Vaistų prieinamumo gerinimo planas tapo vaistų prieinamumo bloginimo planu, o už kompensuojamus vaistus reikės primokėti brangiau. Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) atstovai teigia, kad įsigaliojus naujai tvarkai, valstybė taupys pacientų sąskaita, o gydytojams nerimą kelia tai, kad ligonių gydymas faktiškai atiduodamas į vaistininkų rankas.
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) nutarimas „Dėl referencinių valstybių patvirtinimo", kuris numato į sąrašą įtraukti Bulgariją ir Rumuniją, leis valstybei sutaupyti ne vieną milijoną litų, tačiau pacientai už kompensuojamus vaistus turės mokėti brangiau." - teigia EFA direktorė Jolanta Dičkutė. - „Vaistų kompensavimo mechanizmas yra toks, kad sumažėjus bazinei vaistų kainai, valstybės kompensuojama dalis sumažės, o paciento mokama dalis - padidės, nes bendra vaisto kaina išliks nepakitus. Valstybė sutaupys, bet - pacientų sąskaita."
Yra paskaičiuota: jeigu tam tikras kompensuojamas vaistas Lietuvoje šiuo metu kainuoja 100 litų., o 80 proc. jo kainos pacientui kompensuoja valstybė, pastarajam telieka primokėti 20 litų. Įtraukus į minėtą sąrašą Rumuniją ir Bulgariją, paciento priemoka išaugs. „Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento paskaičiavimais pagal praėjusių metų vaistų kainas, pacientams pabrangs maždaug dešimtadalis vaistų, tačiau mes manome, jog priemokos vaistams padidės didesniam skaičiui ligonių" -įsitikinusi J. Dičkutė. -„Dėl ekonominės situacijos sudėtingumo Rumunijoje ir Bulgarijoje vaistų kainas stengiamasi sumažinti kuo daugiau, o tai reiškia, jog bazinė kaina Lietuvoje gali sumažėti labiau, nei prognozuoja SAM valdininkai."
Labai svarbu, jog padidės priemokos populiariems vaistams, kuriuos vartoja po keliasdešimt tūkstančių ligonių. .Kalbant apie vieną konkretų pacientą ir vaistą, keletas papildomų litų atrodo ne tokia jau ir didelė suma, tačiau ką tai reiškia visos valstybės mastu? Žinant, kad per metus valstybė vaistams kompensuoti išleidžia keletą šimtų milijonų litų, tie keletas procentų reiškia dešimtis milijonų litų, kuriuos iš savo kišenės turės primokėti ligoniai. „Abejoju, jog dabartinės krizės akivaizdoje, kai mažinamos pensijos, mažėja socialinės išmokos, daugėja bedarbių, didinti naštą pacientams yra logiškas sprendimas" - sakė J.Dičkutė.
Ir nors už kompensuojamus vaistus reikės mokėti daugiau, tai negarantuos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. „Įsigaliojus LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymui „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo)", neabejotinai blogės vaistų prieinamumas Lietuvos gyventojams, o kartu ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybė", - teigia J. Dičkutė. - „Pacientai negalės pasirinkti nuolat vartojamų vaistų, o gydytojai privalės juos išrašyti bendriniu pavadinimu. Vaistininkas, išduodamas kompensuojamuosius vaistus, galės pats nuspręsti, kurio prekinio pavadinimo preparatą pasiūlyti".
Pasak J. Dičkutės, vaistininkai, vadovaudamiesi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nurodymais, privalo pasiūlyti patį pigiausią kompensuojamąjį vaistą iš bendriniu pavadinimu išrašomo vaisto grupės. Tokiu atveju nebus atsižvelgta nei į ligonio asmeninę sveikatos būklę, nei į gretutines ligas, nei į vaistų suderinamumą, į ką visuomet atsižvelgia ir įvertina gydytojas, skirdamas gydymą ligoniui.
Sėkmingą gydymą užtikrina gydytojų žinios, tiksli diagnostika ir tinkamų vaistų vartojimas. Pigesnių, bet netinkamų medikamentų naudojimas arba nuolat vartojamų vaistų atsisakymas gali sukelti sunkias pasekmes sveikatai, o komplikacijos dar labiau padidintų gydymo išlaidas.
Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo organizacijos duomenimis 2009 m. pradžioje vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo trumpiausia - 71 m., kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekė 79,1 m. Mirtingumo rodiklis Lietuvoje išlieka vienas iš didžiausių visoje ES, o ¾ darbingo amžiaus žmonių miršta nuo ligų, kas tiesiogiai atsiliepia mūsų ekonomikai.
EFA nuomone, Vyriausybės politika ilginti darbinį amžių lygiagrečiai turėtų užtikrinti kokybišką
sveikatos priežiūros apsaugą, galimybę gauti tinkamą gydymą ir tinkamų vaistų prieinamumą. „Tačiau įžvelgiame prieštaravimą: ilginamas pensinis amžius, bet neužtikrinamas darbingumo lygis, o sveikatos priežiūros išlaidos - drastiškai mažinamos", - teigia J. Dičkutė. - „LR konstitucija garantuoja kiekvieno piliečio teisę į gydymą, dirbančiųjų įmokos į sveikatos draudimo fondą garantuoja teisę į gydymą ir medikamentų prieinamumą. Bet ar tai užtikrina valdininkai, prisidengę valstybės vykdoma politika, ar valstybės politika prieštarauja Konstitucijai - klausimas išlieka retorinis".
