A. Mickevičius: kiekvienas, kuris domisi kvepalais, svajoja nuvykti į Grasą (5)

„Tiems, kurie domisi kvepalais, Grasas yra kaip musulmonams Meka“, – pasakoja aktorius, radijo ir televizijos laidų vedėjas, kvepalų kūrėjas Aistis Mickevičius (35 m.). Šią vasarą jis įgyvendino savo svajonę: aplankyti šį pasaulio kvepalų sostine vadinamą Pietų Prancūzijos miestą.

Kai susitinkame vieną ramią popietę saulėtame Vilniuje, Aistis įteikia savo kvepalų buteliuką. „Esu sukūręs apie dvidešimt aromatų, tiek rodau savo klientams. Iš jų pačiam patinka kokie šeši–aštuoni, – prisipažįsta aktorius. – Dėl jų tikrai ne gėda.“

Stilingas vyriškis, niekada nesiskiriantis su dideliu krepšiu, kuriame rastumėte ir kvepalų buteliukų, ir televizijos serialų scenarijų, ir naujų teatro pjesių, neslepia – jam veiklos pakanka, bet būtų įdomu išmėginti grožio, estetikos, stiliaus sritis.

„Visada buvau jautrus kvapams. Prisimenu, kaip mama padovanojo pirmuosius kvepalus – „Dior“. Man buvo penkiolika. Nuo tada pradėjau domėtis aromatais, stengiausi atrasti retų, neįprastų, įdomių, ėmiau kolekcionuoti. Įsitikinau, kad kvapas veikia žmogų, aplinką, situaciją. Tai – galinga jėga.“ 

Įkvepia sudėtingos asmenybės

Aistis, daugumai geriau pažįstamas kaip pensininko Vydo personažo kūrėjas ir TV3 projekto „Šok su manimi“ dalyvis, kvepalus kurti pradėjo maždaug prieš dvejus metus. Jį įkvėpė kursai „Kvepalų namuose“ pas chemikę Laimę Kiškūnę.

„Lietuvoje ji yra viena retų žmonių, kurie tikrai nusimano apie kvepalus, – tvirtina aktorius. – „Kvepalų namuose“ išmokau parašyti formulę, atsirinkti tinkamus komponentus. Supratau, iš ko susideda kvapas. Prisipirkau begalę buteliukų, kolbų, pipečių, įvairių augalų esencijų ir sėdau namie prie stalo – kurti. Namai yra mano laboratorija.“

Pašnekovas sako, kad idėjos jam kyla bet kur ir bet kada, kartais tiesiog vaikštant gatve. „Tada grįžtu namo ir pradedu žaisti parfumerinėmis medžiagomis. Uostau jas. Vieną natą derinu su kita, pridedu trečią. Procesas kartais trunka ir iki kelių mėnesių. Štai Pierreas-Francois Guerlainas kvepalus „Shalimar“ kūrė berods  septynerius metus. Galima tik įsivaizduoti, kaip jis nervingai pilstė esencijas, o nepatenkintas pradėdavo viską iš naujo.

Parfumerijai skirtų aukštos kokybės komponentų perku „Kvepalų namuose“, čia jų privežta iš įvairių pasaulio šalių. Kai kurias esencijas užsisakau internetu iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos. Mano kvepalų buteliukai atkeliavę iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Gaminu natūralius kvepalus, nes cheminiai priedai, reikalingi aromatams gaminti, privatiems asmenims neparduodami. Kol kas su jais ir nemokėčiau dirbti. O kurti natūralius kvepalus yra brangus malonumas.“

Aisčio klientai – draugai, pažįstami. Dauguma jų – moterys. „Tai įdomu, nes man atrodo, kad geriau sekasi kurti vyriškus kvepalus, nes pats esu vyras. Kurdamas moterims, bandau įsivaizduoti, kaip jos jausis. Niekaip negalėčiau sumaišyti  lengvų kvepalų, tokių, kurie „apgobtų kaip moheros šalikas“, nes visą gyvenimą bendravau su įdomiomis, savitomis asmenybėmis.“

Populiariausių vyriškio kurtų kvepalų „Amber Limonade“ komponentai yra šipras ir įvairių citrusinių vaisių natos. „Dėl šių kvepalų man tikrai ne gėda, dėl jų neabejoju tiek, kiek dėl kitų, – sako pašnekovas. – Lengviausia man sugalvoti kvepalų pavadinimus. Jie atsiranda spontaniškai ir yra labai tikslūs. Turiu tokią Dievo dovaną.“ 

Labiausiai Aisčiui patinka užburiantis gvazdiko kvapas. „Dar žaidžiu tokį žaidimą – tik įsigijęs įdomių retų kvepalų bandau atspėti jų sudėtį. Galiu pasakyti, kad sekasi neblogai. Tai tas pats, kai nusipirkę įdomų drabužį dizaino studentai jį išardo ir stengiasi atspėti, kaip sukirptas ir pasiūtas“, – sako Aistis. 

