LR nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 str.
numatyta, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje
darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža
nepasiūlė darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę,
ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie:
1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18
mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius;
2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo ar valstybės tarnautojų
pareigų nesant darbuotojo ar valstybės tarnautojo kaltės, dėl
nepriklausančių nuo darbuotojo ar valstybės tarnautojo aplinkybių ir
darbdavio bankroto atveju;
3) baigė privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto
apsaugos tarnybą arba buvo atleisti iš šių tarnybų ištarnavę ne mažiau kaip
pusę nustatyto laiko.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad bedarbiai turi teisę gauti nedarbo
draudimo išmoką, kai jie įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje, ne
vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po atleidimo iš darbo ar valstybės
tarnautojų pareigų bei paleidimo iš privalomosios nuolatinės pradinės karo
tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.
Nedarbo draudimo stažą sudaro laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos
nedarbo socialinio draudimo įmokos, taip pat laikotarpiai, per kuriuos
gautos nedarbo draudimo išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos,
motinystės (tėvystės) bei ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar
profesinės ligos pašalpos.
Nuostata, kad bedarbio statusas suteikiamas nedirbančiam darbingo amžiaus
darbingam asmeniui, nesimokančiam pagal dieninę mokymo formą, ieškančiam
darbo yra taikoma tik bedarbio statusui nustatyti ir neturėtų būti siejama
su draudimo nuo nedarbo stažu.
Įstatymas numato, kad apdraustasis yra fizinis asmuo, už kurį draudėjas
įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti nedarbo draudimo įmokas. Šis asmuo,
tapęs bedarbiu, Įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka turi teisę gauti
nedarbo draudimo išmoką. Laikotarpis, kai mokėtės dieniniame skyriuje ir
dirbote, turėtų būti įskaičiuojamas į darbo stažą.
Kadangi šiuo metu nesimokote dieniniame skyriuje ir iš pateikto klausimo
matyti, kad Jūsų darbo stažas atitinka Įstatyme numatytus reikalavimus,
manome, kad turite teisę gauti bedarbio pašalpą netekus darbo.

LR Darbo kodekso (toliau - LR DK) 174 str. 1 d. numato, kad perkelti
kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad perkeltos kasmetinės atostogos paprastai
suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu
nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie
kitų darbo metų kasmetinių atostogų. Manytina, kad Jūs turite teisę
pasinaudoti visomis atostogomis iš karto. LR DK numato, kad tik darbuotojo
sutikimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis.Tačiau ir tokiu
atvjeu viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip
keturiolika kalendorinių dienų.
LR DK 177 str. numatyta, kad kasmetines minimaliąsias atostogas pakeisti
pinigine kompensacija neleidžiama. Jei dėl darbo santykių pabaigos
darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei
darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija.
Reikėtų pabrėžti, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines
atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą.
Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų,
tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui
kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus,
kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne
daugiau kaip už trejus metus.