Pasak bendrovės "Spinter tyrimai" gegužę atliktos apklausos, rinkėjai nori tiesioginių merų rinkimų, elektroninio balsavimo bei galimybės rinktis iš nepartinių žmonių sąrašo.
73 proc. pilnamečių Lietuvos gyventojų savo miesto ar rajono merą norėtų rinkti tiesiogiai. Už tokį mero rinkimo būdą aktyviausiai pasisako Kauno bei Klaipėdos gyventojai (po 75 proc.), kiek mažiau ši idėja populiari Šiaurės Lietuvos miestuose - Šiauliuose bei Panevėžyje už tiesioginius mero rinkimus pasisako tik šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų. Elektroniniam balsavimui pritartų 65 proc. tyrimo dalyvių. Modernaus balsavimo sprendimo labiausiai pageidauja jaunesnio amžiaus - 18-35 metų - rinkėjai.
Rinkėjai priklausymą politinei partijai labiau vertina kaip kandidato trūkumą negu privalumą. 65 proc. apklaustųjų, turėdami galimybę rinktis, už ką balsuoti - mėgstamos politinės partijos ar nepartinių žmonių, kuriais linkę pasitikėti, sąrašą - rinktųsi nepartinius kandidatus.
Labiausiai nepartinius kandidatus linkę palaikyti 36-55 metų amžiaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai.
Atsakydami į klausimą, kokį žmogų labiausiai norėtumėte matyti savo miesto meru, vilniečiai pirmiausiai vardijo buvusių miesto vadovų pavardes: 40 proc. sostinės vadovo regalijas grąžintų A. Zuokui, 18 proc. šiame poste norėtų matyti R. Paksą. Dar 5 proc. įvardijo Kęstutį Masiulį, o 4 proc. - Artūrą Paulauską.
Tuo tarpu kauniečiai daugiausia simpatijų išreiškė K. Starkevičiui, kurį 27 proc. norėtų matyti Kauno meru, bei 22 proc. - A. Zuokui. 7 proc. tinkamiausiu Kauno meru įvardijo Eriką Tamašauską. Klaipėdiečiai meru norėtų matyti Eugenijų Gentvilą, Naglį Puteikį (po 13 proc.) bei Rimantą Taraškevičių (8 proc.).
Be to, anot tyrimo rezultatų, dalis gyventojų rinkimuose ir toliau linkę "juokauti". Tikėtina, kad, jei kandidatuotų, Vilniuje nemažo palaikymo sulauktų humoristas A. Ramanauskas-Greitai, Klaipėdoje - dainininkas V. Tarasovas, o Kaune - Lietuvos laisvės lygos lyderis V. Šustauskas.
