonė čia visai tradicinė

Beje, apie turistinius autobusus. Barselonoje jie kursuoja trimis linijomis (bilietas galioja važiuojant visomis trimis; verta iškart įsigyti jį dviem dienoms), ekskursijos vyksta 8 kalbomis. Dovanų – nuolaidų knygutė. Aišku, sakinys: „Jei pasinaudosite visomis siūlomomis nuolaidomis, sutaupysite 180 eurų“, – reklamos triukas, bet vis tiek malonu. Toks jau turisto ir miesto žaidimas: vienas siekia išleisti kuo mažiau, kito tikslas – skatinti atverti piniginę.

Skulptūra ar ją įkūnijantis aktorius? Nesužinosi, kol neprieisi!

Barselona moka tai daryti virtuoziškai. Na, kaip neįdėsi pinigėlio į skrybėlę Las Ramblas gatvės vidury lyg statula sustingusiam (nesvarbu – kepina saulė ar pučia žvarbus vėjas) mimui?! Kaip nepaliksi kelių eurų už šviežiai spaustas sultis garsiajame Barselonos turguje „La Boqueria“ (kuo toliau nuo įėjimo, tuo jos pigesnės)? Kaip atsisakysi ledų ar ledų deserto (granita), juolab kad šie Katalonijos sostinėje ne blogesni nei Italijoje?

La Boquerios aikštėje reikia žvelgti ne tik į dangų (art deco stiliaus drakonas įsitaisęs virš buvusios skėčių parduotuvės), bet ir žemyn: ant grindinio – Miro mozaikinis šaligatvis