Kvepalų pramonės lopšys

Norėdamas dar labiau išlavinti uoslę ir patirti naujų įspūdžių, šią vasarą Aistis susirengė į Grasą. Iš Londono traukiniu pasiekė Kanus, o iš ten iki kvepalų sostinės – tik 20 kilometrų.

Grasas jau nuo XVII a. laikomas kvepalų sostine

Atsidūręs išsvajotame mieste, aktorius šiek tiek nustebo: šis jam pasirodė mažas ir nuobodus, o juk planavo ten praleisti tris dienas. Tačiau pirmasis įspūdis klaidino: Grasas per kelias dienas vyriškį pakerėjo muziejais, mažomis parfumerijos parduotuvėlėmis, kvepiančiais sodais ir turtinga istorija.

Grase gimė ir gyveno ne viena parfumerijos pasaulio asmenybė, juo žavėjosi dainininkė Edith Piaf, čia ne vieną vasarą atostogavo Didžiosios Britanijos karalienė Victoria

Jau XVI amžiuje šis miestas Europoje pradėjo garsėti kaip parfumerijos pramonės centras, jo įtaka sustiprėjo XVII amžiuje. „Įdomu, kad XIII amžiuje Grasas buvo odininkų meka. To meto stileivos masiškai užsisakinėjo iškvėpintas pirštines. Pamažu pirštinių verslo apimtys ėmė mažėti, o parfumerijos pramonė – klestėti, – pasakoja pašnekovas. – Žiemos ten šiltos, vasaros saulėtos, todėl nesunku užveisti ištisus laukus kvapniųjų gėlių. Dabar tokių laukų kur kas mažiau nei anksčiau, bet aplink dar plyti jazminų, rožių, levandų plantacijos. Iš jų gaminami eteriniai aliejai, įvairios esencijos, reikalingos kvepalų pramonei. Natūralūs kvepalai dabar – prabanga. Juk daug pigiau ir paprasčiau kvepalus pasigaminti iš sintetinių ekstraktų.“

Šiuolaikinės parfumerijos dirbtuvės. Deja, šiais laikais net garsieji parfumerijos namai kvepalams gaminti naudoja sintetinius priedus

Grase lankėsi daugybė parfumerių iš viso pasaulio, mokėsi atpažinti tūkstančius kvapų. Čia iki šiol klesti senųjų šios srities grandų dirbtuvės. Garsiausios – Molinard'ų, Fragonard'ų ir Galimard'ų šeimų. Šiose įmonėse kvepalai iki šiol gaminami maišant daug natūralių komponentų, o kvepalų buteliukai tebėra tikri meno kūriniai. „Tai tikrai tikresni kvepalai už tuos, kuriuos perkame prekybos centre. Tokius pauostyti ar nusipirkti yra kvepalų aistruolio svajonė“, – sako aktorius.

Garsiosios Fragonard'ų šeimos verslo lopšyje dabar veikia nedidelis parfumerijos muziejus, firminė parduotuvė

Literatūros gerbėjui Aisčiui buvo įdomu, kad Grasas yra viena garsaus vokiečių rašytojo Patricko Süskindo romano „Kvepalai“ veiksmo vietų. Romane pasakojama apie kvapo galią ir apie vieno talentingo kūrėjo beprotišką, griaunamąją aistrą: norėdamas išgauti tobulą kvapą, jis nužudo ne vieną moterį, kurios kvapas jam pasirodo gundantis. „Kiekvieno žmogaus kvapas yra kitoks, todėl tie patys kvepalai skirtingai kvepia ant skirtingos odos. Neįmanoma išgauti tobulo žmogaus kvapo.“

Vyriškis neslepia besidomintis studijavimo Grase galimybėmis. „Norėjau pasižiūrėti, ar man tiks šio miesto klimatas, – juokiasi Aistis. – Ką gi: šilta, gera, gražu, visur žydi gėlės ir Kanai netoli. Aišku, baugu, kad devintą valandą vakaro miestas ištuštėja. Kur dingsta visi prancūzai?“

Graso rožių sodeliuose augančios prašmatniosios 'Rose De Mai' rožės – tikras parfumerių džiaugsmas

Mokslas Graso parfumerijos institute trunka devynis mėnesius ir kainuoja apie keturiasdešimt tūkstančių litų. „Kita vertus, kvepalų kūrimas ir gamyba – tai tokia sritis, kurią geriausiai pažinti padeda praktinis darbas“, – įsitikinęs aktorius.